- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-15
- Bylos Nr.
- A-756-848-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. B., R. B., A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. B. (Z. B. ), R. B. (R. B. ) ir A. B. (A. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. B. , R. B. ir A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos Z. B. , R. B. ir A. B. kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamos panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2008 m. vasario 29 d. sprendimų Nr. (15/6-11)12PR-13, Nr. (15/6-11)12PR-14 ir Nr. (15/6-11)12PR-15 pirmus punktus ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų bylas bei priimti sprendimus iš naujo. Pareiškėjos skunduose nurodė, kad nesutinka su Migracijos departamento sprendimų dalimis, kuriomis nuspręsta nesuteikti joms pabėgėlio statuso. Nurodė, kad Z. B. vyrui ir A. B. bei R. B. tėvui A. G. (A. G. ) Migracijos departamento 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-83 buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 80 punktas numato, kad priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statusą, prieglobsčio prašytojas ir kartu su juo atvykę šeimos nariai pripažįstami pabėgėliais. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 22 punktas numato, kad sutuoktinė ir vaikai iki 18 metų yra laikomi prieglobsčio prašytojo šeimos nariais, jeigu šeima jau egzistavo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas netaikė Aprašo 80 punkto motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos atvyko anksčiau (t. y. 2006 m. gegužės 23 d.) negu A. G. , kuris atvyko 2006 m. rugpjūčio 22 d. Tačiau, pareiškėjų nuomone, sistemiškai aiškinant Aprašo 80 punktą ir Įstatymo 2 straipsnio 22 punktą, yra akivaizdu, kad pabėgėlio statuso suteikimas šeimos nariams siejamas ne su prieglobsčio prašytojo ir jo šeimos narių vykimu kartu, o su prieglobsčio prašytojo ir jo šeimos narių buvimu kartu Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai nagrinėjamas prieglobsčio prašymas ir vienam iš jų suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos pažymėjo, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio reikalų komisaro Vykdomojo komiteto išvadoje „Pabėgėlio šeimos apsauga“ Nr. 88(L)-1999 b dalies (iii) punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai pagrindiniam prieglobsčio prašytojui suteikiamas pabėgėlio statusas, kitiems šeimos nariams taip pat turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas, suteikiant kiekvienam šeimos nariui galimybę atskirai pateikti prašymą tuo pagrindu suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėjų nuomone, Migracijos sprendimai priimti neteisingai aiškinant ir taikant Įstatymo 2 straipsnį bei Aprašo 80 punktą, todėl naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi ir 1951 metų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies 2 papunkčiu, pabėgėlio statusas suteikiamas konstatavus, kad prašytojas, grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomenės grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus ar atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetine prielaida. Kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas atsižvelgiant į kiekvieno individualaus atvejo faktus bei aplinkybes ir į objektyvią padėtį kilmės valstybėje. Persekiojimas (patirtas ar gresiantis) taip pat turi būti individualaus pobūdžio (Bendroji pozicija dėl sąvokos „pabėgėlis“ apibrėžimo pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnį (96/196/TVR)). Išnagrinėjęs Z. B. asmens bylą, Migracijos departamentas nustatė, kad jos persekiojimo baimė nėra pagrįsta objektyvia situacija, ji grindžiama tik vyro veikla. Be to, išnagrinėjus pirmąjį Rusijos Federacijos pilietės Z. B. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2006 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/6-7)-12PR-104, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko galioti. Antrajame prašyme suteikti prieglobstį Z. B. nepateikė jokių naujų faktų bei motyvų, kurie leistų teigti, jog jai asmeniškai gresia persekiojimas, o pabėgėlio statuso suteikimo A. G. faktas negali būti vertinamas kaip tiesioginis jai asmeniškai gresiančio persekiojimo įrodymas. Be to, Aprašo 80 punkte nustatyta, kad tik kartu su pabėgėlio statusą gavusiu asmeniu į Lietuvos Respubliką atvykę šeimos nariai pripažįstami pabėgėliais. Z. B. į Lietuvą atvyko ne su A. G. . Kalbėti apie šeimą ir jos realų egzistavimą kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju yra sudėtinga dėl keleto priežasčių: pasak Z. B. , ji su A. G. negyveno nuo 2003 metų (nuo laiko, kai išvyko gyventi į Azerbaidžaną); Z. B. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepateikė santuokos su A. G. liudijimo, kadangi jų santuoka nebuvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje; dukrų A. ir R. gimimo liudijimuose nėra nurodyta, kad jų tėvas yra A. G. ; Migracijos departamentas 2008 m. kovo 28 d. gavo A. G. prašymą dėl antrosios jo žmonos Rusijos Federacijos pilietės Z. E. . Todėl, atsakovo nuomone, skundžiami sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus. Teismas sprendime nurodė, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis nustato pabėgėlio statuso suteikimo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Z. B. savo ir dukterų prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvos Respublikoje grindžia šeimos vienybės principu ir iš esmės motyvuoja tuo, kad jos vyrui A. G. Migracijos departamento 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-83 buvo suteiktas pabėgėlio statusas, todėl jai ir jos vaikams toks statusas taip pat turėtų būti suteiktas. Aprašo 80 punkte yra nustatyta, kad priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statusą, prieglobsčio prašytojas ir kartu su juo į Lietuvos Respubliką atvykę šeimos nariai pripažįstami pabėgėliais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka jiems išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Z. B. kartu su nepilnametėmis dukromis į Lietuvos Respubliką atvyko 2006 m. gegužės 23 d.; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepateikė santuokos su A. G. liudijimo, kadangi jų santuoka nebuvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje; dukterų gimimo liudijimuose nėra nurodyta, kad jų tėvas yra A. G. . Z. B. teigimu, nuo 2003 metų su sutuoktiniu ji nebuvo bendravusi. A. G. į Lietuvos Respubliką atvyko 2006 m. rugpjūčio 22 d.. Be to, 2008 m. kovo 28 d. Migracijos departamente buvo gautas A. G. ir Z. E. prašymas dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje antrajai A. G. žmonai Rusijos Federacijos pilietei Z. E. nagrinėjimo Lietuvoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Z. B. ir jos dukros neatitinka Aprašo 80 punkto reikalavimų ir automatiškai joms negali būti suteiktas pabėgėlio statusas ir išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko visus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, laikėsi Įstatymo ir tarptautinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl jo priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjos Z. B. , R. B. ir A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl prieglobsčio suteikimo perduoti Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos nurodo, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 22 punktą prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, šių porų arba vieno iš jų vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) iki 18 metų, jeigu jie nesudarė santuokos, taip pat nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ar globėjas (rūpintojas), jei šeima jau egzistavo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Z. B. santuoka su A. G. nebuvo įregistruota ir A. G. nebuvo įregistruotas jų vaikų tėvu todėl, kad Čečėnijoje situacija nebuvo saugi, Rusijos Federacijoje buvo diskriminuojami pasipriešinime valdžiai dalyvavę čečėnai ir jų šeimos nariai. A. G. dalyvavo kovoje. Todėl santuoka buvo sudaryta pagal musulmoniškas tradicijas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Z. B. retai bendravo su A. G. . Pats A. G. neneigia santuokos sudarymo fakto ir savo tėvystės. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Tačiau teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes. Be to, teismas neteisingai aiškino Aprašo 80 punktą. Pareiškėjų nuomone, teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Įstatymo 2 straipsnio 22 punktą ir 83 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjų skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Z. B. ir jos dukroms A. B. ir R. B. yra suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, t. y. jos yra apsaugotos nuo baimės patirti žmogaus teisių pažeidimus, realaus pavojaus gyvybei, sveikatai ir saugumui dėl Čečėnijoje paplitusios prievartos. Tokia apsauga joms suteikta dar prieš pabėgėlio statuso suteikimą A. G. .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. B. , 2006 m. gegužės 23 d. neteisėtai atvykusi į Lietuvos Respubliką, pateikė prašymą suteikti jai ir jos nepilnametėms dukterims A. B. ir R. B. prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą Z. B. grindė tuo, kad jai ir jos dukterims yra nesaugu Čečėnijoje dėl nesibaigiančių karinių veiksmų, taip pat dėl to, kad jos vyras A. G. buvo aktyvus karinių veiksmų dalyvis ir yra paskelbta jo federalinė paieška. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Z. B. prašymą, 2006 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-12PR-104, kuriuo atsisakė suteikti Z. B. pabėgėlio statusą, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalimi, suteikė jai papildomą apsaugą. Migracijos departamento 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimais Nr. (15/6-7)-12PR-102 ir Nr. (15/6-7)-12PR-103 papildoma apsauga buvo suteikta ir Z. B. dukterims A. B. ir R. B. . Šių Migracijos departamento sprendimų pagrindu Z. B. ir jos dukterims buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Z. B. , nesutikdama su Migracijos departamento 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. (15/6-7)-12PR-104 dalimi, kuria atsisakyta jai suteikti pabėgėlio statusą, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Z. B. nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Z. B. neįrodė individualaus persekiojimo pavojaus kilmės šalyje ir kad papildomos apsaugos suteikimas Z. B. yra pakankama jos teisių ir teisėtų interesų gynimui, ir jos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalį, persekiojimas arba persekiojimo grėsmė, kurie turi būti pripažinti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad savo kilmės šalyje Z. B. gali būti persekiojama dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Pateikdama antrą prašymą dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo, Z. B. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodyta jos pirminiame prašyme ir kurios leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, būtinos suteikiant užsieniečiui pabėgėlio statusą. Savo antrą prašymą dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso suteikimo, Z. B. grindė iš esmės ta aplinkybe, kad Migracijos departamento 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu A. G. yra suteiktas pabėgėlio statusas. Todėl, Z. B. nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 80 punktu, jai ir jos dukterims taip pat turi būti suteiktas pabėgėlio statusas.
Aprašo 80 punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statusą, prieglobsčio prašytojas ir kartu su juo į Lietuvos Respubliką atvykę šeimos nariai pripažįstami pabėgėliais. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 22 dalį, prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, šių porų arba vieno iš jų vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) iki 18 metų, jeigu jie nesudarė santuokos, taip pat nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ar globėjas (rūpintojas), jei šeima jau egzistavo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Z. B. teigimu, A. G. yra jos sutuoktinis ir jos dukterų A. B. bei R. B. tėvas. Tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nebuvo pateikta jokių dokumentų, galinčių patvirtinti Z. B. ir A. G. santuokos sudarymą. A. B. bei R. B. gimimo liudijimuose A. G. nėra nurodytas kaip jų tėvas. Pačios Z. B. teigimu, ji nuo 2003 metų gyveno Azerbaidžane ir su A. G. nebendravo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. B. ir A. G. į Lietuvos Respubliką atvyko ne kartu: Z. B. – 2006 m. gegužės 23 d., o A. G. – 2006 m. rugpjūčio 22 d. Byloje nėra duomenų, kad A. G. , prašydamas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nurodė Z. B. , A. B. bei R. B. kaip savo šeimos narius. Taip pat pažymėtina, kad Migracijos departamente 2008 m. kovo 28 d. buvo gautas A. G. ir Z. E. prašymas suteikti A. G. sutuoktinei Z. E. pabėgėlio statusą. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl šeimos egzistavimo dar kilmės valstybėje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Z. B. ir jos dukteris pabėgėliais vadovaujantis Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 80 punktu.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Migracijos departamentas 2008 m. vasario 29 d. sprendimais Nr. (15/6-11)12PR-13, Nr. (15/6-11)12PR-14 ir Nr. (15/6-11)12PR-15 teisėtai bei pagrįstai atsisakė suteikti Z. B. bei jos dukterims pabėgėlio statusą. Kaip jau buvo minėta, Z. B. ir jos dukterims jau yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (papildoma apsauga), joms yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie, esant pagrindui, gali būti pratęsiami. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad, nesuteikus Z. B. ir jos dukterims pabėgėlio statuso, galėtų kilti kokia nors grėsmė jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų Z. B. (Z. B. ), R. B. (R. B. ) ir A. B. (A. B. ) apeliacinį skundą atmesti
Nutartis neskundžiama.