Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1235-1128/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
1-1235-1128/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40353-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
D. D.
Advokatai
Andriejus Melkovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1235-1128/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40353-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 1.1.6.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajai D. S., jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,nukentėjusiajai D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

ji, 2021 m. lapkričio 18 d., apie 16.54 val., Vilniuje, Grigiškėse, vairuojamu O. S. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „HYUNDAY ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies pirma eismo juosta, skirta važiuoti nuo magistralinio kelio įvažiavimo link Kauno Vokės gatvės, kai yra tik po viena eismo juosta kiekviena kryptimi, privažiavusi nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją ties Vilniaus gatvės 12 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį, arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, vairuojamu automobiliu privažiavusi Vilniaus gatvės ties 12 pastatu esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esant tamsiam paros metui, esant blogam matomumui bei lyjant neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tęsdama važiavimą Vilniaus gatve ji nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą nuo dešiniojo šaligatvio įžengusią ir pėsčiųjų perėja, jos važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Vilniaus gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją D. D., dėl ko vairuojamu automobiliu įvažiavusi į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją partrenkė pėsčiąją D. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D. S. parodė, kad važiavo iš darbo, dirbo Grigiškių pastate ir išvažiuodama iš darbo nepastebėjo nukentėjusiosios, ten buvo blogai apšviesta perėja, ir ją partrenkė. Vairavo automobilį „Hyunday ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė mamai O. S. Pati pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, tačiau, jeigu žmogus eina nuo stotelės, tai stotelė būna tamsioje vietoje ir galbūt nepastebėjo. Buvo kelios sekundės tik kai pastebėjo nukentėjusiąją ir kai jau stabdė iš karto įvyko įvykis, nespėjo sustabdyti. Nukentėjusioji buvo apsivilkusi tamsią striukę, džinsais. Važiavo gal apie 30-40 km/h greičiu. Prieš perėją nestabdė. Buvo dar viena moteris, suprato, kad tai jos kolegė. Ta moteris iškvietė greitąją ir laukė greitosios ir policijos. Tas kelias jai pažįstamas. Nukentėjusiąją kliudė automobilio dešine puse, pagrinde veidrodėliu. Nukentėjusioji tik buvo įžengusi ir tada ją kliudė. Pati perėja buvo apšviesta, bet aplink ne. Tuo metu kažkaip nepagalvojo prieš perėją pristabdyti. Dėl įvykio labai gailisi. Žino, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Pirmą kartą kai bendravo su nukentėjusiąja, buvo labai sunku bendrauti, nes ji negalėjo kalbėti, jai sunku buvo kalbėti, o antrą kartą jau lengviau, bet vis tiek dar buvo labai sunku kalbėti.

Nukentėjusioji D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo iš darbo, jas vežiojo autobusas. Išlipo iš autobuso ir ėjo prie perėjos, bet pirma ėjo laborantė ir ji perėjo, o ji pati prieš perėją sustojo ir pasižiūrėjo, ar nėra važiuojančių mašinų, bet buvo mašina labai toli. Ji ėjo per perėją ir padarė porą žingsnių ir vėl atsisuko pasižiūrėti, ar saugu eiti, bet tada jau pamatė, kad ant jos lekia mašina ir viskas. Paskui sėdėjo ant šaligatvio ir laikė greitosios pagalbos. Tuo metu buvo šokas, buvo sąmoninga, bet viską skaudėjo. To automobilio grietis tikrai buvo ne 30-40 km/h, o 60 km/h greitis. Lūžo iš kairės pusės žandikaulis ir iš dešinės, įstatytos sutvirtinančios plokštelės. Labai skauda žandikaulio priekis, nervas pažeistas. Šiuo metu gydo priekinį dantį, tai susiję su eismo įvykiu. Gydo tik vieną dantį. Koją labai skaudėjo ir iki šiol skauda, turi visų padarytų sužalojimų nuotraukas. Draudimas atlygino žalą ir kaltinamoji. Draudimas sumokėjo gal 3500 eurų. 1750 eurų atlygino kaltinamoji ir dar už taksi paslaugas sumokėjo po 60 eurų, tai buvo du kartus. Mano, kad per mažai atlygino žalos, nes turi du vaikus ir buvo nedarbingume gan ilgai, 3 mėnesius. Iki šiol valgyti negali, turi sunkumų. Kai nedirbo iš Sodros išmokas gaudavo. Kaltinamoji po įvykio prašė atleidimo. Gali atleisti, nenori sodinti jos, pilnai supranta ją, tačiau skauda iki dabar, valgyti normaliai negali, galva svaigsta, spaudimas krenta, nors iki šiol neturėjo problemų su spaudimu, naktimis nemiega. Sunku įvertinti žalą pinigine išraiška. Žino, kad gali kreiptis į draudimo kompaniją ir papildomai jai teiks įrodymus, kiek dabar išleidžia pinigų gydymui. Su draudimo kompanija yra susitarimas dėl tolimesnės žalos atlyginimo. Nenori, kad kaltinamajai kažkas būtų.

Kaip galimas laiduotojas O. S. apklaustas parodė, kad kaltinamoji yra jo dukra. Prašymą dėl laidavimo palaiko. Dukra labai pergyveno, todėl atvažiavo draugai iš darbo ją palaikyti. Ji tik pasakė, kad tikrai nukentėjusiosios nematė. Dukra padarė klaidą, kad nepasižiūrėjo, kad tai perėja ir gali bet kada atsirasti žmogus. Dukros veiksmų negalima pateisinti, kaip bebūtų ji kalta, kad nepasižiūrėjo. Dabar aiškina, kad būtu atidi ir prieš perėją kiek galima sumažintų greitį, gerai apsidairytų. Jis yra dukrai autoritetas. Su dukra dažnai bendrauja, per mėnesį tikrai nors kartą matosi, o telefonu su žmona (mama) tai kiekvieną dieną kalbasi, su juo rečiau. Dukra įsiklauso į jo žodžius ir jo autoritetas leidžia galvoti, kad pagerins situaciją, dėl saugumo kelyje, mano, kad daugiau taip neatsitiks.

Objektų apžiūros protokole Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P. nustatyta tvarka atliko daiktų, dokumentų ir kitų objektų tyrimą. Išnagrinėjęs D. D., gim. (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus: medicininio dokumento nuorašą, 4 lapai ir DVD laikmenos įrašus, 1 vnt iš VšĮ RVUL, medicininių dokumentų kopijų 11 lapų ir rentgenogramos CD formatu, 1 vnt. iš VUL Žalgirio klinikos, bei susipažinęs su nurodytos eismo įvykio aplinkybėmis davė išvadą, kad D. D. 2021-11-18 RVUL ir VUL Žalgirio klinikoje nustatyta dvigubas apatinio žandikaulio lūžis (ties dešinės pusės iltiniu ir kairės pusės paskutiniu krūminiu dantimis) bei kaktos kairės, viršutinės lūpos muštinės žaizdos, bei daugybiniai veido nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktas prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamojo eismo įvykio metu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 44-47).

Liudytoja L. L. parodė, kad 2021-11-18, apie 16.47 val., atvažiavo tarnybiniu autobusu ir Grigiškėse išlipo stotelėje, kurios pavadinimo neprisimena. Buvo prieblanda, gatvės apšvietimas tuo metu nebuvo įjungtas. Buvo sausa kelio danga. Ji išlipo stotelėje ir ėjo link nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos. Jai priartėjus prie perėjos esančios Vilniaus g., iš kairės pusės atvažiuojantis automobilis sustojo praleisti, jis buvo pilnai sustojęs. Ji per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją kirto kelią ir jau buvo apie 2-3 žingsnius nuėjusi šaligatviu link magistralinio kelio, kai išgirdo negarsų duslų garsą. Garsas buvo toks, tarsi automobilis užvažiuotų ant kartoninės dėžutės. Išgirdusi minėtą garsą atsisuko ir pastebėjo, kad ties nuvažiuojančio automobilio galu yra pasilenkęs žmogus. Jis buvo pasilenkęs labiau kairiu šonu ir nugara į automobilio galinę dalį. Minėtas veiksmas vyko netoli perėjos, bet ar ant jos, ar nežymiai už jos, pasakyti negali. Automobilis tuo metu judėjo, galiniai stabdymo žibintai tuo metu nedegė. Automobilis važiavo negreitai. Pačio kritimo momento nematė. Taip pat nematė partrenkimo momento. Automobilio stabdymo garso negirdėjo. Automobilis sustojo pavažiavęs toliau. Ji apsisuko ir pribėgo prie to žmogaus. Pribėgusi pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies aukštielnika guli moteris, kuri buvo sąmoninga. Ji savo rankinuką pastatė ties pažymėtos perėjos riba, t. y. ant zebro, o partrenktos moters galva buvo apie vieną žingsnį už perėjos, žiūrint ją partrenkusio automobilio važiavimo kryptimi. Galva buvo ant bordiūro, o kūnas ant važiuojamosios dalies. Moteris laikėsi už žandikaulio ir norėjo atsisėsti, bet jai ji neleido. Vėliau, kai atnešė pledą, partrenkta moteris atsisėdo. Iš jos varvėjo kraujas. Automobilis iki policijos atvykimo judinamas nebuvo, jį vairavo mergina, kuri važiavo viena. Kaip pėsčioji įžengė į kelią ir kaip ją partrenkė automobilis, nurodyti negali, nes nematė. Pėsčioji vilkėjo tamsesnės smėlio spalvos trumpą striukę ir atrodo džinsus. Partrenktosios asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad ji dirba vienoje įmonėje. Daugiau nieko nurodyti negali (b. l. 28-30).

Rašte Nr. 21/300-19484/SDZ28984 ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodė, kad nukentėjusiajai atlygino 3500 eur neturtinės žalos ir 38.70 Eur turtinės žalos (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamoji D. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 16.54 val., Vilniuje, Grigiškėse, automobiliu „HYUNDAY ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė per Vilniaus gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją D. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jos kaltę patvirtina pačios kaltinamosios D. S. prisipažinimas, nukentėjusiosios D. D. ir liudytojos L. L. parodymai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamosios D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ji, vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji D. S. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos tėvas O. S. prašo perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. S. padarė neatsargų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai dėl 2021-11-18 eismo įvykio atlygino 3500 Eur neturtinės žalos ir 38.70 Eur turtinės žalos (b. l. 82). 2022-02-17 mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. S. pervedė D. D. 1750 Eur kaip neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 104). Nukentėjusioji D. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su draudimo kompanija yra susitarimas dėl tolimesnės turtinės žalos atlyginimo. D. S. yra teisiama pirmą kartą, ji per penkerius metus vieną kartą bausta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, galiojančių nuobaudų neturi, ji studijuoja, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, byloje duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje D. S. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

O. S. nuo (duomenys neskelbtini) dirba VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neteistas, per penkerius metus administracine tvarka baustas keturis kartus. Laiduotojas kritiškai vertina dukros elgesį, po įvykio stengiasi aiškinti apie saugų vairavimą, jis yra dukrai autoritetas. Su dukra dažnai bendrauja, per mėnesį tikrai nors kartą matosi, dukra įsiklauso į jo žodžius ir jo autoritetas leidžia galvoti, kad pagerins situaciją, dėl saugumo kelyje mano, kad daugiau taip neatsitiks. Šios aplinkybės leidžia laikyti jį teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Kaip minėta, laiduotojas ir kaltinamoji palaiko gerus tarpusavio santykius ir, tikėtina, kad O. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamoji, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąją apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojo savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2 dalyje – teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K‑121/2014).

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivi, yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti D. S., kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. S., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas