Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-16 · Byla Nr. ATP-338-462/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-03-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-16
Bylos Nr.
ATP-338-462/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-01029-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
P. S.
Advokatai
Laimonas Strauka
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-338-462/2014(Proceso Nr. 4-24-3-01029-2013-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 50.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjas 2013-11-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 188²⁰ str. už tai, kad ji 2013-10-23, apie 17.20 val., skambino pagalbos telefono numeriu, žinodama, kad nėra pagalbos poreikio.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnį nutraukė, nenustačius jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, kad daryti išvadą, jog Ž. S. tyčia skambino pagalbos telefono numeriu, žinodama, kad nėra pagalbos poreikio, nėra pakankamo pagrindo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – patraukti Ž. S. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ str.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnai atvykę į iškvietimą padarė išvadą, jog specialiosios tarnybos buvo iškviestos be reikalo. Šiuo įvykiu jam buvo padaryta moralinė žala: 1) žmona prieš jį naudojo psichologinį smurtą; 2) jis buvo pažemintas kitų žmonių (pareigūnų) akivaizdoje ir neteisėtai apkaltintas veiksmais, kurių nepadarė. Pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra neobjektyvus ir pagrįstas spėlionėmis. Apylinkės teismas neįsigilinęs į aplinkybes ir nesiėmęs priemonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu sudarė galimybes ir ateityje kilti panašiems teisės pažeidimams.

Toliau apeliantas pažymi, kad tarp jo ir Ž. S. nuo 2013 m. pavasario vyksta teisminis santuokos nutraukimo procesas. Kadangi teismo proceso metu ji išsakė reikalavimą, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes sutuoktinė Ž. S. jais nesirūpina, ji įvairiais būdais stengiasi jam pakenkti, siekdama pažeminti jo reputaciją. Ž. S. policiją kviečia jau ne pirmą kartą. Įvykio dieną jis su žmonos mama nekonfliktavo, agresyvaus elgesio ir pykčio protrūkiais nepasižymi, nes yra taikaus būdo žmogus. Todėl jokio pagrindo kviesti policiją tą dieną nebuvo. Įtardamas, kad žmona galimai tyčia dar negrįžusi į namus išsikvietė policijos pareigūnus, 2013-10-24 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pateikė pareiškimą ištirti 2013-10-23 įvykio aplinkybes.

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog 2013 metų pradžioje buvo išprovokuotas Ž. S., dėl ko kilo konfliktas. Atsižvelgiant į tai, jo atžvilgiu buvo priimtas 2013-03-07 baudžiamasis įsakymas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-729/2013. Apeliantas sutinka, kad persistengė ir tada pažeidė įstatymus, tačiau nori paaiškinti, jog taip pasielgė sąlygotas Ž. S. elgesio – ilgą laiką negrįžo į namus, neištikimybės faktai, visiškas nesirūpinimas vaikais. Be to, kartą per savaitę, o kartais ir per mėnesį, į namus grįždavusi sutuoktinė keldavo šeimynines scenas, konfliktuodavo, dėl ko ir kilo barnis. Apeliantas prašo teismo atsižvelgti, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu užfiksuota, Ž. S. 2013-07-28 elgėsi agresyviai, puolė jį su metaliniu strypu, strypu daužė laukines, jo mamai J. S. priklausančio gyvenamojo namo duris, sugadino gėlių vazoną. Jis ir jo mama tą dieną nekvietė policijos pareigūnų. Atsakovė Ž. S. tyčia stengiasi išprovokuoti konfliktus bei įpainioti jį į teisėsaugininkų akiratį. 2013-10-23 Ž. S. akivaizdžiai piktnaudžiavo, be reikalo trikdydama policijos pareigūnų darbą ir tai darydama ne pirmą kartą. Tokiais veiksmais Ž. S. siekia įgyvendinti asmenines ambicijas, trikdyti jo ramybę, žeminti jo orumą, sumenkinti jo reputaciją teismui nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Jos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ str., sudėtis.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. S. atstovas advokatas Laimonas Strauka pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutarimą palikti nepakeistą.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog Ž. S. skambino pagalbos numeriu, žinodama, kad nėra pagalbos poreikio.

Iš byloje esančio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-07 teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad šiuo teismo įsakymu apeliantas P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo Ž. S. bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti Ž. S. sveikatą (b. l. 24-26). Pažymėtina, kad priimant šį teismo baudžiamąjį įsakymą P. S. kaltu prisipažino visiškai. Taigi, byloje yra neginčijami faktiniai duomenys, kad 2013 metų sausio ir vasario mėnesį apeliantas prieš savo sutuoktinę naudojo fizinį bei psichologinį smurtą.

Apygardos teismas detaliai susipažinęs su visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. S., anksčiau buvusi sumušta apelianto, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jai gali reikėti policijos pareigūnų pagalbos, kai jai paskambino mama ir pasakė, jog ji yra išsigandusi dėl apelianto agresyvaus elgesio ir pykčio, šias aplinkybes nurodė ir operatorei, dėl ko operatorė sureagavo į tokį pranešimą ir nusiuntė į įvykio vietą policijos pareigūnus.

Be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdyje liudytoja buvo apklausta S. R., kuri parodė, jog matė, kad P. S. pradėjo išgėrinėti, kelti triukšmą namuose, jos dukra kelis kartus kvietė policiją į namus. Įvykio dieną apeliantas ant jos pradėjo pulti dėl vandentiekio, kalbėti grubiu tonu, aiškinti, kad dėl skyrybų ji yra kalta. Ji išsigando tokio apelianto elgesio, apsiverkusi skambino dukrai, sakė išvažiuojanti iš namų (b. l. 34-35).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. S. sulaukusi savo mamos S. R. skambučio, galėjo pagrįstai manyti, jog namuose gali būti pavartotas smurtas jos mamos ar grįžus jos pačios atžvilgiu. Todėl besąlygiškai teigti, jog ji skambino pagalbos telefonu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, negalima.

Apeliaciniame skunde dėstoma daug argumentų apie tai, jog pareigūnai atvykę į iškvietimą padarė išvadą, kad specialiosios tarnybos buvo iškviestos be reikalo. Be to, apeliantas akcentuoja ir tai, jog skambindama numeriu 112 ne pagal paskirtį, Ž. S. užėmė telefono liniją, todėl žmogus, kuriam iš tikrųjų galėjo būti reikalinga skubi pagalba, tuo metu negalėjo prisiskambinti, o policijos pareigūnai be reikalo eikvojo savo išteklius, todėl pareigūnai galbūt negalėjo būti ten, kur jų labiausiai reikėjo. Tačiau būtent šiuo nagrinėjamu atveju tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju kai yra skambinama pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, iš tikrųjų susidaro tokia situacija, kad žmogus, kuriam iš tikrųjų yra reikalinga skubi specialiųjų tarnybų pagalba, tuo metu negali prisiskambinti, o policijos pareigūnai tuo metu negali būti ten, kur jų labiausiai reikia. Be to, taip be reikalo yra eikvojami policijos ištekliai. Tačiau dėl anksčiau išvardytų visų motyvų tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju konstatuoti negalima.

Teisiškai taip pat labai svarbu yra tai, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko Raimondo Vaitkevičiaus pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, pilnai išnagrinėjus visas įvykio aplinkybes. Toliau pateiktame atsiliepime pažymėta, jog su apeliaciniame skunde išdėstytais prašymais nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą galioti.

Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. S., viršininkas pritaria argumentams, jog Ž. S., anksčiau buvusi sumušta apelianto, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jai gali reikėti policijos pareigūnų pagalbos, kai jai paskambino mama ir pasakė, jog ji yra išsigandusi dėl apelianto agresyvaus elgesio ir pykčio. Pateiktas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko Raimondo Vaitkevičiaus atsiliepimas taip pat leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. S., viršininkas nemano, jog nagrinėjamu atveju policijos ištekliai buvo naudojami be reikalo.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis