Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nuteistajam A. R. (A. R.), jo atstovei pagal įstatymą Ž. Š., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl nuteistajam A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame siūloma A. R. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodoma, kad Vilniaus regiono skyrius nuteistojo A. R. elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. birželio 14 d. Bausmės pabaiga 2022 m. rugpjūčio 11 d. 2021 m. birželio 25 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, taip pat su vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis.

Teismo posėdyje Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teikimą palaikė ir paaiškino, kad A. R. įpareigojimo mokytis nevykdo. Bendrauja su jaunuoliais, kurie turi kriminalinės praeities. Siūlė jam dirbti ir mokytis vakarinėje mokykloje, tačiau jis išėjo iš mokyklos sakydamas, kad probacija liepė neiti į mokyklą. Vasaros metu nebuvo renkamos elgesio pataisos grupės, jam buvo siūloma lankyti psichologo konsultacijas, tačiau A. R. kategoriškai atsisakė. Po teismo posėdžio pertraukos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė paaiškino, kad situacija su nuteistuoju kardinaliai blogėja, kadangi jis prieš kelias dienas buvo apsinuodijęs alkoholiu, spalio mėnesį kelis kartus buvo negrįžęs nakvoti, vakar grįžo 23.30 val. namo. Spalio 7 d. jis negrįžo nakvoti į globos namus, taip pat vakar jis grįžo į globos namus 23.30 val., nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Spalio 22 d. jis buvo sulaikytas neblaivus, bandė bėgti nuo policijos pareigūnų, sprendimas dėl šio įvykio nėra priimtas. Nuteistasis į mokyklą nuvyksta, sudalyvauja vienoje ar dvejose pamokose ir išeina. Džiaugiasi dėl to, kad jis bent jau nueina į tą mokyklą, tačiau pažangos per teismo skirtą laikotarpį ji nemato, neturi įrankių daryti įtaką nuteistojo elgesiui, jis kenkia pats sau.

Teismo posėdyje nuteistasis A. R. paaiškino, kad kai negrįžta į globos namus, būna su draugais. Žaidžia futbolą. Per naktį būna pas draugą, kuris gyvena Vilniuje. Žino, kad turi būti namie, tačiau jam neužtenka laiko pabūti su draugais iki 9 val. vakaro. Nežino, kas paskatintų naktimis būti namuose. Supranta, jog gali patekti į pataisos namus. Visą rugsėjį buvo namuose, nenorėjo eiti į mokyklą. Negali visose pamokose sėdėti, greitai atsibosta, todėl ir išeina. Planuoja lankyti mokyklą, nes nori užbaigti 10 klasę. Išsilavinimo reikia, kad galėtų gauti darbą. Anksčiau lankė futbolą, tačiau dabar nelanko, nes niekas nesiūlo. Auklėtojos prašė užrašyti į kovos menus, tai motyvuotų būti globos namuose, nes nori užimtumo. Nori, kad teismas duotų šansą, jis susitvarkytų, lankytų mokyklą, nebėgtų iš namų.

Teismo posėdyje nuteistojo atstovė pagal įstatymą paaiškino, kad teikimą palaiko. Pagrindinė nuteistojo problema yra alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Dėl to jis nieko nenori daryti. Kai jis grįžo iš socializacijos centro, viskas buvo daug geriau. Apsigyvenęs pas juos, jis turėjo problemų su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, taip pat turi problemų su širdimi, todėl jie prašė, kad jis būtų uždarytas. Po to, kai jis grįžo, jis tikrai buvo susitvarkęs. Pats išsirinko mokyklą, bet po to jis susidėjo su ta pačia kompanija. Tikrinant jį globos namuose, narkotinių medžiagų testas buvo teigiamas. Dažniausiai tai būdavo žolė. Kartais jis prisipažindavo, kad vartojo. Jie kreipėsi į priklausomybės ligų centrą, tačiau ten specialistai laukia, kad žmogus pats norėtų gydytis, bet A. R. nenori. Pas psichologą jis irgi eiti nenori. Visi stengiasi jam padėti, bet jis pats nelabai nori pagalbos. Jis kiekvieną dieną šneka su savo socialine darbuotoja. Jis žada, kad eis į mokyklą, bet neina. Jie rado jam darbą, bet jam nepatiko. A. R. rado nelegalų darbą, jis dirbo padėjėju statybose. Nėra galimybės jo leisti į kovos menus. Po teismo posėdžio pertraukos nuteistojo atstovė pagal įstatymą parodė, kad A. R. vakar grįžo išgėręs, tačiau išsiblaivė per naktį, šį rytą išėjo į mokyklą ir tikrai jautėsi gerai, kai ji atvažiavo jo pasiimti į teismą, jo mokykloje jau nebebuvo. Taip pat spalio 16 d. buvo negrįžęs nakvoti, o spalio 22 d. pareigūnai 22.15 val. jį pristatė, bet jis buvo labai neblaivus, pradėjo konfliktuoti su darbuotoja, reikalavo išleisti jį parūkyti, neišleidus pradėjo grasinti, kad iššoks per langą. Darbuotoja nuėjo su juo parūkyti, kad jis keldamas triukšmą neprižadintų kitų vaikų. Spalio 22 d. du kartus buvo vykdoma jo paieška, jis grįžo tik 23 d. pusę 8 ryto. Nusprendė, kad jis galės lankyti tą kovos menų būrelį. Savaitę skatino jį eiti, bet jis pats ten nevyko. Jie nuvedė jį, po to jis dar kartą nuėjo pats ir daugiau nėjo. Pasakė, kad jam reikia šortų už 80 eurų, rado panašius už 25 eurus, tačiau jam jie netiko, tuo viskas ir baigėsi. Dėl mokslų – jis kiekvieną dieną eina į mokyklą, nueina, pabūna vieną ar dvi pamokas ir išeina. Klasės auklėtoja sakė, kad jis ateina, kažkiek atsėdi ir išeina.

Teismo posėdžio metu prokuroras teikimą palaikė ir paaiškino, kad teismas buvo paskelbęs pertrauką ir sudaręs galimybę nuteistajam pasitaisyti, tačiau jis tuo nepasinaudojo ir savo pažadų neįvykdė. Kažkiek reikalai minimaliai pajudėjo, bet atsidaro dar neigiamų dalykų. Jo mokymosi progresas minimalus, jis nueina į mokyklą, bet tęstinumo nėra. Pakeisti gyvenimo būdą galimybė jam buvo suteikta, tačiau jis ja nepasinaudojo.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė teikimo netenkinti. Jo ginamajam yra 17 metų, tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais jaunuoliai turėtų būti izoliuojami nuo visuomenės. Dėl valios stokos ar įgimtų savybių jam ne viskas pasiseka, tačiau verta juo pasitikėti, nes jo padaryti pažeidimai nėra piktybiški. Jo ginamasis bando taisytis, jam sunkiai sekasi, tačiau jis reguliariai lankosi mokykloje. Jam sunku su dėmesio koncentracija. Būtų nesusipratimas siųsti jį atlikti bausmės, kadangi jis yra nepilnametis. Galbūt jam sunkiai sekasi, tačiau izoliavimas nuo visuomenės jį sužlugdytų, galbūt atsirastų dar didesnių nuklydimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 dalis reglamentuoja nuosprendžio ir nutarties vykdymo klausimus. Vienas iš nuosprendžio (nutarties) vykdyme kylančių klausimų gali būti laisvės apribojimo bausmės pakeitimas kita bausme (BPK 353 straipsnio 2 dalis, BPK 362 straipsnio 1 dalis). BPK 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. Laisvės apribojimo bausmė ar jos atlikimo sąlygos pakeičiamos šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 46¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. R. paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis A. R. netinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, kadangi 2021 m. liepos 2 d. negrįžo į globos namus, pateisinančių aplinkybių nenurodė, buvo įspėtas (asmens b. l. 26). 2021 m. liepos 19 d. gauta informacija iš globos namų, kad A. R. 2021 m. liepos 6 d. į globos namus grįžo 21.15 val., 2021 m. liepos 10 d. grižo 1.30 val., 2021 m. liepos 12 d. grįžo 21.10 val. pateisinamų priežasčių nenurodė, buvo pakartotinai įspėtas (asmens b. l. 27). 2021 m. rugpjūčio 16 d. gauta informacija iš globos namų, kad A. R. iš vaikų globos namų išėjo žvejoti 2021 m. liepos 20 d. apie 17.05 val., grįžo 2021 m. liepos 23 d. apie 18 val. (asmens b. l. 30). Paaiškinime nurodė, kad visą laiką buvo su draugais (asmens b. l. 31). 2021 m. rugpjūčio 23 d. gauta informacija iš globos namų, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. pasišalino, grįžo 2021 m. rugpjūčio 23 d. (asmens b. l. 35). Paaiškinime pateisinančių priežasčių nenurodė (asmens b. l. 36). Be to, teismo posėdyje Vilniaus probacijos skyriaus atstovė paaiškino, kad A. R. taip pat nevykdo įpareigojimo mokytis. Siūlė jam dirbti ir mokytis vakarinėje mokykloje, tačiau jis išėjo iš mokyklos sakydamas, kad probacija liepė neiti į mokyklą. Vasaros metu nebuvo renkamos elgesio pataisos grupės, jam buvo siūloma lankyti psichologo konsultacijas, tačiau A. R. kategoriškai atsisakė. Taip pat teismo posėdyje nuteistojo atstovė pagal įstatymą paaiškino, kad pagrindinė A. R. problema yra alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Tikrinant jį globos namuose testai būna teigiami, dažniausiai tai būna žolė. Kartais jis prisipažindavo, kad vartojo. Jie kreipėsi į priklausomybės ligų centrą. A. R. gydytis nenori. Pas psichologą jis irgi eiti nenori. Jis žada, kad eis į mokyklą, bet neina. Jie rado jam darbą, bet jam nepatiko.

Teismo posėdžio metu A. R. paaiškino, kad kai negrįžta į globos namus būna su draugais. Žino, kad turi būti namie. Supranta, jog gali patekti į pataisos namus. Visą rugsėjį buvo namuose, nenorėjo eiti į mokyklą. Negali visose pamokose sėdėti, greitai atsibosta, todėl išeina. Teismo vertinimu, A. R. nedėjo pakankamai pastangų laikytis jam skirtų įpareigojimų, o teismo posėdžio metu jis nepateikė jokių tai pateisinamų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. yra nepilnametis bei į tai, kad teismo posėdžio metu jis žadėjo lankyti mokyklą bei nebėgti iš globos namų, auklėtojos prašė užrašyti jį į kovos menus, tai motyvuotų būti globos namuose, nes nori užimtumo, teismas nusprendė skelbti pertrauką ir suteikti jam šansą bei parodyti, jog jis gali laikytis jam skirtų įpareigojimų. Tačiau po teismo padarytos pertraukos A. R. neparodė net minimalių pastangų vykdyti jam paskirtus įpareigojimus. Po pertraukos jo atstovė pagal įstatymą ir probacijos atstovė nurodė, kad nuteistasis ir toliau nevykdo teismo skirtų įpareigojimų – spalio mėnesį buvo kelis kartus negrįžęs nakvoti į globos namus (spalio 7, 16 d. jis negrįžo nakvoti į globos namus, spalio 25 d. grįžo 23.30 val. namo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, spalio 22 d. jis buvo sulaikytas neblaivus, bandė bėgti nuo policijos pareigūnų, spalio 22 d. pareigūnai 22.15 val. jį pristatė, bet jis buvo labai neblaivus, pradėjo konfliktuoti su darbuotoja, spalio 22 d. du kartus buvo vykdoma jo paieška, jis grįžo tik 23 d. 7.30 val. ryte). Teismo vertinimu A. R. buvo sudarytos pakankamos sąlygos pasitaisyti, tačiau nuteistojo pasižadėjimas laikytis įpareigojimų buvo deklaratyvus, kadangi laikytis įpareigojimų ir dėti pastangas jis turėjo pakankamai laiko, tačiau net ir po teismo paskirtos pertraukos matyti, kad situacija nesikeičia, jis ir toliau nesilaiko teismo įpareigojimo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose bei net nesistengia to daryti. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis į mokyklą ir nuvyksta, tačiau sudalyvauja vienoje ar dvejose pamokose ir išeina, todėl jo mokymosi progresas yra minimalus, kadangi jis iš esmės nueina į mokyklą tik formaliai. Toks formalus lankymasis mokykloje negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu teismo jam skirto įpareigojimo mokytis laikymusi. Taip pat matyti, kad globos namų darbuotojai deda daug pastangų, kad padėti nuteistajam spręsti jo problemas, iš esmės net kai kuriais atvejais jam nusileidžia ir tenkina jo reikalavimus, kurie pasak nuteistojo, jam padėtų laikytis teismo įpareigojimų, tačiau kaip matyti minėti reikalavimai yra deklaratyvūs – jam buvo sudarytos sąlygos lankyti sporto būrelį, tačiau jis jo nelankė bei nepasinaudojo jam suteikta proga, kuri taip ir nepaskatino jo laikytis anksčiau minėtų įpareigojimų. Taip pat 2021 m. spalio 22 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis viešoje vietoje buvo sulaikytas neblaivus, kai nustatytas 2,36 prom. girtumo laipsnis. Be to, iš teisme pateiktų paaiškinimų matyti, kad A. R. turi problemų su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimų, tačiau gydytis priklausomybės lygų centre atsisako. Be to, jis atsisako lankyti psichologo konsultacijas. Nors tai nėra nuosprendžiu jam paskirti įpareigojimai, tačiau tai taip pat atitinkamai apibūdina nuteistąjį kaip nepasiryžusi keisti savo elgesį teigiama linkme ir gyventi pagal visuotinai priimtas teisės normas ir reikalavimus. Jo neigiamą požiūrį į jam skirtus įpareigojimus parodo ir tai, kad nuteistasis ignoruoja ir patį teismą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. posėdyje jis nedalyvavo, nors apie posėdžio datą ir laiką jam buvo žinoma.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis A. R. piktybiškai vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Jis nesant svarbių, tokį jo elgesį pateisinančių priežasčių, nesilaikė jam teismo skirtų įpareigojimų. Be to, įvertinus jo elgesį priežiūros laikotarpiu bei paaiškinimus teisme, darytina išvada, jog nuteistasis nekeičia savo elgesio, nesistengia taisytis, net ir esant objektyviai galimybei, nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų. Taigi, nuteistojo pasižadėjimas laikytis minėtų įpareigojimų – deklaratyvus ir teismui nesuteikiantis pagrindo manyti, kad nuteistasis yra tvirtai pasiryžęs keisti savo elgesį. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistajam buvo paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tačiau nuteistasis nuo pat bausmės vykdymo pradžios iš esmės teismo skirtų įpareigojimų nevykdė ir pastangų juos vykdyti neparodė.

Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad A. R. nevertas teismo pasitikėjimo, paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neefektyvi ir nepasiekia bausmei keliamų tikslų, nuteistasis A. R. vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę be pateisinamų priežasčių. Nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nėra pakankamai efektyvi BK 41, 80 str. numatytiems bausmės tikslams, nubaudimo ir prevenciniams, užtikrinti, jo teisei priešingam elgesiui keisti, nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų bei bendrųjų pareigų nevykdo.

Nustačius vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, taip pat nesant pagrindo manyti, kad kitų auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas padėtų pakeisti jo nusikalstamus polinkius ir teisei priešingą elgesį, nes nuteistasis iš esmės apskritai nevykdo jam bet kokių skirtų teismo įpareigojimų, juos ignoruoja, būtina pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą (BK 48 str. 8 d.), todėl teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 1 arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), todėl nagrinėjamu atveju pakeitus 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į areštą minėtu santykiu tai atitiktų 210 dienų arešto bausmės. Kadangi A. R. padarė nusikaltimus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, tai jam pakeitus laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę nustatytina maksimali leidžiama 45 parų arešto bausmė (BK 90 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistajam A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.