- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-337-401-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- E. K.
Teisėja L.Tamulionienė Proc. sprendimo kategorija: 2.4.9.; 2.1.3.1.; 2.8.11.
NUTARTIS
2008 m. birželio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, V. S. padariusiai įstatymo uždraustą veiką, kuriai taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jos gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiajai E. K., jos atstovui advokatui E. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties, kuria V. S. pripažinta nepakaltinama ir jai taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-03-26 nutartimi V. S. pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d, 145 str. 1 d., t.y. kad ji 2006 m. gruodžio 17 d. apie 10.00 val., būdama E. K. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos raj., apsvaigusi nuo alkoholio, grasindama užmušti E. K., sudavė jai ranka ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį ir tuo sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 317 (t. 1 b.l. 51) nustatyta, kad V. S. diagnozuota psichikos liga - paranoidinė šizofrenija, nusikaltimo padarymo metu ji turėjo ryškius psichikos sutrikimus, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas remdamasis eskpertų išvada, kad V. S. ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nutarė taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškyje.
Nukentėjusioji E. K. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, bylą nutraukti. Nurodo, kad būdama labai supykusi ant V. S. dėl išdaužyto lango stiklo, ji parašė pareiškimą policijos įgaliotiniui dėl netinkamo anūkės elgesio. Po kurio laiko, V. S. įstiklinus langą ir pykčiui praėjus, ji nuėjo pas policijos įgaliotinį A.Ščerbinską, ir pasakė, kad anūkei atleido, jokių pretenzijų jai nebeturi, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Įgaliotinis tyrimą nutraukė. Prokurorui atnaujinus tyrimą, ji prašiusi bylą nutraukti tyrėjos M., kuri pažadėjo bylą nutraukti ir davė jai pasirašyti. Bylą nutraukti prašė ir prokuroro, kuris taip pat pasakė, kad nutrauks, kai tiktai bus atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. 2008 m. sausio mėnesį gavo prokuratūros nutarimą perduoti baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. S., tačiau jo esmės nesuprato. Po to gavo teismo šaukimą atvykti į teismo posėdį. Posėdžio metu ji prašė bylą nutraukti, sakė kad jokių pretenzijų V. S. neturi, tačiau teisėja jos visiškai nesiklausė, o prokurorė neleido jai kalbėti. Kai ji perskaitė gautą teismo nutartį, suprato, kad V. S. nutarta priverstinai gydyti.
Su šia nutartimi nesutinka, kadangi ji neatitinka realių aplinkybių. Nurodo, kad V. S. niekam nekelia jokio pavojaus. Ji dabar gyvena visiškai tvarkingai, nebegeria alkoholio, jau labai senai nebebūna jokių agresyvumo priepuolių, nes vartoja gydytojo išrašytus vaistus, yra labai tvarkinga namuose, noriai padeda, atlieka visus ūkio darbus. Ji nedvejodama gali ja pasitikėti - nusiųsti į parduotuvę, duoti pinigų pirkiniams, ir ji visada nuperka ką reikia, parneša namo grąžą.
Tiktai perskaičiusi teismo nutartį, ji sužinojo, kad jai yra priskiriami teiginiai, kurių ji tikrai nesakė. Ji neprisimena ką sakiusi apylinkės įgaliotiniui, pareigūno surašyto pareiškimo neperskaitė, nes prastai mato. Tyrėjai M., o taip pat prokuratūroje ir teismo posėdyje ji tikrai nepasakojo nieko panašaus į tai, ką perskaitė teismo nutartyje. Tyrėjai M. ji tiktai pasakė, kad prašo bylą nutraukti, ir tiktai dėl to pasirašė jos paduotą popierių. Vėl gi - ji nežino, kas ten buvo parašyta. Nei tyrėjai M., nei prokuratūroje, nei per teismo posėdį ji nesakė, kad V. S. sudavė jai kelis kartus per galvą, kad ji grasino ją nužudyti, padegti namus, ar ką nors panašaus. Ji tiktai patvirtino, kad tarp jų buvo kilęs konfliktas, kad V. S. būdama neblaivi, išdaužė lango stiklą, kurį po to įstiklino, jai atleido ir prašo nutraukti baudžiamąją bylą. Tiktai po teismo proceso, susipažinusi su bylos medžiaga, ji pamatė, kad byloje yra skundas (prašymas) parašytas jos vardu, kuriame šmeižiama V. S., prirašyta visokių baisių prasimanymų apie ją, ir prašoma ją išvežti gydyti. Tai visiškai neatitinka tikrovės, kadangi ji tokio rašto niekada nerašė, ant jo yra ne jos parašas.
Nei dėl vienos iš inkriminuotų V. S. nusikalstamų veikų nėra nukentėjusiojo, t.y. jos skundo, o LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. numatytų veikų atveju jis yra būtinas. Dėl kokių motyvų prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, jai nežinoma ir nesuprantama, kadangi ji net tris kartus prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Byloje esantis jos vardu surašytas skundas yra akivaizdžiai suklastotas.
Nesuprantama, kodėl prokurorė reikalavo taikyti V. S. priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, jeigu V. S. jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, o jos nuomonę visiškai ignoruoja. Teismas netikėjo jos parodymais ir atsisakė apklausti liudytojus, kurie patvirtintų jos parodymus, rėmėsi tik medikų išvadomis. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad V. S. gali normaliai gyventi namuose, kad ji niekam aplinkui netrukdo ir jos nereikia izoliuoti.
Bylą nagrinėjant objektyviai ir visapusiškai, kaip to reikalauja įstatymas, teismas turėjo pagrindo priimti kitokį sprendimą- BPK 403 str. 1 d. 4 p., arba 403 str. 2 d. 1 p., arba 403 str. 3 d. numatytus atvejus. Tai būtų žymiai teisingiau ir jos, ir V. S. atžvilgiu. Be to, mano esant pagrindui vadovautis BPK 403 str. 1 d. 6 p., 3 str. 1 d. 5 p. ir 6 p., ir bylą nutraukti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nutartis keičiama.
LR BPK 401 str. 2 d. 1 p. yra numatyta, kad teismas priimdamas nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo visų pirma turi išspręsti klausimą ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šie klausimai yra teisinio pobūdžio ir nustatomi baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis įprastinėmis įrodinėjimo priemonėmis.
Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad spendžiant klausimą ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo apsiribota vien nukentėjusiosios E. K. parodymų išdėstymu, kurie beje iš esmės skiriasi nuo E. K. parodymų duotų teismo posėdžio metu, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, teismas nutartyje nenurodė. Teismo posėdyje nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2006-12-17 apie 10 val. tarp jos ir anūkės V. S. kilo konfliktas, kadangi ji pyko, jog pastaroji gėrė su draugėmis, liepė jai išeiti iš namų, tuomet V. S. susierzino, kambaryje stumdė kėdes, sudavė jai vieną kartą į galvą, tačiau nesužalojo, grasino užmušti, jeigu ją išvarys, išdaužė lango stiklą. Konfliktą sukėlė ji pati, liepdama anūkei išeiti iš namų. Apie šį įvykį ji pranešė apylinkės įgaliotiniui, prašydama ją sudrausminti. Tačiau kitą dieną V. S. įstatė lango stiklus, jos susitaikė, todėl vėliau atvykus įgaliotiniui ji prašė bylą nutraukti. Jokių pretenzijų V. S. ji neturi, atvirkščiai, jai reikalinga pastarosios pagalba ir priežiūra, šiuo metu V. S. pastoviai vartoja vaistus, pykčio priepuolių nebūna, niekam jokio pavojaus nekelia.
Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina dėl šio įvykio iš E. K. 2007-02-05 priimtas protokolas-pareiškimas (b.l.3), kuriame ji nurodo, kad su V. S. susitaikė.
Jonavos rajono policijos komisariato 2007-02-05 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi V. S. veikoje akivaizdžiai nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str., o yra požymiai nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 1 d., dėl kurio veika nagrinėjama apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka (b.l.6).
E. K. skunde neigia rašiusi 2006-12-19 pareiškimą Jonavos rajono policijos komisariato viršininkui ir jame nurodytas įvykio aplinkybes, nurodydama, kad šiame pareiškime parašas ne jos (b.l.2). Nagrnėjant bylą apeliacine tvarka nepavyko nustatyti kokiomis aplinkybėmis Jonavos policijos komisariate buvo gautas šis pareiškimas, kas jį pateikė. Jo gavimo aplinkybių nepaaiškino liudytoju apklaustas apylinkės inspektorius A.Šerbinskas, dėl šio įvykio atlikęs pirminį tyrimą ir priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vertinant vizualiai nurodytas E. K. parašas akivaizdžiai skiriasi nuo kitų jos parašų, esančių baudžiamojoje byloje.
Nagrnėjant bylą apeliacine tvarka buvo apklaustas liudytojas J. G., E. K. nuomininkas. Jis parodė, kad V. S. ir E. K. kartais susipyksta, kaip dvi moterys, būnančios vienoje virtuvėje ir vėl susitaiko. 2006 m. gruodžio mėnesį jos taip pat susiginčijo, tačiau negirdėjo, kad V. S. būtų grasinusi E. K. užmušti, papjauti, sudeginti namus. Buvo išdaužytas lango stiklas, kurį jis įdėjo. V. S. padeda E. K. dirbti, ravi daržus, atneša į trobą vandens.
Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad V. S. būtų padariusi įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., t.y. grasinusi E. K. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kadangi nėra jokių duomenų, jog buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Jų nutartyje nenurodė ir pirmos instancijos teismas. Paaiškėjus aplinkybei, dėl kurios procesas negalimas, nes nepadaryta įstatymo uždrausta veika, numatyta LR BK 145 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., byla šioje dalyje V. S. atžvilgiu nutrauktina.
Objektyviai byloje įrodyta tik tai, jog V. S. ranka sudavė E. K. du smūgius į galvą, sukeldama jai skausmą, t.y. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Apylinkės teismas taikydamas V. S. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškyje, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, vadovavosi vien tik teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kad V. S. serga psichikos liga - paranoidine šizofrenija.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra pagrindas taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones, tačiau jas taikant, kartu būtina įvertinti asmens elgesį prieš ir po padarytos veikos, asmens padarytos veikos ir paties šio asmens pavojingumą visuomenei. Būtent į nurodytas aplinkybes šiuo atveju neatsižvelgė pirmos instancijos teismas.
Kolegija pripažįsta, kad įstatymo uždrausta veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. nepriskirtina prie labai pavojingų visuomenei veikų, kūno sužalojimas nukentėjusiajai E. K. nebuvo padarytas, nesukėlė pasekmių. Netrukus po šio buitinio konflikto V. S. ir nukentėjusioji susitaikė.
Apklausti nukentėjusioji, liudytojas J. G. parodė, kad po nurodyto įvykio V. S. nustojo gerti alkoholį, pastoviai vartoja gydytojo išrašytus vaistus, nekelia jokio pavojaus aplinkiniams, ką akivaizdžiai patvirtina tas faktas, kad nuo įvykio praėjo jau daugiau nei pusantrų metų ir per tą laiką, būdama laisvėje, gyvendama kartu su nukentėjusiąja E. K., pastarosios ar kitų asmenų atžvilgiu jokių naujų įstatymo uždraustų veikų nepadarė, kas rodo, kad ji nėra pavojinga visuomenei.
Kolegija, atsižvelgusi į V. S. padarytos įstatymo uždraustos veikos nedidelį pavojingumo laipsnį, tai kad per laiką, praėjusį nuo šios veikos padarymo, naujų veikų ji nepadarė, todėl nėra pavojinga visuomenei, pati savanoriškai gydosi, nukentėjusiosios E. K. nuo ikiteiminio tyrimo pradžios nuosekliai reiškiamą valią, kad jos susitaikė, daro išvadą, kad nėra pagrindo V. S. skirti priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Vadovaujantis LR BPK 403 str. 2 d. 1 p. apylinkės teismo nutartis keičiama, V. S. nustatytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d.1 p., 326 str. 5 d. 3 p., 403 str. 2 d. 1 p.,
nutarė:
Nukentėjusiosios E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti.
Nutraukti baudžiamąją bylą dalyje V. S. atžvilgiu, nepadarius įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 2 d. 1 p. V. S. taikyti priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonę-ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.