Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-3113-1084/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2YT-3113-1084/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01363-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Jasinskaitė
Pareiškėjas
N. K.
Suinteresuotas asmuo
V. K., valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3113-1084/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01363-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant pareiškėjui N. K.,suinteresuotam asmeniui V. K.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. K. ir V. K., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. K., V. K., V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo močiutė M. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis yra M. K. ir M. K. anūkas. Pareiškėjo seneliai, susituokę (duomenys neskelbtini), turėjo du sūnus, t. y. pareiškėjo tėvą V. K. ir suinteresuotą asmenį V. K.. Pareiškime suinteresuotu asmeniu nurodytas V. K. yra V. K. sūnus. Suinteresuotas asmuo V. K. vaikų neturi. Pareiškėjo seneliai nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo deklaravę ir savo gyvenamąsias vietas. Pareiškėjo seneliams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Berželis“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelis M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po M. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė jo žmona M. K. faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. M. K. rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus, toliau mokėjo mokesčius už bendrą turtą. M. K. ir toliau liko gyventi bendruose jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, jį tvarkė, su vyro M. K. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Mirus vyrui, M. K. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad pakanka ir to, jog yra surašytas testamentas. Pareiškėjo močiutė M. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą priėmė anūkas – pareiškėjas N. K. (e. b. l. 35–38).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. K. ir V. K. pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (e. b. l. 86, 88, 94, 96).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį M. K. iki mirties priklausiusio turto valdymą, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, M. K. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi, nėra įregistruota jokių faktų apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, o pareiškėjo pareiškime minimi žemės sklypai įregistruoti M. K. vardu. Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po M. K. mirties. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 77–79).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, jog jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo nurodė neturintis duomenų apie M. K. ir M. K. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 62–63).

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtino pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po senelio M. K. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes, pagal senelio sudarytą testamentą, visas turtas turėjo atitekti jo sutuoktinei – M. K., kuri, mirus sutuoktiniui, ir toliau liko gyventi bendruose šeimos namuose, rūpinosi sutuoktinių bendru turtu, mokėjo mokesčius, kiek leido sveikata, – jį tvarkė. Taip pat pareiškėjo močiutė sutvarkė asmeninius sutuoktinio daiktus, rūbus, nuotraukas ir kt. M. K. šiuos veiksmus atliko iš karto po sutuoktinio mirties, ne vėliau kaip per vieną mėnesį. M. K. su paveldimu turtu elgėsi kaip jo savininkė, aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą, visi artimieji giminaičiai ją laikė šio turto savininke. Paveldimą turtą sudarė butas, žemės sklypas bei sodo sklypas.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu su pareiškėjo patikslintu pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog jis gyveno kartu su tėvais viename bute. Visas turtas, kurį M. K. ir M. K. įgijo santuokos metu, buvo įregistruotas M. K. vardu. Po M. K. mirties M. K. ir toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame bute, vėliau dėl pablogėjusios sveikatos buvo perkelta į gydymo įstaigą. M. K. rūpinosi M. K. priklausiusiu turtu, mokėjo mokesčius už jį, kiek galėjo – tvarkė jį arba šiuos veiksmus pavesdavo atlikti suinteresuotam asmeniui. Mirus tėvui, t. y. M. K., suinteresuotas asmuo V. K. savo motiną laikė viso turto, priklausiusio sutuoktiniams, savininke, nes po tėvo mirties ji su sutuoktiniui priklausančiu turtu elgėsi kaip šio turto savininkė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis (e. b. l. 6–10, 11–12). M. K. ir M. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. l. 9). Sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9–10). Kaip patvirtino teismo posėdžio metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. K., sutuoktiniai nurodytu adresu gyveno nuolat. Pareiškėjo pateiktos sąskaitos bei mokėjimo kvitai patvirtina, kad po sutuoktinio mirties M. K. mokėjo mokesčius už objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, bei šiuos veiksmus atliko per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti (e. b. l. 21–29, 39–47). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimais nustatyta, kad M. K. vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas šis turtas – 216/950 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15–17). Minėtas turtas įgytas santuokos metu. Įvertinus šio nekilnojamojo turto įgijimo pagrindus, spręstina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams M. K. ir M. K. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2010 m. rugsėjo 22 d. M. K. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure sudarė testamentą, pagal kurį visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei visas turtines teises, po mirties paliko savo sutuoktinei M. K., o tuo atveju, jei M. K. mirtų iki palikimo atsiradimo arba nepriimtų palikimo, – visą turtą paliko savo vaikaičiui N. K. (e. b. l. 20). Po M. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimo faktus (e. b. l. 13). Palikimą, atsiradusį po M. K. mirties, priėmė jos vaikaitis N. K. (e. b. l. 14).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. po sutuoktinio M. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog M. K. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sutuoktinei M. K.. Nors M. K. per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. K. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio M. K. mirties, priėmė faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą. M. K. iš karto po sutuoktinio M. K. mirties priėmė mirusiojo palikimą, kadangi palikėjui priklausiusiu turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y. mokėjo už butui, kuris buvo įgytas jų santuokos metu, suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, rūpinosi šiuo turtu, jį pagal savo galimybes tvarkė, taip pat sutvarkė likusius sutuoktinio asmeninius daiktus. Taigi byloje nustatyta, kad M. K. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinio M. K. mirties. M. K. šiuos aktyvius veiksmus atliko per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti – tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Mirusiojo M. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – palikėjo giminaičiai V. K. ir V. K. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad M. K. po sutuoktinio M. K. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po M. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad M. K. po sutuoktinio M. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo N. K. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė