- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-613-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05252-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos kartono tara“
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-613-112/2014
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05252-2013-1)
2014 m. balandžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos kartono tara“ patikslintą ieškinį atsakovui G. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinti drausminę nuobaudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2013-04-10 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-1032, 2013-03-08 atsakovo G. S. prašymą atmesti, 2012-12-17 įsakymą Nr. V-558 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. S.“, kuriuo G. S. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už savavališką pasišalinimą iš darbo vietos, neįspėjus apie tai operatoriaus-brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo, palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-11 sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino 2013-04-10 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-1032 darbo byloje Nr. APS-108-4187, 2013-03-08 atsakovo G. S. prašymą atmetė, 2012-12-17 įsakymą Nr. V-558 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. S.“, kuriuo atsakovui G. S. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už savavališką pasišalinimą iš darbo vietos, neįspėjus apie tai operatoriaus-brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo, paliko galioti. Priteisė iš atsakovo G. S. 143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos kartono tara“ bei 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, per įmanomai trumpesnį laiką. Iš karto, tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl sutikimo patraukti G. S. drausminėn atsakomybėn, buvo priimtas įsakymas dėl drausminės nuobaudos G. S. skyrimo ir drausminės nuobaudos skyrimo terminų nepažeidė (DK 240-241 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai tenkino netinkamo ieškovo ieškinį. Teigia, jog pagal DK 286 ir 296 str. prasmę, kreipiantis į teismą, ginčo šalys nesikeičia. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog jo reikalavimas dėl drausminės nuobaudos teisėtumo yra išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje. Nurodė, jog G. S. ieškinys dėl drausminės nuobaudos panaikinimo paliktas nenagrinėtas todėl, kad dviejose civilinėse bylose, kuriose ginčas kilęs tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nebūtų priimti skirtingi sprendimai. Ginčas iš esmės yra neišnagrinėtas. Pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nesujungė abiejų bylų. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog nuobauda skirta nepraleidus Darbo kodekse nustatytų terminų. Mano, kad aplinkybė, kad ieškovė privalėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą, o vėliau ginčyti profesinės sąjungos nutarimus, nereiškia, kad nebuvo pasibaigęs terminas drausminei nuobaudai skirti. Teigia, jog pagal DK 241 str. dėl jame nurodytų priežasčių prasitęsia ne DK 241 str. 2 d. nustatytas 6 mėnesių terminas, o šio straipsnio 1 d. nurodytas 1 mėnesio terminas. Kadangi minėtas terminas neprasitęsia, todėl nepagrįstai nuobauda buvo paskirta praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimo padarymo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog ginčas dėl nuobaudos paskyrimo nagrinėjamas kitoje byloje, o dėl nuobaudos skyrimo terminų sutinka su teismo padaryta išvada. Teigia, jog Darbo ginčų komisija, nurodydama, jog praleistas 6 mėnesių terminas, neatsižvelgė į tai, jog ši nuostata netaikoma, kai būtina gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Pažymėjo, jog į DK 241 str. 1 d. nustatytą naikinamąjį terminą neįskaitomas laikas, kuris praėjo darbdaviui gaunant atitinkamo organo sutikimą drausminei nuobaudai skirti arba ginčijant teismine tvarka atsisakymą duoti tokį sutikimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ kartono taros cecho pamainos meistrė T. G. 2011-10-25 tarnybiniu pranešimu informavo UAB „Klaipėdos kartono tara“ direktorių, jog G. S. 2011-10-25 išėjo iš darbo vietos 10 minučių anksčiau, nors visi darbuotojai informuoti, jog darbo laikas yra iki 14.30 val., ir pasiūlė pareikšti G. S. papeikimą (t. 1, b. l. 17). Kadangi G. S. buvo profesinės sąjungos narys, ieškovė privalėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą skirti G. S. drausminę nuobaudą. Negavusi sutikimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl profesinės sąjungos nutarimo panaikinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu panaikino 2011-11-24 UAB „Klaipėdos kartono tara“ profesinės sąjungos nutarimą Nr. 31. Apeliacinės instancijos teismas 2012-12-10 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Klaipėdos kartono tara“ generalinis direktorius 2012-12-17 įsakymu Nr. V-558 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. S.“ gofruoto kartono cecho operatoriui G. S. už savavališką pasišalinimą iš darbo vietos, neįspėjus apie tai operatoriaus-brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo, pareiškė pastabą, G. S. su įsakymu supažindintas asmeniškai 2012-12-18 (t. 1, b. l. 34–36). Darbuotojas G. S., nesutikęs su paskirta nuobauda, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2013-04-10 sprendime konstatavo, jog G. S. kaltė dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo visiškai įrodyta, tačiau 2012-12-17 skiriant drausminę nuobaudą už pažeidimą, padarytą 2011-10-25, buvo pasibaigęs drausminės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių terminas (DK 241 str. 2 d.). Šį sprendimą apskundė abi šalys ir buvo užvestos dvi atskiros civilinės bylos. Darbuotojas G. S. prašė teismo panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Nurodė, jog nepagrįstai Darbo ginčų komisija konstatavo, jog darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, ir skundą tenkino tik vienu pagrindu, t. y. nuobauda panaikinta tik dėl to, jog praleisti terminai (t. 2, b. l. 5–8). Darbdavė, šiuo atveju ieškovė, taip pat nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu, nes neteisingai apskaičiavo drausminės nuobaudos skyrimo terminus.
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-18 nutarties matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos kartono tara“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo palikta nenagrinėta dėl to, kad nebūtų priimti du skirtingi teismo sprendimai bylose, kuriose nagrinėjamas ginčas dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju iš esmės šalių analogiškų reikalavimų bei juos pagrindžiančių tapačių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas vienoje civilinėje byloje, kadangi nagrinėjami šalių reikalavimai yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir jų negalima nagrinėti atskirai. Taigi, teismas aiškiai nurodė, jog abiejų šalių reikalavimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje.
Šioje civilinėje byloje, nesulaukęs Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-18 nutarties, teismas išnagrinėjo ginčą dėl terminų taikymo skiriant drausminę nuobaudą. Klausimo dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nenagrinėjo, nurodė, jog reikalavimas buvo išnagrinėtas kitoje byloje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad G. S. reikalavimas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo liko neišnagrinėtas. Kolegija, atsižvelgdama į Darbo kodekso normas bei Civilinio proceso normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, konstatuoja, jog ginčai, kilę ir dėl pačios drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo, ir dėl terminų skiriant nuobaudą, turi būti nagrinėjami kartu. Darbo pažeidimas yra skirtos nuobaudos sudėties elementas. Nustačius pažeidimo nebuvimo faktą, už kurį būtų galima skirti drausminę nuobaudą, nekiltų pagrindo spręsti ginčą dėl terminų taikymo skiriant drausminę nuobaudą. Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimų daugiau, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Teismas, kaip darbo ginčus nagrinėjantis subjektas, privalo būti aktyvus ir nagrinėti ginčą iš esmės, t. y. pasisakyti ne tik dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų, bet ir dėl pačios nuobaudos paskyrimo, juolab kad dėl to taip pat yra ginčas (CPK 414 str., 417 str., 418 str.). Taigi, S. S. turi teisę šioje byloje pareikšti reikalavimą, tačiau jo ir nepareiškus, teismas turi išspręsti ginčą iš esmės, t. y. atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su drausminės nuobaudos paskyrimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tik dalį ginčo – dėl nuobaudos paskyrimo terminų, tačiau nepasisakė dėl pačios nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl terminų, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimą Nr. 45, kuriame išaiškintas DK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto termino taikymas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neatskleista bylos esmė, neišsiaiškintos visos būtinos aplinkybės ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.