- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- T-363-548/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- G. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam G. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-891 nutarta taikyti nuteistajam G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė su mažėjimo dinamika. Nuteistasis rodo pastangas mažinti savo kriminogeninius veiksnius. G. K. įsidarbino ir gauna nuolatines pajamas, kurių užtenka asmeninių poreikių tenkinimui. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose. Stebimas disciplinuotas ir pozityvus nuteistojo elgesys, jis įsitraukia į resocializacijos programas.
G. K. buvo nuteistas 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. 2022 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis ir nusikalstamos veikos iš 260 straipsnio 1 dalies (2 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga 2026 m. rugpjūčio 27 d.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atliko metu baustas drausmine tvarka nebuvo, skatintas vieną kartą. G. K. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. dalyvavo penkiolikoje pozityvaus užimtumo veiklų, 2023 m. birželio 26 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. 2023 m. rugsėjo 26 d. nuteistasis dalyvavo paskaitoje „pykčio valdymo prevencijos“, nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. baigė 4 užsiėmimų kursą „elgesio keitimo terapija“. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti pasiūlytą darbą, t. y. nuo 2023 m. spalio 10 d. buvo įdarbintas valytojo pareigose, kuriose dirba iki šiol. Ankstesnio vertinimo metu buvo gauta pažyma iš (duomenys neskelbtini), jog lygtinio paleidimo atveju priims G. K. dirbti pagalbiniu darbuotoju metalo konstrukcijų rinkimo darbuose. Nuteistasis nurodė, jog jei bus paleistas grįš gyventi pas žmoną. 2023 m. balandžio 26 d. buvo gautas nuteistojo sutuoktinės sutikimas, kad paleidus jį lygtinai nuteistasis galės gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, G. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, t. y. nedaro pažeidimų, dirba, dalyvauja užimtumo veiklose. Pažymėtina, jog nuteistasis buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir lėšas pragyvenimui gaudavo nusikalstamu būdu. Iki nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo nuteistasis neturėjo stabilios darbinės patirties, dažnai keitė darbus. Šiuo metu nuteistasis dirba valytoju, anksčiau gauta pažyma iš (duomenys neskelbtini), jog lygtinio paleidimo atveju priims G. K. dirbti pagalbiniu darbuotoju metalo konstrukcijų rinkimo darbuose. Visgi ši aplinkybė nėra pakankama ir dar nepatvirtina, jog nuteistasis G. K. lygtinio paleidimo atveju nebedarys naujų nusikalstamų veikų siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir sieks savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis. Be kita ko, nors G. K. paleistas lygtinai ketina grįžti gyventi pas sutuoktinę, taip pat turi šeimą – 2 vaikus, palaiko santykius su artimaisiais, jo jaunesnysis sūnus turi sveikatos problemų, tačiau tai taip pat nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis ateityje nebenusikals, kadangi artimųjų asmenų ratą ir jų palaikymą nuteistasis turėjo ir darydamas nusikalstamas veikas. Taigi, nuteistasis toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šias nurodytas rizikas dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Pagal „OASys“ metodiką 2024 m. sausio jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo dinamika. Vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumai), ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisių pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, piktnaudžiavimas narkotikais, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad G. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, o praeityje buvo du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, tačiau ankstesni teistumai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo požiūris į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas nebuvo tinkamai susiformavęs, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 7 mėnesiai 2 dienos) dar yra pakankamai ženkli, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis G. K.
ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. RV-23-891.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. RV-23-891 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.