Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, VSDFV duomenimis, nedirbantis, neteistas; kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2018 m. sausio 12 d., apie 23.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4.25 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sužalojo K. G., t. y. puodu sudavė vieną smūgį į galvą, padarydamas dešinės momeninės srities muštinę žaizdą, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. G. sveikatą.

Be to, A. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. sausio 19 d., apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.59 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį K. G. į pakaušį, ir taip sukėlė nukentėjusiajam K. G. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, gailėjosi dėl savo elgesio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju K. G., pastarasis jam atleido, pretenzijų neturi, toliau gražiai bendrauja, kartu nebegyvena. Abiejų nagrinėjamų įvykių metu nukentėjusysis K. G. su kaltinamojo sese jau skyrėsi, kartu negyveno, sesė gyveno atskirai, jie įvykio bute gyveno dviese (kaltinamasis ir nukentėjusysis). Dėl 2018 m. sausio 12 d. įvykio paaiškino, kad įvykio metu jie abu buvo neblaivūs, su nustatytomis promilėmis sutinka. Nukentėjusysis kaltinamąjį išprovokavo, nes apkaltino, kad kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo telefoną. Įvyko konfliktas, kaltinamasis stvėrė puodą ir sudavė juo galvą nukentėjusiajam, tada atvažiavo policija ir išvežė kaltinamąjį. Dėl antro, t. y. 2018 m. sausio 19 d. įvykio, kaltinamąjį nukentėjusysis vėl apkaltino, norėjo išvaryti iš namų, todėl kaltinamasis jam sudavė kumščiu per pakaušį, sakė nukentėjusiajam: „nelysk prie manęs, nepravokuok“, jie susistumdė ir kaltinamasis išėjo. Buvo neblaivus. Alkoholio jis iš viso nevartoja, nepiktnaudžiauja juo. Ateityje planuoja dirbti oficialiai, kolega žada paimti objektą ir įdarbinti arba jis pats išsiims verslo liudijimą. Atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 166-167).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. G. nurodė, kad jis susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, pretenzijų kaltinamajam neturi, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 166).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 17 d. apklaustas nukentėjusysis K. G. nurodė, kad A. K. yra jo buvusios žmonos A. G. brolis. Jį pažįsta jau 20 metų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. G.. Jis gyvena minėtame bute nuo 1998 m., nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio jis minėtame bute gyveno vienas, o nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio minėtame bute apsigyveno A. G. brolis A. K., nes jis neturėjo kur gyventi. A. G. pagailėjo savo brolį. A. K. yra neblogas žmogus, tačiau girtas jis yra agresyvus. Jis yra mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė 3-4 kartus per mėnesį. Negali teigti, kad jis yra visiškas alkoholikas. Konfliktai tarp jų kilo dėl jo agresijos, kai jis yra girtas. 2018 m. sausio 12 d., apie 23 val., kai jie buvo abu namuose, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tą dieną buvo nukentėjusiojo gimtadienis. Dėl ko prasidėjo konfliktas, neatsimena. Žodinio konflikto metu girtas A. K. paėmė nuo stalo puodą ir vieną kartą puodu trenkė jam į galvą. Jis pajuto dėl šio įvykio fizinį skausmą. Jis paskambino į 112 ir iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai bei medikai. Medikai jį išvežė į greitosios pagalbos ligoninę, kur buvo nustatyta, kad praskelta galvos oda, tačiau smegenų sutrenkimo nebuvo. 2018 m. sausio 19 d., apie 12.30 val. vėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko dabar tiksliai neatsimena. A. K. vėl buvo girtas ir agresyvus. Žodinio konflikto metu jis jam dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė į pakaušį. Dėl šio smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Jis paskambino į 112 ir iškvietė policiją. Civilinio ieškinio nereiškia. Komplikacijų dėl sveikatos būklės nejaučia. Su A. K. taikytis nenori (b. l. 20-21).

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. sausio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 12-13, 15) bei nukentėjusiojo pareiškime (b. l. 16). Juose nurodyta, kad 2018 m. sausio 12 d. kaltinamasis A. K. trenkė puodu nukentėjusiajam K. G. per galvą, o 2018 m. sausio 19 d. A. K. trenkė K. G. kumščiu į pakaušio sritį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1331/2018(01) nustatyta, K. G. nustatyta dešinės momeninės srities muštinė žaizda. Sužalojimas galimai padarytas nurodomu įvykio metu, t. y. 2018 m. sausio 12 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42-43).

2018 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta BPC skambučių apžiūra (b. l. 68-70). Pagalbos iškvietimo aplinkybės užfiksuotos ir išrašuose iš Bendrojo pagalbos centro duomenų (b. l. 8-9).

Alkotesterių kvitų duomenimis, 2018 m. sausio 13 d., 00.12 val. kaltinamajam A. K. nustatyta 4,25 promilės neblaivumas, 2018 m. sausio 13 d., 00.33 val. – 2,98 promilės neblaivumas, 2018 m. sausio 19 d., 13.38 val. – 2,59 promilės neblaivumas (b. l. 78-79).

Dėl duomenų vertinimo

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad aukščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – tarp jų kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo pareiškimo, specialisto išvados, tarnybinių pranešimų, alkotesterio kvitų bei išrašų iš Policijoje registruojamų įvykių duomenų bazės duomenys, pripažintini įrodymais.

Šių įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad A. K. 2018 m. sausio 12 d., apie 23.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4.25 promilių girtumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis tuo metu gyveno kartu su nukentėjusiuoju, tyčia puodu sudavė vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam K. G., padarydamas jam dešinės momeninės srities muštinę žaizdą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo K. G. sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai tiek tyrimo metu, tiek ir teisme, be nuoseklių nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, šio įvykio aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tarp kurių prieštaravimų iš esmės nėra ir netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra konstatuoti specialisto išvadoje.

Be to, byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. K., praėjus vos savaitei po 2018 m. sausio 12 d. įvykio, 2018 m. sausio 19 d., apie 12.30 val., vėlgi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.59 promilių girtumas), tame pačiame bute konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį K. G. į pakaušį, ir taip sukėlė nukentėjusiajam K. G. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teigė, kad dėl šio smūgio nukentėjusiajam neskaudėjo, nukentėjusysis tyrimo metu aiškiai nurodė, kad dėl šio smūgio jis pajuto fizinį skausmą, be to, būtent dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis iškvietė pareigūnus, nurodydamas, kad kaltinamasis trenkė jam į pakaušį, yra neblaivus ir agresyvus, konfliktuoja, kelia pavojų. Netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Be to, tai, kad kaltinamojo smūgiai gali būti stiprūs patvirtina ir 2018 m. sausio 12 d. įvykio aplinkybės, kurio metu jis vienu smūgiu su puodu į nukentėjusiojo galvą, pastarajam padarė muštinę žaizdą.

Pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Iš kaltinamojo paaiškinimų teisme ir parodymų tyrimo metu matyti, kad jo elgesiui įtakos neabejotinai turėjo jo neblaivumas, tačiau tai, kaip minėta, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Šios kaltinamojo tyčinės veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokuroras šį prašymą palaikė.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, žala jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir ji buvo atlyginta, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis K. G. pretenzijų neturi.

Taigi byloje nustatytos trys BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų pirma, ši abejonė grindžiama aplinkybe, kad kaltinamasis nagrinėjamoje byloje yra pripažintas padaręs ne vieną nesunkų nusikaltimą, bet du, tarp kurių yra savaitės laiko tarpas, kurios metu jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pirmojo įvykio, po kurio kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas ir apklaustas pas tyrėją, tačiau tai jo elgesio nepakeitė ir jis po savaitės pakartotinai nusikalto faktiškai analogiškomis aplinkybėmis. Jam esant sunkios neblaivumo būsenos, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju, kaltinamasis pakartotinai smurtavo nukentėjusiojo K. G. atžvilgiu. Nors šiuo metu jie kartu nebegyvena, abu patvirtino, kad toliau bendrauja, leidžia laiką kartu. Be to, nors kaltinamasis apklausiamas teisme teigė, kad jis neturi problemų dėl alkoholio problemų, tačiau iš nagrinėjamų įvykių aplinkybių nustatyta, kad abiejų įvykių metu jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, o iš įvykio aplinkybių, nukentėjusiojo paaiškinimų bei pareigūnų iškvietimo duomenų matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, elgiasi agresyviai, konfliktuoja.

Taigi teismas negali kategoriškai teigti, jog kaltinamasis ateityje vėl nepažeis įstatymų, ypatingai tais atvejais, jeigu vartos alkoholinius gėrimus. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du smurtiniai nusikaltimai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo jam sukėlimas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis, būdamas neblaivus, savaitės laikotarpiu smurtavo du kartus prieš tą patį asmenį jų gyvenamojoje vietoje), į tai, kad nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai galisi dėl savo elgesio, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, išsiskyręs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu oficialiai nedirbantis, bet planuojantis įsidarbinti, baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas, turi galiojančių nuobaudų; neteistas, susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis jam atleido.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, kuris nors ir yra neteistas, tačiau savaitės laikotarpiu savo ir nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, t. y. namuose, įvykdė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, skirtina ne pati švelniausia (viešųjų darbų bausmė), bet griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 6 mėnesiai; bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant A. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. K. per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 3 p., 6 d. 3 p.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1-2 d.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. sausio 13 d., 00.17 val. iki 2018 m. sausio 14 d., 10.06 val. (2 dienos; b. l. 73, 80), taip pat nuo 2018 m. sausio 19 d., 12.35 val. iki 2018 m. sausio 20 d., 13.07 val. (1 diena; b. l. 74, 81). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 dienos, prilyginamos 6 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 94,08 Eur turtinę žalą, tačiau civilinis ieškovas ieškinio neatsisakė, civilinis ieškinys atmetamas (b. l. 47-49, 165; BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. sausio 12 d. įvykio), ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) uždraudžiant A. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. K. per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. sausio 19 d. įvykio), ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) uždraudžiant A. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. K. per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. K. subendrintą 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) uždraudžiant A. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. K. per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) uždraudžiant A. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. K. per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, o įsidarbinus – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į A. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 13 d., 00.17 val. iki 2018 m. sausio 14 d., 10.06 val. (2 dienos), taip pat nuo 2018 m. sausio 19 d., 12.35 val. iki 2018 m. sausio 20 d., 13.07 val. (1 diena), iš viso 3 (tris) dienas, prilyginamas 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina.

Atmesti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 94,08 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.