Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. kovo 15 d. 20 val. 40 min. T. I. g., (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį Mercedes Benz S320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,71 promilės girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais M. T. pažeidė KET 5, 9, 14, 127, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

2016 m. balandžio 4 d Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu M. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir paskirta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuobaudą – 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, M. T. paskirta galutinė nuobauda – 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

M. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą rasti du automobiliai, vienas jų buvo nukentėjusio asmens, kitas – kaltininko automobilis. Jie abu buvo sugadinti. Įvykio vietoje kaltininko nebuvo, tačiau automobilyje buvo likusi rankinė su dokumentais. Apžiūrint įvykio vietą, į ją atėjo asmuo, kaip vėliau paaiškėjo tai M. T., kuris paaiškino, kad jis vairavo automobilį ir padarė autoįvykį ir yra neblaivus, o įvykio vietoje neliko, kadangi jam buvo reikalinga pagalba. Policijos pareigūnai jam nustatė 1,71 prom. girtumą. Bylos duomenys liudija, kad M. T. nesiekė apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nes jo automobilis ir jo dokumentai liko įvykio vietoje, pats nors ir matydamas jau atvykusius policijos pareigūnus sugrįžo į įvykio vietą ir neneigė vairavęs automobilį ir sukėlęs autoįvykį, neketino nuslėpti, jog vairavo būdamas neblaivus, sutiko pasitikrinti girtumą. Taigi išnagrinėti bylos duomenys nepaneigia M. T. versijos, jog iš įvykio vietos pasišalino ieškodamas pagalbos, o ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kaip jau minėta anksčiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).

Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. T. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. padarymo M. T. yra nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingų aplinkybių visumai, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Tauragės rajono apylinkės teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima ypatingai švelninti administracinę nuobaudą ir šiai apylinkės teismo padarytai išvadai pritaria ir apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. M. T. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, tokiu elgesiu sukėlė realią grėsmę eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. M. T. prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. M. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė reikalinga dėl darbo funkcijų ir šeimos poreikiams tenkinti, negali būti pripažintos ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų išskirtinai švelninti nuobaudos taikymą. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali sukelti nepatogumų, apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą, juolab, kad jau anksčiau jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir puikiai žinojo jos atėmimo pasekmes. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, M. T. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. ir atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, pažeidėjui M. T. paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Tokia nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus, todėl yra teisinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo dalį ir M. T. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.