- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-362-238-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- A. K., A.
- Nukentėjusysis
- E. N., E.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau-LR BK) 180 straipsnio 2dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. K. pagal LR BK 180 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis padarė svetimo turto pagrobimą plėšimo būdu, o būtent, jis 2007 m. lapkričio 29 d. apie 1330 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamuoju namu, užpuolė nukentėjusiuosius E. N. ir E. S., pareikalavo iš E. S. pinigų ir įbaugintas nukentėjusysis perdavė jam 1,20 Lt. Po to A. K. išsitraukė peilį ir jį demonstruodamas bei įrėmęs jį į krūtinę nukentėjusiajam E. N. ir tokiais veiksmais pastarąjį įbauginęs, bei atėmęs galimybę priešintis iš jo striukės kišenės pagrobė R. N. priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia 6151“, kurio vertė 800 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo sušvelninti skirtą bausmę. Mano, kad bausmė per griežta, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai galisi, telefonas grąžintas. Taip pat, nurodo, kad serga ŽIV bei Hepatitu C, turi sergančią I gr. invalidę mamą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 180 str. 2d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. K. padarytas nusikaltimas tyčinis, turtinis, o kartu ir smurtinis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Šį nusikaltimą nuteistasis įvykdė tepraėjus vos vienam mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstama veika padaryta neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų. Apeliantas teistas septynis kartus. Įstatymas už šią nusikalstamą veiką (BK 180 str. 2 d.) numato bausmę laisvės atėmimą iki 7(septynerių) metų. Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus, remiantis LR BK 27 str.1 d. A. K. yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad asmuo būtų nubaustas bei atlikęs bausmę nebedarytų naujų teisės pažeidimų, būtų apribota galimybė nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus tyčinis, turtinis, o kartu ir smurtinis nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtent tai, kad nusikaltimas padarytas dviejų mažamečių atžvilgiu, kas rodo didesnį paties nusikaltimo, o kartu ir nuteistojo pavojingumą, be to, nusikaltimo metu buvo naudojamas peilis. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino ir neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, o būtent tai, kad naują tyčinį nusikaltimą nuteistasis padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, vos išėjęs iš pataisos įstaigos atlikęs ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad išvadų nedaro, savo elgesio nelinkęs keisti, yra linkęs daryti naujus nusikaltimus, nedirbo, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį bei tarpusavio santykį ir pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.
LR BK 180 str. 2d. numato, jog gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų, todėl jos vidurkis yra šiek tiek daugiau nei 3 metai 6 mėnesiai. LR BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo paskirtoji bausmė nuteistajam yra daugiau nei šešiais mėnesiais mažesnė už įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, telefonas grąžintas, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Net ir atsižvelgęs į neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas skyrė ne tik ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bet net ir žymiai mažesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą, yra būtina ir pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis serga ŽIV ir Hepatitu C nesudaro įstatyminio pagrindo, įvertinus kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, švelninti paskirtą bausmę, nes šios ligos netrukdė nuteistajam daryti nusikalstamas veikas vos išėjus iš pataisos namų, nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, bausmės švelninimas šiuo atveju dėl minėtų ligų neatitiktų padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumo ir tuo būtų pažeistas bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis turi I gr. invalidę motiną, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ši aplinkybė galėtų būti pagrindu skirti švelnesnę bausmę tik esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir tik jei nebūtų kam daugiau prižiūrėti nuteistojo motinos. Šiuo atveju byloje nėra ne tik duomenų, patvirtinančių nuteistojo motinos sunkią ligą, bet taip pat nėra duomenų, kad nebūtų kam prižiūrėti nukentėjusiojo motinos. Nenustatyta ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, taikyti BK 62 str. yra teismo teisė, o ne pareiga ir teismas šią įstatymo nuostatą taiko tik įvertinęs aplinkybių visumą, t.y. ne tik sunkią nuteistojo motinos padėtį, tačiau ir padarytos veikos, bei nuteistojo pavojingumą, o taip pat švelnesnės bausmės taikymas neturėtų pažeisti bausmės individualizavimo principų, užtikrinti bausmės tikslų pasiekimą bei teisingumo principą.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė teisingą bausmę, bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padaryto nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai, jos skyrimas teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotas. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.