- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-32/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- J. R. B., J. B., J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir J. R. B. bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-136-258/2009 pagal ieškovų J. B., J. R. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Belvilis“, trečiajam asmeniui ieškovų pusėje J. B. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai J. B. ir J.R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Belvilis“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimus. Jie nurodė, kad valdo ir naudojasi kaimo turizmo sodyba, esančia (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ežero, sklypo savininkės dukros Jurgitos išduotų įgaliojimų pagrindu. Kaimo turizmo sodyba pavadinta „Giedrita“. Joje ieškovai daugiau kaip penkerius metus užsiima kaimo turizmo veikla. Ieškovai nurodė, kad kaimynystėje įsikūrusi atsakovui UAB „Belvilis“ priklausanti kaimo turizmo sodyba užsiimanti tuo pačiu verslu pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus:
1) atsakovas 2007 m. vasarą iš abiejų servitutinio kelio pusių pastatydamas rakinamus vartus bei išilgai kelio įkasdamas metalinius stulpus darė kliūtis kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ klientams pasiekti minėtą kaimo turizmo sodybą (b. l. 32, 37, 40, 52-54);
2) 2008 m. vasario mėn. atsakovas savavališkai pastatė kelio ženklus „Sustoti draudžiama“, klaidingai draudžiančius sustoti prie kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ (b.l.61, 63);
3) 2008 m. pavasarį UAB „Belvilis“ ant ežero pakrantės be jokių statybos leidimų įrengė du didžiulius (apie 2m. aukščio ir 3 metrų pločio kiekvienas) stendus, kuriais specialiai uždengė ieškovams bei kaimo sodybos „Giedrita“ klientams vaizdą į ežero pusę (b.l. 64-66, 68);
4) 2008 m. pavasarį UAB „Belvilis“ prie sodybos „Giedrita“ iškabino lenteles su užrašu „Dėl J. B. veikų, niokojant gamtą ir svetimą turtą, visi įmonės „Giedrita“ klientai yra nepageidaujami visoje „Belvilis“ teritorijoje“. Stendo paskirtis buvo skleisti žinomai neteisingą informaciją bei užstoti ežero pakrančių vaizdą sodybos „Giedrita“ lankytojams (b.l.65-66);
5) 2008 m. pavasarį UAB „Belvilis“ įrengė filmavimo kameras, kuriomis savavališkai ir akivaizdžiai stebi „Giedrita“ teritoriją, tuo pažeisdamas ieškovų bei sodybos poilsiautojų teises į privatų gyvenimą.
Ieškovai nurodė, kad atsakovas, neteisėtai užtverdama kelius, izoliuodama metaliniais stulpais kaimo turizmo sodybą „Giedrita“, įrengdama didžiulius skydus ežero pakrantėje, besiribojančiojoje su ieškovų kaimo turizmo sodyba, neteisėtai naudodama ieškovų ir jų kaimo sodybos vardus bei neteisėtai įrengdama filmavimo kameras pažeidžia CK 1.137 str. 2 d. įtvirtintą pareigą laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tokiu būdu ir priemonėmis įgyvendindamas savo civilines teises be teisinio pagrindo, atsakovas pažeidžia bei varžo ieškovų teises bei įstatymų saugomus interesus, kas prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai. Dėl atsakovo nurodytų veiksmų ieškovai netenka klientų – atvykę į sodybą „Giedrita“, jie atsisako joje ilsėtis. Ieškovų patirti nuostoliai sudaro: 63000 Lt, tame tarpe 1000 Lt sumokėtų baudų ir 62000 Lt negautų pajamų pagal nutrauktas sutartis. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas nepašalino pažeidimų, susijusių su ieškovų teisių valdyti bei naudotis kaimo turizmo sodyba „Giedrita“ ribojimais – nepašalino neteisėtai įrengtų metalinių stulpų, izoliuojančių ieškovų sodybą, nepanaikino neteisėtai pastatytų stendų ant ežero pakrantės, nepašalino žeminančios, šmeižiančios bei įžeidžiančios ieškovus bei jų klientus informacijos, esančios ant stendų bei specialių lentelių, nepašalino neteisėtai įrengtų filmavimo kamerų, nukreiptų į ieškovų sodybą. Ieškovai sutinkamai su CK 2.23 str. nustatyta teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą apsauga, prašo teismo įpareigoti atsakovą pašalinti šios teisės pažeidimus – pašalinti neteisėtai įrengtas filmavimo kameras, nukreiptas į ieškovų sodybą. Kadangi stendai dėl kurių ieškovai kėlė reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti žeminančią, šmeižiančią bei įžeidžiančią ieškovus bei jų klientus informaciją yra permontuoti kitais, šio reikalavimo nebepalaiko. Dėl visų aukščiau nurodytų neteisėtų atsakovo UAB „Belvilis“ veiksmų ieškovai nurodė patiriantys neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus. Atsakovo veiksmai blogina ieškovų reputaciją, juos žemina. Ieškovai patiria nepatogumus prieš savo klientus, kitus pažįstamus ir nepažįstamus žmones, dėl tokių veiksmų ieškovai netenka ir vienintelio pragyvenimo šaltinio – pajamų iš kaimo turizmo verslo. Atsakovo veiksmai yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini teigiamos reputacijos bei asmens gero vertinimo požiūriu, o atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę, įvertintini pinigais. Ieškovai nurodė, kad viena iš reikšmingiausių aplinkybių, nustatant neturtinės žalos dydį yra tai, jog visus minėtus veiksmus atsakovas, būdamas verslininku bei užsiimantis konkuruojančiu verslu, padarė tyčia, siekdamas apibrėžto tikslo - pakirsti savo konkurentų verslą ir tai pavyko, nes ieškovų pajamos iš kaimo turizmo veiklos per 2008 m. rugpjūčio mėnesį tesudarė tik 160 Lt. Atsakovas pažeidžia ieškovų teisę į vardą kliudydama juo naudotis – viešai skelbia, neva J. B. yra nusikaltėlis, o sodybos „Giedrita“ lankytojai kelia grėsmę aplinkos apsaugai. Dėl UAB „Belvilio“ neteisėtų veiksmų viešai, tikrovės neatitinkančios, žeminančios ir įžeidžiančios informacijos skelbimo ieškovai patiria didžiulę moralinę skriaudą bei psichologinį spaudimą. Tokie UAB „Belvilio“ veiksmai rodo didžiulę savivalę, nesiskaitymą su įstatymais, pagaliau net konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principo sulaužymą. Nurodytais atsakovo veiksmais padarytą neturtinę žalą ieškovai vertino 200000 Lt. Ieškovai taip pat nurodė, kad UAB „Belvilis“ savo neteisėtais veiksmais padarė žalos J. B. sveikatai. Dėl visų išgyvenimų ir nuolatinio streso J. B. teko net kelis kartus gultis į ligoninę. Todėl ieškovai prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą 200000 Lt J. R. B. ir 250000 Lt neturtinės žalos atlyginimą J. B..
Atsakovas UAB „Belvilis“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. įgijo žemės sklypą. Sutarties sudarymo dieną Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų apie jokias daiktines teises, nustatančias kelio servitutą. 2007 m. birželio 6 d. įvertindamas vykstantį transporto priemonių eismą per jam nusoavybės teise priklausantį žemės sklypą, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Belvilis“ teikia poilsio ir pramogų paslaugas ir jos teritorijoje nuolat yra daug žmonių įskaitant ir vaikus, neturėdama jokių duomenų apie įsigytame sklype nustatytą kelio servitutą, nuosavybės teise priklausančiame sklype sustatė metalinius kuolus, kurie neužkirto kelio žmonėms vaikščioti, ginti gyvulius, pravažiuoti transporto priemonėms. Ieškovų keliami reikalavimai labiau turėtų būti sietini su atsakovo teisių pažeidimu. Tarp UAB „Belvilis“ ir kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ savininkų Lietuvos Respublikos teismuose ir valstybinėse institucijose vyko ginčas dėl UAB „Belvilis“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytų kelio servitutų. Ieškovų pateikti ieškinyje argumentai bei faktinės aplinkybės yra nepagrįstos, prieštaraujančios faktinei situacijai, neteisingos. Daugelis ieškovų nurodytų interesų pažeidimai yra sąlygoti pačių ieškovų veiksmų, kitų asmenų interesų nepaisymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - iš UAB „Belvilis“ priteisė po 13000 Lt turtinės žalos atlyginimo J. B. ir J. R. B., o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pakliūti į ieškovų valdomą žemės sklypą galima keliu, einančiu per atsakovų valdomą žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad ginčo keliu ieškovai naudojosi daugelį metų ir kito privažiavimo, ne per atsakovui priklausančią žemę, nėra. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, nors ir savo žemės sklype įkaldamas strypus ant važiuojamos kelio dalies, įkaldamas juos išilgai kelio, pastatydamas stendus, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas kitiems asmenims nedaryti žalos, protingai turėjo numatyti galimybę ieškovams, jo paslaugas priimantiems asmenims, įvažiuoti į kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ teritoriją, neatlikti veiksmų, trukdančių naudotis ežero pakrante. Ežero vandens apsaugos zona nėra privati nuosavybė, todėl tinkamai naudotis ežero paplūdimiu nėra draudžiama. Teismas nurodė, kad remiantis bylos medžiaga dalis ieškovų su klientais sudarytų sutarčių buvo nutraukta dėl negalėjimo privažiuoti prie sodybos, arti prie jos pastatyti automobilį. Ieškovai savo sklype nebuvo įsirengę automobilių stovėjimo aikštelės, automobiliai 2008m. vasario- birželio mėn. buvo paliekami atsakovų teritorijoje. Ieškovai savo automobilių stovėjimo aikštelės neturėjo. Esant nurodytom aplinkybėm, teismas darė išvadą kad turi būti mažintina ieškovų nurodyta negautų pajamų suma, nes patys ieškovai, atsakovams uždraudus naudotis jų žemės sklypu, nesiėmė visų priemonių nedelsiant įrengti automobilių stovėjimo aikštelę savo valdomo sklypo teritorijoje. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės vaizdo kameromis stebėti ieškovų aplinkos, drausti ieškovams, jo svečiams naudotis ežero pakrante, dėl to atsakovas pripažintinas dalinai atsakingu už ieškovams padarytą turtinę žalą. Teismo teigimu, byloje nurodyti faktai, kad ieškovas J. B. 2007 m. liepą, 2008 m. vasarį, 2008 m. liepą buvo stacionariai gydomas, paskutiniu metu turėjęs nervinių pergyvenimų, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą esantį dėl to atsakingą. Ieškovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, tvirtina, jog ieškovas daug metų turi sveikatos sutrikimų, t.y. daug anksčiau prieš atsakovui tapus gretimo sklypo savininku, ieškovas turėjo didelių sveikatos sutrikimų. Nėra paneigta, kad stresinė situacija nekenkia sveikatai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ir pats ieškovas atskirais atvejais nesugebėjo elgtis taip, kaip atitinkamoje situacijoje būtų elgęsis rūpestingas žmogus, todėl darytina išvada, jog dėl ieškovo nurodytos žalos jo sveikatai, pripažintinas atsakingu ir pats ieškovas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog pripažinus ieškinį 26000 Lt turtinės žalos atlyginimo dalyje pagrįstu, ieškovų ieškinys dėl 400000 Lt neturtinės žalos ir 50 000Lt žalos sveikatai dalyje pripažintinas neįrodytu, todėl atmestinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Belvilis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovai patyrė turtinę žalą. Vien aplinkybė, kad prie ieškovų sklypo sumontuota atsakovo kamera, kuri dalinai nukreipta į ieškovų žemės sklypo dalį, išsamiau nenurodant kokio dydžio ta žemės sklypo dalis, neleidžia daryti išvados, kad atsakovai filmavo ieškovų žemės sklypą. Be to, apklausti liudytojai nebuvo tikri ar sodybos „Giedrita“ teritorija buvo stebima. Apeliantas pažymi, kad dėl jo stebėjimo kamerų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nenustatyta, kad atsakovo kameromis būtų stebėta kitų asmenų privati teritorija ar asmenys, esantys už UAB „Belvilis“ ribų.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas draudė ieškovo svečiams naudotis ežero pakrante. Apeliantas niekada netrukdė ieškovo svečiams tinkamai naudotis ežero pakrante. Apelianto tvoros žemės sklype ir stendų pastatymas negali būti laikomi trukdymu naudotis ežero pakrante, nes tvoroje yra varteliai, per kuriuos visi norintys gali prieiti prie ežero. O ta aplinkybė, kad atsakovas neleidžia eiti per visą jo sklypą, negali būti laikoma kaip trukdymas naudotis ežero pakrante.
3. Teismas nurodydamas, kad dalis sutarčių su ieškovo klientais buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės, nekonkretizavo kokios konkrečiai sutartys laikytinos nutrauktos dėl atsakovo kaltės. Be to, teismas priteisdamas 26000 Lt žalos nenurodė kokiais kriterijais ir motyvais paskaičiavo žalos dydį.
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvados ir motyvacija parodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai turėjo stengtis, kad išvengtų nuostolių ir neleistų jiems didėti, t.y. privalėjo patys pasirūpinti savo automobilių statymu ir esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo atsakovą pripažinti kaltu dėl ieškovų negautų pajamų nutraukus apgyvendinimo paslaugų sutartis dėl ne nuo atsakovo priklausančių veiksmų. Teismas nenurodė dėl kurių nutrauktų sutarčių jis pripažįsta atsakovo kaltę, o dėl kurių nepripažįsta.
3. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovų patirtus nuostolius, kuriais ieškovai grindė savo reikalavimą dėl 63000 Lt žalos atlyginimo.
4. Teismas visiškai nepasisakė dėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą pagrindžiančių aplinkybių. Vertindamas neturinės žalos padarymą, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl atsakovo kaltės perkėlė ieškovams.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodydamas, kad dėl neturtinės žalos padarymo atsakingas ir pats ieškovas, pripažino, kad kaltas ir atsakovas, tačiau ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos netenkino visiškai.
6. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą panaikinti filmavimo kameras, tačiau teismas šio reikalavimo nesprendė, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, kaip neatskleidus bylos esmės.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškinį atmesti visiškai. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais motyvais:
Motyvuojamoji dalis
1. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovas nėra kaltas dėl apeliantų negautų pajamų nutraukus apgyvendinimo paslaugų sutartis.
2. Teismas tinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo įrengtų filmavimo kamerų, stendų bei turtinės bei neturinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovai faktiškai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl filmavimo kamerų bei turtinės ir neturtinės žalos.
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos (26000 Lt) priteisimo.
Dėl filmavimo kamerų
Ieškovai teigia, kad atsakovas savo teritorijoje pristatė vaizdo kamerų, kurios nukreiptos į ieškovų teritoriją ir matomai stebi kas joje vyksta.
Atsakovas neigia, kad stebi ieškovų teritoriją. Kameros atsakovo teigimu įrengtos savo teritorijos apsaugai.
Iš pateikto į bylą 2008 m. rugpjūčio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra sumontuotos vaizdo kameros, tačiau ar jos veikiančios ir ar jos įrengtos stebėti ieškovų teritoriją konkrečių duomenų nėra (t. 1, b. l. 58-68). Dėl atsakovo įrengtų stebėjimo kamerų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ieškovų teisių pažeidimai nebuvo nustatyti (t. 3, b. l. 128-129, 131-134). Ieškovų teiginiai, kad atsakovo įrengtos kameros filmuoja jų turizmo sodybą, jokiais konkrečiais įrodymais nėra pagrįsti. Galbūt ir galima sutikti su ieškovų teiginiu, kad kameros, esančios atsakovo teritorijoje, kuri ribojasi su ieškovų teritorija, trikdo ieškovų poilsiautojus, tačiau nesant konkrečių įrodymų, kad būtent ieškovų teritorija stebima ar filmuojama atsakovo įrengtomis kameromis, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas tokiu būdu pažeidžia ieškovų teises. Nėra nustatyti jokie draudimai savo privačioje teritorijoje įsirengti stebėjimo kameras saugumo tikslais. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti pastarojo teritorijoje esančias stebėjimo kameras.
Reikalavimo panaikinti stendus (lenteles su užrašais) ieškovai atsisakė, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Šių reikalavimų dalyje byla nutrauktina.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos
Ieškovai turtinę žalą grindžia neteisėtais atsakovų veiksmais, t. y. atsakovai užtvėrė kelią į ieškovų sodybą ir poilsiautojai negalėjo į ją patekti, pastatė du didžiulius (apie 2 m aukščio ir 3 m pločio) stendus bei lenteles su tikrovės neatitinkančia bei žeminančia informacija. Stendai pastatyti taip, kad užstoja ežero pakrančių vaizdą (t. 1, b. l. 58-69). Ieškovo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jų klientai atsisakė poilsiauti jų turizmo sodyboje ir nutraukė iš anksto sudarytas 7 sutartis. Dėl to ieškovai patyrė 63 000 Lt turtinę žalą, nes negavo 62000 Lt pajamų pagal nurodytas sutartis ir sumokėjo 1000 Lt baudą.
Ieškovų teigimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams iš atsakovo 26000 Lt turtinei žalai atlyginti, nepasisakė ir nenurodė dėl kurių nutrauktų sutarčių pripažįsta atsakovo kaltę, o dėl kurių ne. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nuostolius.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos ieškovams atsiradimo nėra atsakovo kaltės. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų ieškovai patirti žalą. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad dalis ieškovų su klientais sudarytų sutarčių buvo nutraukta ne dėl atsakovo veiksmų, nekonkretizavo, kokios būtent sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės. Teismas, priteisdamas ieškovams iš atsakovo 26000 Lt turtinės žalos, nenurodė kokiais kriterijais ir motyvais vadovavosi skaičiuodamas žalos dydį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas suformulavo abstrakčią išvadą dėl žalos dydžio.
Iš pateiktų į bylą 7 sutarčių (t. 1, b. l. 153) matyti, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Sutartis tarp ieškovų ir UAB ,,Medva“ nutraukta abiejų šalių susitarimu. Priežastys nurodytos (t. 4, b. l. 16-18).
2. Sutartis su D. Č. nutraukta nenurodant priežasties (t. 4, b. l. 20). Teismo posėdžio metu D. Č. paaiškino, kad jos netenkino privažiavimo sąlygos, nes ruošėsi švęsti gimtadienį, o mašiną reikėjo palikti kitoje teritorijoje (t. 3, b. l. 60-61).
3. Su G. M. sudaryta sutartis nutraukta, nes poilsiautojų teigimu, sąlygos nurodytos sutartyje neatitiko faktiškai esamų. Sodybos vaizdas neatitiko internete reklamuojamų nuotraukų. Tarp sodybos ir ežero buvo tvora ir stendai su užrašais (t. 4, b. l. 21-24).
4. Sutartis su V. K. nutraukta dėl to, kad sodybos gamtovaizdis sugadintas dėl pastatytos tvoros, kamerų, skydų su žmogaus orumą žeminančiais užrašais (t. 4, b. l. 28-30).
5. Su V. R. sudaryta sutartis nutraukta dėl to, kad faktiškai vaizdas neatitiko reklamuoto. Nėra kur statyti automobilius, sodybą nuo ežero skiria tvora, ant jos stendai su užrašais, UAB ,,Belvilio“ teritorijoje įrengtos kameros (t. 4, b. l. 31-35).
6. Sutartis sudaryta su B. Š. nutraukta nenurodant priežasties (t. 1, b. l. 36). Teismo posėdžio metu B. Š. paaiškino, kad sodybą matė internete, ji buvo graži. Kai atvažiavo, nebuvo kur statyti automobilį, jį reikėjo palikti toliau nuo sodybos, nebuvo galima naudotis lieptu. Pasirašant sutartį šie klausimai nebuvo aptarti (t. 3, b. l. 96-97).
7. Su fondu ,,Černobylio unija“ sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovai neįvykdė sutarties 2.6 p., t. y. šalia gyvenamojo būsto nesudarė sąlygų automobiliams laikyti (t. 4, b. l. 37).
Išanalizavus nurodytų sutarčių nutraukimo priežastis darytina išvada, kad pagrindinė sutarčių nutraukimo priežastis yra jog turizmo sodybos ,,Giedrita“ reklama internete, pagal kurią klientai rinkosi sodybą, neatitiko faktiškai esamo vaizdo ir sąlygų. Taip pat nebuvimas sodyboje galimybės pasistatyti automobilius. Dėl šių sutarčių nutraukimo priežasčių nėra jokios atsakovo kaltės. Patys ieškovai privalo pasirūpinti, kad jų klientai galėtų pasistatyti automobilius toje teritorijoje, kurioje jie ilsisi, o ne kitiems asmenims priklausančioje teritorijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovų kaimo turizmo sodybos ,,Giedrita“ teritorija nesuriboja su ežeru. Ją nuo ežero skiria kelias ir už jo esantis žemės sklypas (0,22 ha), kuris priklauso atsakovui (t. 3, b. l. 136). Todėl tiek ieškovai, tiek ir jų klientai neturėjo tikėtis, kad galės naudotis atsakovui priklausančiu žemės sklypu, esančiu prie ežero kaip savo nuosavybe, kaip tai buvo daroma iki atsakovui įgyjant minėtą žemės sklypą.
Be nurodytų pagrindinių sutarčių nutraukimo priežasčių ieškovo klientai nurodė ir kitas priežastis, tai kad atsakovas savo teritorijoje įrengė kameras, pastatė tvoras, ant jų pakabino stendus su užrašais, žeminančiais žmogaus orumą. Dėl tvoros ir stendų šalys kitoje byloje sudarė taikos sutartį ir šis klausimas buvo šalių išspręstas abipusiu sutarimu. Dėl kamerų, teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi. Be to, kaip minėta, šios priežastys nebuvo pagrindas nutraukti sutartis. Tiek tvoras, tiek ir kameras nedraudžiama statyti savo teritorijoje apsaugos tikslais. Todėl laikyti tai ieškovų teisių pažeidimu nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai turizmo sodybą įrengė anksčiau (2005 m. pažyma, t. 1, b. l. 22), nei atsakovai tapo sklypo, esančio tarp ieškovų sodybos teritorijos ir Bebrusų ežero savininkais (2006 m.). Iki atsakovui tampant šio ir kitų gretimų su ieškovais sklypų savininku, ir ieškovams neturint savo teritorijoje įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, buvo įprasta palikti automobilius bei prieiti prie ežero nesirūpinant savininko leidimu. Atsakovas, tapęs žemės savininku, tokios situacijos netoleravo, dėl ko ir kilo konfliktai tarp šalių. Tačiau, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovų negautų pajamų nutraukus paslaugų sutartis su klientais.
Be to, ieškovai kaip negautas pajamas nurodė sutartą pagal 7 sutartis paslaugų kainą 62000 Lt ir 1000 Lt sumokėtą baudą už kliento nepatogumus. Tačiau nurodyta paslaugų kaina negali būti laikoma ieškovų negautomis pajamomis. Teikdami paslaugas ieškovai turėtų ir atitinkamų išlaidų: atskaitymų, sumokėti mokesčius ir kt. Ieškovai nepateikė konkretaus turtinės žalos dydžio paskaičiavimo, nors tai padaryti jiems buvo siūloma.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams 26000 Lt turtinę žalą, nenurodė kokiais kriterijais vadovavosi nustatant jos dydį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai neįrodė turtinės žalos dydžio bei atsakovo kaltės dėl tokios žalos atsiradimo. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo.
Neturtinę žalą ieškovai sieja su jų išgyvenimais, depresija, sveikatos pablogėjimu dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir prašo priteisti R. B. 200000 Lt, o J. B. 250 000 Lt (200 000 Lt dėl išgyvenimų, depresijos ir kt. ir 50 000 Lt dėl sveikatos sutrikdymo).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodytas.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Civilinė atsakomybė atlyginti žalą atsiranda esant neteisėtiems veiksmams, kaltei bei priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ir žalos atsiradimo.
Apie atsakovo veiksmus teisėjų kolegija pasisakė nagrinėdama turtinės žalos priteisimo klausimą, todėl papildomai nepasisako. Ieškovai taip pat nurodo, kad jiems išgyvenimus, depresiją sukėlė atsakovo stenduose nurodyta tikrovės neatitinkanti juos žeminanti informacija. Tačiau ieškovai teismui nereiškė reikalavimo pripažinti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri buvo stenduose, todėl šis klausimas nebuvo nagrinėtas ir toks faktas nėra nustatytas.
Apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti faktų, dėl kurių nebuvo reiškiamas reikalavimas ir nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nenustačius tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių faktų, nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimą, kuris grindžiamas tokių faktų buvimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareikštų reikalavimų, t. y. nepasisakė dėl reikalavimo panaikinti kameras ir šis reikalavimas liko neišspręstas.
Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad dalis reikalavimų yra patenkinta, o likusioje dalyje ieškinys atmestas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neišsprendė visų ieškovų reikalavimų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas; panaikintina sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas ir jiems priteista po 13 000 Lt turtinės žalos ir šioje dalyje ieškinys atmestinas, o reikalavimų dalyje dėl stendų panaikinimo byla nutrauktina. Kita ieškinio dalis nekeistina.
CK 93 str. pagrindu paskirstomos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti: sprendimo dalį, kuria priteista iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Belvilis“ J. B. ir J. R. B. po 13000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 457 Lt J. B. žyminio mokesčio išlaidų ir 20 Lt valstybei panaikinti ir ieškinį dalyje dėl priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Belvilis“ J. B. ir J. R. B. po 13000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Reikalavimų dėl stendų panaikinimo dalyje bylą nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. B. ir J. R. B. uždarosios akcinės bendrovės ,,Belvilis“ naudai po 390 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir į valstybės biudžetą po 13,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.