Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei, prokurorui Armandui Vainauskui, VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ Psichikos sveikatos centro atstovui Valentinui Vygandui Samulėnui, asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – V. O., ir jo gynėjui advokatui Gediminui Skaičiui, šeimos nariui S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo V. O. (V. O.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir susipažino bylos medžiagą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad V. O. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas nepakaltinamas, ir taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas V. O. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2018 m. birželio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi V. O. pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, t.y. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2019 m. spalio 10 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas, kuriuo prašoma nutraukti priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis taikymą V. O. atžvilgiu. Teikime nurodyta, kad V. O. teismo nutartimi buvo gydomas prižiūrimas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro darbuotojų, kontroliuojamas jo elgesys, apsilankymai pas gydantį gydytoją. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. V. O. buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės bei žalingo alkoholio vartojimo. Po stacionarinio gydymo alkoholio nebevartoja, paskirtą rekomenduotą gydymą priiminėja prižiūrint artimųjų. Nusiteikęs blaivybei, namuose nebekonfliktuoja su tėvu, tapo ramesnis. 2019 m. liepos 8 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvada Nr. 39 rekomenduojama rekomenduojama V. O. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti.

Teismo posėdžio metu VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atstovas V. V. S. prašė teikimą tenkinti ir paaiškino pacientas V. O. jiems žinomas nuo 2000 metų, kai dar buvo vaikas. Jį paliko mama, todėl prižiūrėjo teta. V. O. tėvas yra psichinis ligonis, kuris taip pat gydomas jų poliklinikoje. V. O. gyvena su močiute, kuri yra po insulto. Jis turi vidutinį protinį atsilikimą. Anksčiau V. O. vartojo alkoholį, buvo agresyvus, pragerdavo savo gaunamą neįgalumo pensiją. Po paskutinio gydymo RVPL stacionare pacientas nebegeria, nėra agresyvus, skirtas laikomasis gydymas, kurį jis toleruoja, pretenzijų nėra. V. O. planuojama pervesti į ambulatorinį stebėjimą, jis privalės savarankiškai lankytis poliklinikoje. Jeigu nesilankys, policijos pagalba bus pristatytas į polikliniką. Taip pat nurodė, kad prieš tai, V. O. buvo gydomas Rokiškyje, gydymas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jau daugiau nei metai. Esant protiniam atsilikimui, pacientai dažnai bijo gydymo Rokiškio ligoninėje, kada su V. O. kalbama gražiai, jis klauso. Taip pat nurodė, kad būtų ramiau, jeigu gydymas būtų pratęstas, bet gydytojų konsultacinė komisija nusprendė kreiptis į teismą su teikimu dėl priverstinio gydymo nutraukimo, tačiau teismas spręs, ar tikslinga gydymą nutraukti.

V. O. teismo posėdyje nesutiko nieko paaiškinti, atsakyti į klausimus.

Šeimos narys S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jai būtų ramiau, jeigu priverstinis gydymas būtų pratęstas. V. O. geriau atrodo nuo balandžio mėn., kai po švenčių išgėrė ir pateko į ligoninę. Ji kas mėnesį veža jį pas gydytojus, turi daug rūpesčių, jei ji jo nevežtų, jis gal pats nuvažiuotų, bet dėl to pergyventų močiutė, su kuria jis gyvena. Būdamas namie, V. O. kūrena krosnį, kapoja malkas. Renka butelius, tai jo hobis, nori nusipirkti gerą telefoną. Anksčiau gerdavo alkoholį, turėjo sugėrovų, tačiau šiuo metu jų jau nėra, jis alkoholio nebevartoja. Be to, jis labai bijo gydymo Rokiškio ligoninėje.

Prokuroras teismo posėdyje siūlė pratęsti V. O. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes tai būtų geriau jo paties interesais, nors progresas jo gydyme yra, siūlė teikimo netenkinti.

Advokatas Gediminas Skaistys nurodė, kad palaiko PSC teikimą dėl priverstinio gydymo nutraukimo. Nežiūrint į tai, kad koks bebūtų gydymas, priverstinis ar ambulatorinis, V. O. vis tiek vieną kartą per mėnesį turėtų lankytis poliklinikoje, todėl nėra jokio įtakos kokia bus gydymo rūšis. Jei vartos alkoholį, jam bus kviečiama greitoji pagalba ar policija.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. O. serga (duomenys neskelbtini). Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvadą, teismo posėdžio metu psichiatro pateiktus paaiškinimus, šeimos nario paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad V. O. sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebima ambulatoriškai ženkliai nepasikeitė, ir nors jis laikosi jam paskirto gydymo, jo būklė nėra dar pakankamai stabili. Todėl įvertinus jo susirgimą, teismo posėdyje išsakytus argumentus, yra rizika, kad netaikant priverstinio gydymo, V. O. gali savanoriškai nesigydyti, nesilaikyti gydymo režimo ir jo psichinė būklė gali pablogėti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tai, kad jo elgesiui reikalinga medicininė korekcija, priverstinis gydymas padės jam adaptuotis, tikslinga pratęsti V. O. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ Psichikos sveikatos centro teikimo dėl V. O. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo netenkinti.

Pratęsti V. O. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.