Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. H. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Ž., A. S., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pranešė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį turto priėmimą valdyti. Teismui nustačius, kad pareiškėjos motina priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) su A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su M. P. Mirusysis turėjo 3 vaikus: J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją D. H., gim. (duomenys neskelbtini).

5. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motinos vardu įregistruotas nekilnojamas turtas, kuris buvo įgytas pareiškėjos tėvų santuokos metu: (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

6. A. P. mirus, M. P. (duomenys neskelbtini) m. įsigijo (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) m. žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, remdamasis byloje pateikta D. H. (duomenys neskelbtini) pareiškimo kopija dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) notarų biurui, nustatė, kad pareiškėja nori priimti palikimą pagal testamentą, mirus jos motinai M. P. 2022-07-01 prašyme teismui dėl juridinio fakto nustatymo nurodyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjos motina praleido įstatymo nustatytą terminą priimti palikimui iš pareiškėjos tėvo, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – faktinį palikimo priėmimą.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjos motina, kaip pergyvenusi savo sutuoktinį, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys J. Ž. ir A. S. yra mirusiojo A. P. dukterys, kurios su pareiškėjos prašymu sutinka, prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepime papildomai patvirtino, jog M. P. priėmė mirusio sutuoktinio A. P. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

9. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų už komunalines paslaugas, nuomos / panaudos sutarties ir kt.), pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties likusiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo.

10. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors M. P. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties, tačiau ji iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo sutuoktinio palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

12. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.