- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eAN2-316-593/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- S. Ž.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. spalio 3 d. nutarimo, kuria patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. skundas, panaikintas Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. Ž. Institucijos nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad 2024 m. liepos 13 d. 12 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, važiuojamąja kelio dalimi vairavo motobloką su prikabinta priekaba, kuris yra neįregistruotas, be valstybinio numerio ženklo, kuriam nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, bei kuris nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14, 223, 225, 226 punktų reikalavimus, jam paskirta subendrinta 300 Eur. bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž. skundu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimu jam taikytą baudą. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo 5,5 kW (kilovatų) galingumo motobloką (kultivatorių). Teik Institucija elektroniniu laišku, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos jam nurodė, kad iki 8 kW galingumo motoblokams nėra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, o taip pat nereikalingas šios priemonės registravimas, dėl ko, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju priimtas nutarimas turi būti panaikintas.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje įvykdymo, pakeitė paskirtą 300 Eur baudą į 50 Eur baudą ir panaikino taikytą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, o taip pat iš administracinio nusižengimo aprašymo pašalino aplinkybes, jog S. Ž. pažeidė KET 14 punktą. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad nors motoblokas (kultivatorius) ir yra transporto priemonė, o S. Ž. buvo jos vairuotojas, tačiau atsižvelgus į šios transporto priemonės naudojimo ypatumus, į tai, kad ji gali būti eksploatuojama tik prie vairuotojo sėdynės prijungus žemės ūkio darbams skirtą priekabą, į tai, kad šiame motobloke (kultivatoriuje) nėra galimybės vežti keleivių, o taip pat į vairuotojo sėdynės plotį, sprendė, jog S. Ž. vairuojama transporto priemonė buvo ne motorinė transporto priemonė, tačiau savaeigė žemės ūkio paskirties transporto priemonė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamas atvejis turi būti nagrinėjamas vadovaujantis Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 207, kurioje nėra numatyta pareiga tokią transporto priemonę drausti privalomuoju civiliniu draudimu, o taip pat nėra numatytas reikalavimas tokią transporto priemonę vairuojančiam asmeniui turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tačiau apylinkės teismas sutiko su Institucijos argumentais, kad transporto priemonę vairuojant visuomeniniais keliais, ji privalo būti užregistruota ir jai privalo būti suteikti valstybiniai numeriai, dėl ko šioje dalyje Institucijos nutarimą paliko galioti, sumažinant paskirtos baudos dydį.
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą.
4.1. Institucija argumentavo, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – įstatymo) 13 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi, S. Ž. buvo būtina turėti įstatymų nustatyta tvarka išduotą teisę vairuoti transporto priemonę, kadangi jo vairuojamas motoblokas nepateko į įstatyme numatytą išimtį, buvo savaeigė transporto priemonė, o būtent jos junginys su priekaba, dėl ko įstatymo 22 straipsnio 1 dalies prasme šios transporto priemonės vairuotojas privalėjo turėti išduotą vairuotojo pažymėjimą.
4.2. Argumentuojama, kad vadovaujantis įstatymo 2 straipsnio 74, 83 punktų, o taip pat KET 16 punkto reikalavimais, motoblokas (kultivatorius) turi būti laikomas motorine transporto priemone. Kadangi vairuotas motoblokas yra motorinė transporto priemonė, Institucijos teigimu, jai turi būti taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir bet kokiai kitai transporto priemonei – turėti galiojančią techninę apžiūrą, vairuotojo pažymėjimą ir civilinės atsakomybės draudimą. Pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju S. Ž. motobloką (kultivatorių) naudojo ne pagal paskirtį, t. y. naudojo jį ne žemės ūkio darbams atlikti, o vežė statybines atliekas asfaltuoto viešojo kelio važiuojamoje dalyje, dėl ko, Institucijos nuomone, jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad naudojant viešai prieinamus žemėlapius galima apskaičiuoti 333 metrų atstumą tarp transporto priemonės sustabdymo vietos ir artimiausio žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Institucijos nuomone, šis nuvažiuotas atstumas aiškiai įrodo, jog S. Ž. motobloką (kultivatorių) naudojo susisiekimo tikslais juo važiuodamas viešuoju keliu, dėl ko privalėjo laikytis bendrųjų KET ir kitų eismo saugumo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Institucijos skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Institucija teigia, kad nagrinėjamu atveju motoblokas (kultivatorius) buvo naudojamas kaip transporto priemonė, dėl ko atitinkamai jam turi būti taikomi įstatyme ir KET numatyti bendrieji transporto priemonėms skirti reikalavimai, o ne Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse numatyti reikalavimai. Skunde Institucijos atstovė argumentavo, jog nagrinėjamu atveju S. Ž. motobloką naudojo ne pagal paskirtį, jis buvo naudojamas ne žemės ūkio darbams atlikti, o statybinėms atliekoms išvežti, juo buvo važiuojama ne iš žemės ūkio paskirties sklypo, tačiau iš statybvietės, dėl ko šiuo konkrečiu atveju motoblokas turi būti pripažįstamas kaip motorinė transporto priemonė, kuriai turi būti taikomi bendri įstatyme numatyti registravimo bei saugumo reikalavimai.
7. Skunde pirmosios instancijos teismui, S. Ž. teigė, jog motobloko naudojimosi instrukcijoje yra aiškiai nurodyta, kad motoblokas gali būti naudojamas III lygio keliuose, o taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei Institucijos elektroniniuose laiškuose (atsakymuose) yra aiškiai nurodyta, jog vairuojant iki 8 kW galingumo motobloką, nėra būtinybės turėti įstatymų nustatyta tvarka išduotą vairuotojo pažymėjimą, nėra būtina jį registruoti, turėti galiojantį privalomosios civilinės atsakomybės draudimą arba turėti techninę apžiūrą patvirtinantį dokumentą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad motobloko gamintojo naudojimosi instrukcija nėra nei įstatymas, nei poįstatyminis teisės aktas ir eksploatuojant užsienio įmonės gamybos motobloką Lietuvos Respublikoje, eksploatacija turi būti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Kaip teisingai skunde nurodė Institucija, S. Ž. motobloką naudojo gyvenvietėje, viešame asfaltuotame kelyje ir motobloką naudojo ne žemės ūkio darbams atlikti. Elektroninėje administracinio nusižengimo byloje pateikti policijos pareigūnų V. B. ir E. M. kūno kamerų vaizdo įrašai, o taip pat pažeidimo vietos fotonuotraukos patvirtina, kad administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo motobloką naudojo statybinėms atliekoms vežti viešuoju keliu, ką pats S. Ž. patvirtino pareigūnams, nurodydamas, jog atliko remonto darbus (duomenys neskelbtini) ir veža statybines atliekas utilizacijai. Šias aplinkybes S. Ž. patvirtino ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. posėdžio metu (garso įrašo 00:14:55 val. – 00:15:05 val.), papildomai nurodydamas, jog važiavo viešuoju keliu asfaltuota kelio dalimi. Įstatymo 2 straipsnio 97 dalyje nurodyta, kad viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Taigi, iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, kad S. Ž., vairuodamas motobloką su priekaba važiuojamoje kelio dalyje, dalyvavo viešajame eisme. KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama tik nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu, ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Minėto įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama tik nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
8. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad motoblokai nėra apibrėžti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse, jie nėra registruojami, jiems neatliekama privalomoji techninė apžiūra, jos nereikalinga apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat norint vairuoti motobloką nereikalinga turėti vairuotojo pažymėjimo, tačiau kaip teisingai nurodė Institucija apygardos teismui teiktame skunde, atsižvelgiant į tai, kad motoblokas yra variklį turinti ratuota žemės ūkio technika, su kuriuo S. Ž. dalyvavo viešame eisme, motoblokui turi būti taikomi tie patys reikalavimai ir atsakomybė, kaip ir kitoms transporto priemonėms ir jų vairuotojams. Akcentuotina, kad motoblokas yra smulki žemės ūkio technika, skirta tik žemės ūkio darbams atlikti. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. posėdžio metu S. Ž. nurodė, jog įvykio dienai neturėjo teisės vairuoti jokios kategorijos transporto priemones, o motobloką naudojo statybinių atliekų gabenimo tikslais. Taigi, iš šių duomenų darytina išvada, kad S. Ž. motobloką naudojo ne pagal paskirtį – žemės ūkio darbams, tačiau susisiekimui. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad Institucija nutarime tinkamai nustatė su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes ir tinkamai pritaikė ANK 415 straipsnio 1-3 dalių bei 424 straipsnio 3 dalies nuostatas.
9. Skundu Marijampolės apylinkės teismui, S. Ž. prašė panaikinti policijos jam skirtą baudą. Šiuo atveju S. Ž. yra pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1-3 dalyse ir 424 straipsnio 3 dalyje. Už kiekvieną administracinį nusižengimą S. Ž. buvo skiriamas minimalus baudos dydis. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, kad kai asmuo vienu metu padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Iš elektroninės administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismo nuomone, S. Ž. paskirta subendrinta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
10. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad S. Ž. neturėjo teisės su motobloku dalyvauti viešajame eisme, tai yra negalėjo šios smulkios žemės ūkio technikos naudoti kaip susisiekimo priemonės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos skundas tenkinamas, naikinamas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarimas, o Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundą.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutarimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. skundą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.