Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Stankaus, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, dalyvaujant A. M. įstatyminei atstovei V. M., ekspertui psichiatrui Sigitui Simanauskui, Kėdainių pensionato atstovui Vytautui Glebavičiui teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo įstatyminės atstovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. įstatyminė atstovė V. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-20 nutartį, kuria A. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., esant nepakaltinamu, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje). Apeliantės manymu, gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje jam būtų didelė psichinė trauma, kuri pablogintų sveikatą. Be to, A. M. jau yra gydomas Kėdainių pensionate Šlapaberžėje, kur jo sveikata pagerėjusi.

2008-02-20 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi A. M. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d, t.y. A. M. 2006-12-30 apie 22.00 val. Kaune, Baltų pr. 167 namo laiptinėje, aštriu daiktu vieną kartą dūrė pil. G.S. į nugarą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Jam esant nepakaltinamu minėta nutartimi teismas nutarė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ( Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje ).

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu (b. l. 78 -79) nustatyta, kad A. M. serga lėtine psichikos liga – paprastąja šizofrenija. Nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverčiamojo pobūdžio priemonių taikymas, t.y. gydymas specializuotoje psichiatrijos įstaigoje. Ekspertas S. Simanauskas 2008-02-20 Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje parodė, kad A. M. reikalingas priverstinis gydymas specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tai patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2007-06-28 aktas Nr. 120/2007 (b. l. 78), kuriuo yra nustatyta, kad A. M. paveldėjimas psichinėmis ligomis yra apsunkintas, psichikos liga sirgo nuo 16 m. amžiaus, tapo neadekvataus elgesio, agresyvus, impulsyvus, blogai mokėsi, stebimi pakitimai emocijų, mąstymo, valios sferose, jam nustatoma diagnozė - paprastoji šizofrenija, nepertraukiama eiga su išreikštu defektu. Ekspertas S. Simanauskas pateikė išvadą, kad : A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmės; serga lėtine psichikos liga (paprastąja šizofrenija); ja sirgo nusikalstamos veikos padarymo metu, serga ja nuo 2000 m. ir šiuo metu, susirgimas yra pastovus, progresuojantis, traktuojamas kaip sunkus susirgimas ir dėl to jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios priemonės taikymo klausimą įtariamajam, pagal tuo metu nustatytus įrodymus, išvadas bei aplinkybes teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 98 str. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes, jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, tačiau jos savo forma ir esme yra skirtingos. Tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Jomis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis (kaip ir bausmėmis) siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingą` veiką. Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad visais atvejais, kai yra pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393, 394 straipsniai) ir turi būti vadovaujamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Kolegijos nuomone teismas tinkamai atsižvelgė į A. M. padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį bei jo psichikos sutrikimo laipsnį, apsvarstė jo elgesį tiek iki, tiek ir po veikos padarymo, paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir tik tada sprendė priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą. LR BK 98 str. 6 d. įtvirtinta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Remiantis tuo, kad nuo teismo psichiatrinės ekspertizės 2007-06-28 yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai laiko, kolegija, siekdama priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nagrinėja priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus.

Apeliacinės instancijos teisme gauta A. M. charakteristika, išduota Kėdainių pensionato, kurioje yra nurodoma, kad A. M. pensionate yra pakankamai adaptuotas, savarankiškas, labai saugo savo asmeninius daiktus, tačiau dėl atminties sutrikimų jam reikalinga pastovi kontrolė. Su pensionato gyventojais bendrauja, noriai įsiklauso į kitų nuomonę, ramus, mandagus. Aktyviai sportuoja – lanko baseiną, dalyvauja ne tik pensionate vykstančiuose renginiuose ir konkursuose, bet ir respublikinėse sporto varžybose. Mėgsta skaityti knygas, domisi periodiniais leidiniais. Jam būnant pensionate agresijos protrūkių nepastebėta.

Apeliacinės instancijos teisme A. M. gydantis gydytojas pateikė išrašą iš globotinio (gyventojo) medicininės istorijos Nr. 1110/2007 ir paaiškino, kad atvykęs į pensionatą A. M. sunkiai adaptavosi prie naujos tvarkos, jo psichinė būklė pablogėjo, prieš pensionato kraustymąsi į naujas patalpas, padidėjo jautrumas. Padidinus medikamentų dozę, po mėnesio psichopatologiniai simptomai išnyko. 2007-10-12 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba A. M. pripažino 70% nedarbingumą. Gydančio gydytojo nuomone, pastarųjų 4 mėn. laikotarpyje gyventojo psichinė būklė patenkinama, būtinumo skirti stacionarinį gydymą nėra. Gydytojas V.Glebavičius nurodė, kad Kėdainių pensionatas priskiriamas prie gydymo įstaigų, kurios taiko ligoniams ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Išnagrinėjusi visas aukščiau pateiktas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyta išvada, kad A. M. padarė baudžiamaisiais įstatymais numatytą uždraustą veiką, yra teisinga. Pirmos instancijos teismas pagal tuo metu pateiktus duomenis teisingai pritaikė priverčiamosios medicinos priemonės skyrimą.

Nagrinėjat skundą apygardos teisme, paaiškėjus naujoms aplinkybėms remiantis Kėdainių pensionato pateikta A. M. charakteristika, A. M. gydančio gydytojo pateiktu išrašu iš globotinio (gyventojo) medicininės istorijos, kolegija daro išvadą, kad dėl padarytos veikos pavojingumo ir psichikos sutrikimo A. M. nereikia stebėti ir gydyti stacionare, jis gali toliau gydytis ambulatoriškai, t.y. A. M. nėra būtinybės skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Remiantis išdėstytu, A. M. skirtina švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. LR BK 98 str. 6 d. įtvirtinta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau, kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 3 p., 404 str., 405 str. 3 d. 2 p.,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-20 nutartį. A. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Kėdainių pensionate. Kitos nutarties dalies nekeisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.