Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986-06-02 Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 1 kartą:

1.) 2009-05-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. skirtas laisvės apribojimas 8 mėn. įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su tam tikru asmeniu

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. kaltinamas tuo, kad jis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o būtent:

Jis 2012-02-28, apie 17.30 val., nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą teisę sugrąžinti 1700 Lt skolą už komunalinius mokesčius, iš (duomenys neskelbtini), išvarė nuomininkę S. G. su jos mažamete dukra V. G., gim. 2009 m., užrakindamas minėtą butą su nukentėjusiosios daiktais bei dokumentais, prie minėto buto atimdamas iš S. G. rankų mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 6300" 200 Lt vertės ir padarė didelę žalą S. G. teisėms ir teisėtiems interesams.

Šiais veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 1 d.

K. V. Š. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis išnuomavo S. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno kartu su A. B. ir mažamečiais vaikais. Kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo pasirašę nuomos sutartį. Butas yra jo mamos, kuri išvykusi į užsienį. Jis nukentėjusiąja pasitikėjo, manė, kad jei moka nuomą, tai moka ir mokesčius. Kai ji užlaikė pinigus už buto nuomą, jis sugalvojo internetu patikrinti atsiskaitymą už paslaugas. Tada pamatė, kad AB “Vilniaus energijai” skola už šildymą buvo virš 1700 Lt, taip pat buvo skola už elektrą. Tada V. Š. susitarė, kad atvyks vakare pasišnekėti su nuomininkais, tačiau A. B. neatvyko, nes su draugais gėrė. Kaltinamasis pagalvojo, kad A. B. nelabai rimtai žiūri į šią problemą, todėl supyko ir liepė S. G. atiduoti jam buto raktus, apsirengti ir išeiti. Bet jis žinojo, kad netoliese gyvena A. B. tėvai ir ji eis pas juos gyventi. Kaip ir kaltinamasis numatė, tada S. G. aprengė vaiką, apsirengė pati, nes kieme buvo šalta, ir išėjo pas A. B. tėvus. Kaltinamasis dar pasekė, kur ji nuėjo ir įsitikinęs, kad ji nuėjo pas A. B. tėvus, išvažiavo. Kaltinamasis teigia nukentėjusiosios nestumdęs, jokio fizinio smurto nenaudojęs. Tik paprašė jos mobilaus telefono (kortelę grąžino nukentėjusiajai) kaip garantijos ir jie išsiskyrė. Vėliau jam paskambino iš 4 Policijos komisariato ir pasakė, kad yra S. G. pareiškimas ir jam reikia atvykti. Su nukentėjusia S. G. po šio įvykio matėsi, jie pas tyrėją susitaikė ir sutarė dėl skolos mokėjimo. S. G. liko gyventi bute Gerovės g. 47-3, Vilniuje.

N. S. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su šeima nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Yra sudaryta nuomos sutartis su V. Š.. Nukentėjusioji su šeima gyvena ten jau 2,5 metų. Iš pradžių viskas sekėsi gerai, mokėjo mokesčius, skolų nebuvo. Vėliau atsirado skolų už komunalines paslaugas. 2012-02-28 ji su kaltinamuoju susitarė vakare, apie 18.00 val., susitikti. Taip pat susitarė, kad bus jos sugyventinis A. B., bet A. B. neatėjo. Kai jam paskambino, jis buvo girtas. Ji susinervino, V. Š. taip pat. Tada V. Š. pasakė, kad ji atiduotų raktus, apsirengtų ir išeitų su vaiku. V. Š. smurto nevartojo. Ji pati atidavė telefoną ir nuėjo pas sugyventinio A. B. tėvus namo. V. Š. žinojo, kad A. B. tėvai gyvena netoliese. Nukentėjusioji buvo supykusi, todėl parašė pareiškimą tą patį vakarą. Pareiškimą pasiūlė parašyti A. B. patėvis. Tai jis įtakojo ją, nes pati būtų nesikreipusi. Dabar nukentėjusioji vėl gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai su A. Š. yra geri, skolas moka, bet dar liko dalis skolos, kurią sumokės iki rugsėjo mėnesio. Jokių pretenzijų ji A. Š. neturi, telefonas jai grąžintas, visi daiktai yra vietoje. Dėl to, kad ją A. Š. išvarė iš buto, jokios žalos nepadaryta.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. G. yra jo sugyventinė. Jie nuomoja butą (duomenys neskelbtini), nes yra sudarę nuomos sutartį su A. Š.. Iš pradžių nuomą ir komunalinius mokesčius mokėjo. Vėliau pinigų jau neturėjo, todėl uždelsė atsiskaityti. Įvykio dieną jam paskambino S. ir pasakė, kad reikia pinigų V. Š.. Jis atsakė, kad pinigų neturi ir nežino, iš kur jų paimti. Paskui, po darbo, nuėjo su draugais išgerti. Liudininkas visada pirmiausia po darbo užeina pas mamą, o paskui namo pas sugyventinę. Tą vakarą išgėręs su draugais ir užėjęs pas savo tėvus į namus, užmigo. Miegodamas užgirdo kaip į tėvų buto duris kažkas skambina. Kai atidarė duris, pamatė už durų stovinčią S. su vaiku. V. Š. tikrai žinojo, kad jo tėvai gyvena netoliese.

Motyvuojamoji dalis

Įvykio aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o nukentėjusioji ir liudininkas jas patvirtina. Kita svarbi rašytinė bylos medžiaga:

2012-02-29 S. G. pareiškimas dėl to, kad V. S. ją išvarė iš nuomojamojo būto, esančio (duomenys neskelbtini), su trimis vaikais, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą (b.l. 1-2);2010-02-23 Gyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. 01/2010-01, iš kurios matyti, kad tarp nukentėjusiosios S. G. ir kaltinamojo V. Š. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (b.l. 33-34);2012-07-09 S. G. prašymas, kuriam nurodoma, kad ji su kaltinamuoju susitaikė ir jam pretenzijų neturi (b.l. 93);

Tokiu būdu, įvertinus apklaustų teismo posėdyje kaltinamojo, kuketėjusiosios ir liudytojo parodymus, rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad V. Š. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Sprendžiant bausmės klausimą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

K. V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. l). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. V. Š. teistas, administracine tvarka baustas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitas neįrašytas (b.l. 55-70).

Pagal 294 str. 1 d. baudžiamas asmuo, kuris nesilaikydamas įstatymų tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo arba kito asmens tikrą arba tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šiuo atveju būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga turi būti didelė žala. V. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, o nukentėjusioji parašė pareiškimą A. B. patėviui patarus. A. Š. veiksmai nesukėlė didelės žalos. Tai patvirtino ir nukentėjusioji S. G.. Nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu jokių pretenzijų A. Š. neturėjo ir toliau gyvena nuomojamajame bute. Be to, buvo pasirašyta sutartis dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Taip pat nustatyta, kad mobilusis telefonas pagrobtas nebuvo, bet buvo paimtas kaip garantija dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas padengimo. Todėl S. G. neatsidūrė beviltiškoje padėtyje, nes netoli gyveno jos sugyventinio tėvai, kur ji ir nuėjo su vaiku. Be to, neužilgo po įvykio V. Š. vėl leido gyventi S. G. tame pačiame bute.

Kaltininkas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai jo veikoje, formaliai vertinant, yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis. Lietuvos Respublikos BK 37 str. prasme veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, tai yra nors joje yra pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir sprendžiant klausimą dėl V. Š. veikos pripažinimo mažareikšme, atsižvelgtina į tai, kad dėl V. Š. veiksmų didelės žalos neatsirado, veika padaryta spontaniškai, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam jokių pretenzijų neturi ir jų santykiai dabar yra geri. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes teismas mano, kad yra pagrindas V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. dėl nusikaltimo mažareikšmingumo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – kaltinamajam V. Š. palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.