- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-8697-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07195-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- T. S. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S. A., vertėjoms Katerinai Chvatovai, Giedrei Račkauskaitei, išnagrinėjusi T. S. A. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. A. 2016-05-14 apie 03.15 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairavo K. K. N. priklausantį automobilį „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.
Apklaustas teisme T. S. A. parodė, kad jis yra studentas, atvyko praeitais metais, gavo automobilį ir pradėjo vairuoti. Jis, T. S. A. nežinojo taisyklių, galvojo, kad gali naudotis savo pažymėjimu. Pasak T. S. A., jis pasikalbėjo su kai kuriais žmonėms ir jie pasakė, kad jis gali vairuoti apie 6 mėnesius, po to turėtų pateikti prašymą dėl Lietuvos vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo tiksliai ką daro ne taip. Kai atvažiavo buvo 2015 m. spalio mėnuo, bet jis, T. S. A. keliavo visą laiką pirmyn ir atgal. Situacija nepasikeitė. Dažnai važiuoja į savo šalį iš Lietuvos. Jo, T. S. A. tėvas serga ir gyvena šiuo metu JAV.
Šalies argumentai
T. S. A. savo paaiškinime nurodė, kad jis manė, kad galėjo vairuoti automobilį turėdamas savo šalies vairuotojo pažymėjimą šešių mėnesių laikotarpyje. Pradžioje policijos pareigūnas pasakė, kad jis, T. S. A. turi turėti jį išverstą į lietuvių kalbą, tačiau policijos pareigūnų automobilio V 1853 pareigūnas pasakė, kad ne, ir kad jis, T. S. A. turi palikti automobilį.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio vado D. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-05-14 apie 03.15 val., Ukmergės g., Vilniuje, sustabdė automobilį „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. S. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojas kalbėjo anglų kalba, todėl pastarajam buvo paaiškinta, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja Europos Sąjungos valstybėse, nes vairuotojas neturėjo prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Nigerijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo kategorijos neatitinka Europos vairuotojo pažymėjimo kategorijų. Vairuotojas paaiškino, kad Lietuvoje gyvena nuo 2015 m. gruodžio mėn., tačiau nežinojo, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja Lietuvoje. Vairuotojui detalesniam protokolo paaiškinimui buvo iškviestas vertėjas, kuris surašytą protokolą išvertė į anglų kalbą. Vairuotojas su protokolu supažindintas. Automobilis „Hyundai Coupe“ uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę, vairuotojas uždarant automobilį dalyvavo, uždarymo aktas įteiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad T. S. A., neturėdamas Lietuvos Respublikoje patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, 2016-05-14 vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad T. S. A. turi 2016-05-05 išduotą leidimą gyventi Lietuvoje, gyvena Lietuvoje (gyvenamąją vietą deklaravo 2016-05-26), duomenų, kad T. S. A. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra. Dėl šios priežasties teigtina, kad T. S. A. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jo įgytas Nigerijoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis. Dėl savo statuso Lietuvoje T. S. A. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, T. S. A. 2016-05-14 neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jo veiką teismas pripažįsta kaip atitinkančią teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjant bylą nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. T. S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad T. S. A. prisipažino įvykdęs pažeidimą, nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
T. S. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., skirti 289 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.