Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-2610/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
2-2610/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00992-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
O. L.
Atsakovas
Kirptė
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2610/2011Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00992-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kirptė“ (bylos Nr. B2-2970-605/2011).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovui bankroto bylą. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra buvusi atsakovo darbuotoja, kuriai po darbo sutarties nutraukimo atsakovas liko skolingas 8 918,49 Lt. Ieškovės nuomone, atsakovas yra nemokus, nes turi rimtų finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovas yra atsiskaitęs su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Pagal atsakovo 2011 m. liepos 31 d. balansą turto vertė yra 2 736 223 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 167 945 Lt, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo buhalteriniuose dokumentuose nėra duomenų apie įsiskolinimą ieškovei, todėl išaiškino ieškovei, kad ji gali kreiptis į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą. Atsakovas sumokėjo ieškovei 3 695,18 Lt, tačiau vis dar nesumokėjo pagal įstatymus priklausančio 5 223,31 Lt darbo užmokesčio. Nors pagal teismų praktiką vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei. Faktas, kad atsakovas neatsiskaito su buvusia darbuotoja, kelia pagrįstų abejonių dėl realios atsakovo finansinės būklės, todėl teismas, nustatydamas tik atsakovo mokumą pagal balanso duomenis, bet netirdamas kitų aplinkybių, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, paskirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimus, kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą, vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojams dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad atsiskaityti su darbuotojais buvo vėluojama, tačiau pateikė dokumentus apie įmonės mokumą, gerėjančia finansinę padėtį ir skolos darbuotojams mažinimą. Apeliantė teigia, kad atsakovas jai yra skolingas 5 223,31 Lt darbo užmokesčio, tačiau šio teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais. Byloje pateikti atsakovo buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, kad su apeliante buvo atsiskaityta. Apeliantė nesikreipė į teismą dėl tariamai jai priklausančio darbo užmokesčio priteisimo. Atsakovo nuomone, apeliantė šioje byloje elgiasi nesąžiningai ir pareikšdamas ieškinį (atskirąjį skundą) dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010).

Iš teismui pateikto atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turtas 2011 m. liepos 31 d. sudarė 2 736 223 Lt, įsipareigojimai – 2 787 852 Lt, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 167 945 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 619 907 (b. l. 69-70). Pagal byloje pateiktą pažymą atsakovo pradelsti įsipareigojimai 2011 m. liepos 31 d. sudarė tik 679 212,20 Lt (b. l. 71). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas darbuotojams sudaro 114 785,60 Lt (b. l. 71). Atsakovas neneigia aplinkybės, kad su darbuotojais yra vėluojama atsiskaityti, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad įsiskolinimas darbuotojams mažėja (b. l. 43-54). Alytaus apskrities VMI pažyma patvirtina, kad atsakovas yra atsiskaitęs su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, o VSDFV Alytaus skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovas nėra skolingas VSDFV biudžetui (b. l. 65-66).

Pažymėtina, kad atsakovas nepripažįsta darbo užmokesčio įsiskolinimo ieškovei. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad ieškovei buvo priskaičiuota išmokėti 5 527,27 Lt ir atsakovas šią sumą ieškovei yra sumokėjęs (b. l. 67). Tuo tarpu ieškovė, teigdama, kad atsakovas su ja neatsiskaitė, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, ginčas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo galėtų būti sprendžiamas ne bankroto byloje. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad įmonė finansiškai nepajėgi tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas – kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi ieškovės atskirasis skundas nepatenkintas, iš ieškovės atsakovui turi būti priteistos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti (b. l. 100-101). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtų rekomendacijų 8.15. punktą, pagal kurį už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 400 Lt, ir bylos sudėtingumą, į tai, kad rengti šioje byloje procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, nustato, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos atsakovo advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 300 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo UAB „Kirptė“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei O. L. skyrimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui UAB „Kirptė“ (j. a. k. 149946046) 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

TeisėjaiVytas Milius Nijolė PiškinaitėDonatas Šernas