Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-485-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2A-485-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06589-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Henrichas Jaglinskis, Vidas Stankevičius (pran.)
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
UAB „Swedbank autoparko valdymas“
Trečiasis asmuo
UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „Palink“, UAB „Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-485-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06589-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.3; 44.2.4; 45.2; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank autoparko valdymas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „Palink“ bei UAB „Swedbank lizingas“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank autoparko valdymas“ 5 691,58 Lt žalos atlyginimo, pripažinti sutarties 5.3 punkto nuostatą negaliojančią ab initio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-10-03 tarp UAB „Swedbank autoparko valdymas“, UAB „Swedbank lizingas“ ir ieškovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl automobilio pirkimo. 2012-01-11, t. y. praėjus tik trijų mėnesių terminui po automobilio pirkimo, jis kreipėsi į UAB „Krasta Auto Vilnius“ automobilių serviso padalinį dėl nupirkto automobilio gedimo. Buvo nustatyta, kad automobilio gedimas įvyko variklio skyriuje dėl variklio grandinės kreipiančiosios gedimų. Pabrėžė, jog, UAB „Krasta Auto Vilnius“ vertinimu, nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad automobilio gedimas įvyko ar jam turėjo įtakos kokie nors išoriniai veiksniai – trečiųjų asmenų veikla ar nenugalimos jėgos poveikis, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad šių trūkumų atsiradimą (išaiškėjimą) po automobilio perdavimo lėmė ieškovo elgesys netinkamai eksploatuojant ar saugant automobilį. Tai reiškia, kad automobilio gedimas buvo sąlygotas aplinkybių, buvusių iki automobilio perdavimo ieškovui, t. y. už jas yra atsakingas atsakovas, kaip šio automobilio pardavėjas. Automobilio remontas ieškovui kainavo 4 704 Lt (be PVM) arba 5 691,58 Lt su PVM. Tiek BMW AG gamykla, tiek UAB „Krasta Auto Vilnius“ sutiko padengti didesnę dalį remonto išlaidų, kuri sudaro 5 960 Lt (be PVM). Ieškovas atkreipė dėmesį, kad, nors ir parduodamas automobilis nebuvo naujas, jo pardavėjas privalėjo užtikrinti, kad parduodamo daikto kokybė atitiktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Swedbank autoparko valdymas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovas perleido ieškovui tinkamos kokybės automobilį. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad daiktas sugedo dėl pardavimo metu egzistavusių trūkumų. Papildomas ieškinio reikalavimas dėl sutarties sąlygos nuginčijimo remiasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurios teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Nurodė, kad atsakovas yra ūkio subjektams finansines paslaugas teikianti įmonė, kuri, atsižvelgdama į gaunamas paraiškas ribotam laikotarpiui, įgyja klientų pageidaujamas transporto priemones bei ilgalaikės nuomos pagrindu atlygintinai jas perduoda naudotis ir valdyti klientui. Transporto priemonių įsigijimo metu bendrovė visada sudaro transporto priemonių atpirkimo sutartis su pardavėju arba trečiąja šalimi, kurių įvykdymo terminas yra susiejamas su nuomos pabaiga. Pasibaigus ilgalaikės nuomos terminui bendrovė transporto priemones perleidžia atpirkėjams už iš anksto sutartą kainą. Kadangi pagal nurodytą verslo modelį bendrovė užsiima ūkio subjektų finansavimu, taigi nesiverčia transporto priemonių viešu pardavimu. Tai patvirtinta faktinės bylos aplinkybės, kad pats ieškovas kreipėsi į bendrovę su pasiūlymu įsigyti naudotą automobilį. Pažymėjo, jog, vadovaujantis 2008-10-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.5755, gamintojas automobiliui suteikė 2 metų garantiją. Šios garantijos terminas pasibaigė 2010 m. spalio mėnesį. Ta aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad parduodamam naudotam automobiliui nėra suteikiama garantija (sutarties 5.3 p.), patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma, jog automobilis 3 metus buvo išnuomotas įmonei ir juo naudojosi įmonės darbuotojai. Ieškovui buvo žinoma, kad automobilio gamintojo garantija yra pasibaigusi ir bendrovė parduodamam automobiliui papildomos garantijos nesuteikia. Žinodamas šias aplinkybes ieškovas savo iniciatyva išreiškė valią įsigyti naudotą automobilį. Bendrovės ūkinės veiklos pobūdis ir naudoto automobilio pardavimo aplinkybės reiškia, kad bendrovė yra neprofesionalus pardavėjas, kuris viešai nesiūlo savo prekių vartotojams. Bendrovė ieškovui nesiūlė įsigyti automobilį. Priešingai, pats ieškovas nusprendė iš savo darbovietės nusipirkti nuomojamą automobilį ir pats inicijavo automobilio pirkimą iš bendrovės. Tai reiškia, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta prasme atsakovas nėra pardavėjas ir šiai sutarčiai nėra taikomas sutarties 14 str. 2 d. Pažymėjo, jog 3 metų senumo automobilio gedimas yra normalus ir fiziškai paaiškinamas reiškinys. Bet kokio daikto nusidėvėjimas lemia jo veikimo sutrikimus, atskirų sudėtinių dalių gedimus. Ieškovas savo noru ir iniciatyva įsigijo 3 metus intensyviai naudotą automobilį su pasibaigusia gamintojo garantija. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad toks automobilis (jo detalės) yra negendantis ir nereikalaus remonto. 2011-10-03 dienai automobilis neturėjo ieškinyje nurodomų defektų. Automobilio gedimai atsirado ne iš karto po pardavimo, tačiau po 3 mėnesių eksploatavimo automobiliui nuvažiavus apie 4 000 km.

Trečiasis asmuo UAB „Palink“ nurodė, kad jis iš atsakovo buvo išsinuomojęs su atpirkimo teise automobilį BMW 520i. Suėjus terminui jis automobilį grąžino atsakovui be jokių defektų, trūkumų, tinkamos būklės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Automobilio būklė buvo patikrinta UAB „Krasta auto“ servise, jokių defektų nebuvo nustatyta.

Trečiasis asmuo UAB „Krasta auto“ nurodė, kad jis nepagrįstai įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes ši byla neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms. Jis tik suteikė ieškovui automobilio remonto paslaugas remontuojant automobilį BMW 520i, pretenzijų dėl remonto kokybės nebuvo. Jis, kaip BMW atstovas Lietuvoje, siekdamas išlaikyti savo klientus nusprendė ieškovui suteikti 960 Lt kompensaciją jo automobilio remontui. BMW AG paprastai suteikia 2 metų garantiją jų pagamintiems automobiliams, todėl atsakovui, tuo atveju jei ieškinio reikalavimas būtų patenkintas nebūtų pagrindo regreso teise kreiptis į BMW AG.

Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad ieškovas kreipėsi į lizingo bendrovę dėl finansavimo įsigyjant transporto priemonę, užpildė paraišką. Buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovui finansavimą, buvo pasirašyta lizingo sutartis, 2013-02-08 ieškovui buvo išduotas lizingo sutarties pabaigos aktas, nes ieškovas sumokėjo visas lizingo sutartyje nurodytas įmokas. Lizingo sutarties pagrindu lizingo bendrovė įsipareigojo iš ieškovo nurodyto pardavėjo įsigyti automobilį, 2011-10-03 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią iš ieškovo nurodyto „Swedbank autoparko valdymas“ UAB , lizingo bendrovė įsigijo automobilį BMW 520i, ši transporto priemonė buvo perduota ieškovui. Automobilis buvo perduotas prieš tai jį patikrinus specializuotame servise UAB „Krasta auto“, jam atliktas standartinis techninis aptarnavimas, patikra, jokie defektai nebuvo nustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-02 sprendimu ieškovo M. V. ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 str. 2 d. prezumpcija netaikoma, nes ieškovas pirko automobilį, kuriam pasibaigęs gamyklinis garantinis 2 metų laikotarpis. Teismas laikė pagrįstu atsakovo argumentą, kad 3 metų senumo automobilio gedimas yra normalus ir fiziškai paaiškinamas reiškinys. Teismas nurodė, kad bet kokio daikto nusidėvėjimas lemia jo veikimo sutrikimus, atskirų sudėtinių dalių gedimus. Ieškovas savo noru ir iniciatyva įsigijo 3 metus intensyviai naudotą automobilį su pasibaigusia gamintojo garantija. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad toks automobilis (jo detalės) yra negendantis ir nereikalaus remonto. Be to, teismas nurodė, kad 2011-10-03 dienai automobilis neturėjo ieškinyje nurodomų defektų. Teismas taip pat nurodė, kad atlikus automobilio techninę ekspertizę buvo padaryta išvada, kad jo variklio gedimą sukėlė dujų skirstymo mechanizmo grandinės įtempimo sistemos vienos iš detalių gedimas; atlikta automobilio variklio diagnostika prieš automobilio pardavimą negalėjo parodyti būsimo gedimo. Teismas, vertindamas automobilio techninės ekspertizės išvadas, atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokių duomenų apie tai, koks yra dujų skirstymo mechanizmo grandinės įtempimo sistemos detalių garantinis laikotarpis, ar jis yra didesnis negu viso automobilio 2 metų garantija. Ekspertizės išvadoje nėra aprašyta, iš ko ekspertas padarė tokią išvadą, kad minėtos detalės buvo nekokybiškos, jei gedimas įvyko pasibaigus 2 metų garantijos terminui. Teismas sprendė, kad eksperto išvadoje nurodytas teiginys, kad variklio diagnostika prieš automobilio gedimą negalėjo parodyti būsimo gedimo patvirtina tai, kad atsakovas, parduodamas automobilį ieškovui negalėjo numatyti būsimo gedimo ir pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilio trūkumai egzistavo iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio gedimas atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jo perdavimo ieškovui, padarė išvadą, kad atsakovas neatsakingas už ieškovo patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punkto pripažinimo negaliojančiu. Teismas pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punktas atspindi šios konkrečios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes – ieškovui buvo parduotas naudotas automobilis, kuriam pasibaigusi 2 metų garantija, todėl ir atsakovas jam negalėjo suteikti jokios garantijos, apie ką ieškovui buvo žinoma ir suprantama. Dėl tos priežasties pirkimo-pardavimo sutartyje yra įtrauktas 5.3 p.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes, suėjus daikto kokybės garantijos terminui, nei daikto gamintojas, nei pardavėjas neturi pareigos kompensuoti daikto remonto išlaidų arba daiktą pakeisti kitu, yra nepagrįsta, prieštaraujanti tiek teisės normoms, reguliuojančioms pirkimo pardavimo santykius, tiek ir esamai teismų praktikai. Tiek teisės normose, tiek kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) teisės gynimo būdais, bet ir bendraisiais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Pažymi, jog įrodinėjimo dalyką šioje situacijoje, be kita ko, sudaro aplinkybė, ar nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu jau egzistavo parduoto automobilio neatitikimas, kuris savo esme buvo tęstinis ir akivaizdžiai paaiškėjo tik vėliau. Teismas turėjo pareigą aiškintis gedimo atsiradimo priežastį ir priežasties atsiradimą laike, tačiau to tinkamai nepadarė, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Nurodo, kad atlikus automobilio techninę ekspertizę buvo nustatyta, kad jo variklio gedimą sukėlė dujų skirstymo mechanizmo grandinės įtempimo sistemos vienos iš detalių gedimas. Be to, nustatyta, kad pirminis automobilio gedimas įvyko daug anksčiau nei nuo 2011-10-04 iki 2012-01-11 (t. y. po perdavimo pirkėjui – ieškovui), ir todėl eksploatuojant automobilį, jau po įsigijimo, intensyviai dilo alkūninio veleno pagrindiniai ir švaistikliniai kakliukai bei jų įdėklai, kol vienas iš jų prasisuko, sukeldamas galutinį variklio gedimą. Kartu nustatyta, kad variklio gedimo po automobilio įsigijimo nesieja jokie netinkamos eksploatacijos faktoriai, kas reiškia, kad jokie ieškovo veiksmai negalėjo ir neturėjo įtakos automobilio variklio gedimui. Esant tokioms išvadoms, galima teigti, kad byloje buvo įrodyta aplinkybė, kad automobilio nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu jau egzistavo neatitikimas, kuris nors ir paaiškėjo vėliau, sąlygojo ieškovo nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo teisėtą pagrindą teigti, kad už tokį neatitikimą yra atsakingas pardavėjas (atsakovas), kuris privalo atlyginti ieškovui jo turėtas automobilio remonto išlaidas. Nagrinėjamu atveju nesvarbu, kad gedimas atsirado jau pasibaigus garantijai, kadangi tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad gedimo atsiradimo laikas buvo prieš perduodant automobilį ieškovui, t. y. tuo laiku, kai už automobilio trūkumus buvo atsakingas atsakovas. Pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176 – 185 straipsnių reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinio teismo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais formuojamos teismų praktikos, nes nustatydamas esminę faktinę aplinkybę – automobilio variklio gedimą – išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos duomenų, kuriuos pateikė specialių žinių turintis ekspertas Techninės ekspertizės akte, kompleksiškai neanalizavo ir nevertino visų ekspertizės akte nurodytų išvadų bei faktų. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Nagrinėjamu atveju byloje atlikta ekspertizė patvirtino tikimybę, kad ieškovui automobilis buvo perduotas jau su trūkumais, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta byloje, dėl ko ieškovo ieškinys turėjo būti tenkintas. Taip pat nurodo, kad sutarties 5.3 punkto nuostatos nesąžiningai apriboja ieškovo teises (CK 6.188 str. 2 d. 2 ?.), todėl tiek ieškovo, tiek Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, kurią taryba konstatavo 2012-06-21 nutarime „Dėl UAB „Swedbank lizingas“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LT092717/PPS“ Nr. 10-449, minėtas punktas turi būti laikomas niekiniu bei neprivalomu ir negaliojančiu ab initio.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Swedbank autoparko valdymas“ atsiliepimu į ieškovo M. V. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naudoto automobilio gedimas yra normalus ir fiziškai paaiškinamas reiškinys. Bet kokio daikto nusidėvėjimas lemia jo veikimo sutrikimus, atskirų sudėtinių dalių gedimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas savo noru ir iniciatyva įsigijo 3 metus įmonės veikloje intensyviai naudotą automobilį su pasibaigusia gamintojo garantija. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti ir turėti lūkesčių, kad toks automobilis (jo detalės) yra negendantis ir nereikalaus remonto. Įsigydamas naudotą automobilį, ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su naudoto automobilio nusidėvėjimu ir nusidėvėjusių automobilio detalių keitimu/remontu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad automobilio gedimas atsirado po automobilio perdavimo ieškovui. Prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą automobilį patikrino BMW autorizuotas servisas UAB „Krasta auto“. Automobiliui atlikta patikra, standartinis techninis ir variklio aptarnavimai, taip pat pakeista alyva ir mikrofiltrai. Profesionalių specialistų pagal gamintojo reikalavimus atliktos patikros metu nenustatytas automobilio remonto poreikis bei patvirtintas automobilio tinkamumas tolimesniam eksploatavimui. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas patikrino automobilį ir patvirtino jam perduodamo turto komplektiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą. Nurodo, kad esant ekspertizės prieštaravimams bei atsakymams į 5 ir 6 klausimus, kad variklio gedimo prieš automobilio pardavimą nebuvo, o detalės gedimo momento, pašalinus variklio gedimą, nustatyti yra neįmanoma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto 7 atsakyme pateikta nuomonė yra abejotina, todėl pagrįstai ja nesirėmė. Skundžiamame sprendime nėra padarytos išvados, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltės. Esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovas įgijo 3 metus intensyviai naudotą automobilį. Dėl nuolatinio naudojimo vyko sistemingas automobilio detalių nusidėvėjimas. Gamintojas automobiliui ir atitinkamai jo detalių tinkamam veikimui suteikė 2 metų garantiją. Tai reiškia, kad net gamintojas negarantavo, kad automobilio detalės veiks tinkamai ilgiau negu 2 metus. Po automobilio įsigijimo per 3 mėnesius ieškovas intensyviai naudojo automobilį, nuvažiavo su juo apie 4 000 km. Todėl skundžiamame sprendime padaryta teisinga išvada, kad intensyvus automobilio naudojimas galėjo sukelti ir sukėlė galutinį automobilio detalių nusidėvėjimą, dėl kurio įvyko automobilio gedimas. Nurodo, kad teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jam vakare grįžtant namo atsirado garsus bildesys, tačiau jis važiavimo nenutraukė ir nusprendė važiuoti namo. Kitą dieną sava eiga ieškovas su automobiliu nuvažiavo į servisą. Šiais veiksmais ieškovas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai. Automobilio eksploatacija turėjo būti nutraukta nedelsiant, tačiau ieškovas to nepadarė, todėl laikytina, kad ieškovas savo veiksmas prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Pažymi, jog reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punkto pripažinimo negaliojančiu grindžiamas tuo, kad garantijos automobiliui nesuteikimas panaikina arba apriboja ieškovo teises, susijusias su pardavėju. Bendrovė neprivalėjo ieškovui suteikti papildomų garantijų. Pats ieškovas pasiūlė bendrovei sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutartyje bendrovė nurodė, kokiomis sąlygomis galėtų parduoti naudotą automobilį. Ieškovui sutikus su šiomis sąlygomis, buvo susitarta dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat dėl pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punkto. Aiškus ir suprantamas pirkimo-pardavimo sutarties 5.3. punkto nurodymas sutartyje yra naudingas pačiam pirkėjui, kuris iš anksto supranta, kad įsigydamas naudotą automobilį neturi papildomų garantijų. Ši sąlyga leido ieškovui laisvai apsispręsti, ar jis nori įgyti naudotą autobomilį be garantijos.

Tretieji asmenys UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „Palink“ ir UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimų į ieškovo M. V. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl 5691,58 Lt turtinės žalos atlyginimo, pažeidė materialinės teisės normas ir civilinio proceso normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Byloje kilo ginčas dėl 2011-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi (T. 1 b.l. 6-9) parduoto daikto – naudoto automobilio BMW 520 kokybės. CK 6.333 straipsnio, reglamentuojančio daiktų kokybę, 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal sutarties 5.1.1. punktą pardavėjas (atsakovas) garantavo, kad parduodamo automobilio kokybė visiškai atitinka sutarties 1.3 punkte (Pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiam keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Pardavėjo komerciniame pasiūlyme nebuvo aptarti jokie parduodamo automobilio trūkumai ar neatitikimai gamintojo nustatytiems standartams. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė dėl kokybiško automobilio pirkimo – pardavimo. Byloje nustatyta, kad 2012-01-11 sugedo automobilio BMW 520 variklis, už kurio remontą ieškovas M. V. sumokėjo 5691,58 Lt (T.1., b.l. 5, 66-67). Byloje pirmosios instancijos teismas skyrė techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti technikos mokslų daktarui Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentui Valdui Valiūnui (T. 1 b.l. 114, 115, 121). Ekspertas pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad variklio gedimą sąlygojo gamybos metu nekokybiškai išlieta ir dėl to eksploatavimo metu ištrupėjusi aliuminio lydinio detalė. Dėl nurodyto gedimo eksploatuojant automobilį intensyviai dilo alkūninio veleno pagrindiniai ir švaistikliniai kakliukai bei jų įdėklai, kol vienas iš jų prasisuko sukeldamas galutinį variklio gedimą. Iš eksperto išvadų matyti, kad nurodytas gedimas įvyko ne tuo metu, kai automobilis buvo parduotas ir juo naudojosi ieškovas M. V. (2011-10-04-2012-01-11), bet daug anksčiau, tačiau gedimas liko nepastebėtas. Ekspertizės akte nurodoma, kad alkūninio veleno įdėklų dilimas vyko ilgai, nes kiekvieną kartą išjungus variklį, kai alyvos siurblys nesiurbė alyvos iš dugninės, nuolaužos nuo siurblio priėmiklio tinklelio nukrisdavo atgal į dugninę, o variklį vėl paleidus, procesas prasidėdavo iš naujo – vėl buvo siurbiama alyva su nuolaužomis ir vėl po kurio laiko iš dalies užsikimšus tinkleliui pradėdavo trūkti į tepimo sistemą tiekiamos alyvos (T. 1, b. l. 146 - 148). Kitų įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadas ar leistų jomis abejoti, byloje nėra. Darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog automobilio kokybės trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). Kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad M. V. netinkamai eksploatavo automobilį ir važiuodamas po gedimo, padidino žalą. Šiuos atsakovo argumentus paneigia eksperto išvada, kad variklio gedimo po automobilio įsigijimo nesieja jokie netinkamos eksploatacijos faktoriai ir teismo posėdyje duoti eksperto paaiškinimai, kad papildomas važiavimas neįtakojo gedimo, nes dėl papildomo važiavimo daugiau niekas nesugedo (T. 1, b.l. 188).

Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.330, 6.332, 6.334 ir kituose atitinkamuose straipsniuose nurodytomis teisėmis, jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduos pirkėjui turtą neatitinkantį kokybės reikalavimų. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas kokybės trūkumams ištaisyti. Nagrinėjamu atveju pardavėjas (atsakovas) sutartimi įsipareigojo parduoti kokybišką daiktą, tačiau paaiškėjo, kad atsakovo parduotas automobilis BMW 520 nebuvo kokybiškas. Todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui jo patirtas 5691,58 Lt automobilio remonto išlaidas. Atsakovo nurodomi argumentai, kad pats ieškovas pasisiūlė pirkti automobilį, neatleidžia atsakovo (pardavėjo) nuo pareigos parduoti kokybišką daiktą, o paaiškėjus, kad daiktas buvo nekokybiškas, - nuo pareigos atlyginti pirkėjui remonto išlaidas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) įeina į žalos sąvoką. Iš atsakovo UAB „Swedbank autoparko valdymas“ ieškovo M. V. naudai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiama 5691,58 Lt žalos atlyginimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kitoje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Kolegija laiko nepagrįstu ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio sutarties 5.3 punkto nuostatą „Pardavėjas turtui garantijos nesuteikia“. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad paminėta sutarties nuostata yra nesąžininga. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl naudoto automobilio BMW 520 pardavimo. Teisės normos nenustato pardavėjo pareigos suteikti garantiją naudotam daiktui. Sudarant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad automobilio gamintojo suteikiama 2 metų garantija pirkimo – pardavimo dieną yra pasibaigusi. Protinga manyti, kad minėtomis aplinkybėmis atsakovas ir negalėjo suteikti kokios nors garantijos. Todėl sutarties nuostata, nesuteikianti garantijos naudotam daiktui su pasibaigusia gamintojo garantija, nurodytomis aplinkybėmis, laikytina sąžininga. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį atmetė pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš dalies patenkintas, iš atsakovo UAB „Swedbank autoparko valdymas“ ieškovo M. V. naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimas dalyje dėl nuostolių atlyginimo yra patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1815 Lt už ekspertizę. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjo 1061,46 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas didesne dalimi, atmestas tik ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimas, įvertinus bylos sudėtingumą, jos apimtį, teismo posėdžių skaičių, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas M. V. yra vartotojas, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinamai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti 5691,58 Lt žalos atlyginimą apmokamas 170,74 Lt žyminiu mokesčiu už ieškinį ir tiek pat - 170,74 Lt už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iš atsakovo UAB „Swedbank autoparko valdymas“ valstybės naudai priteisiama 341 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank autoparko valdymas“ ieškovo M. V. naudai 5691,58 Lt žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank autoparko valdymas“ ieškovo M. V. naudai 1815 Lt už ekspertizę ir 1000 Lt už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank autoparko valdymas“ valstybės naudai 341 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėHenrichas JaglinskisVidas Stankevičius