- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-28
- Bylos Nr.
- 2SP-6904-589/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. A., T. U.
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. ir T. U. prašymą patvirtinti taikos sutartį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 579 straipsniu, patvirtinti taikos sutartį, kuria pareiškėjai nustatė nepilnametės dukros L. U. materialinio išlaikymo teikimo būdą ir tvarką, nepažeisdami nepilnametės interesų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t.y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Tuo tarpu dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, CPK 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus).
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis pareigomis.
Pateiktoje rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad ją sudariusiems asmenims yra žinomos civilinės bylos nutraukimo, sudarius taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje sprendžiamą ginčą, t.y. pareiškėjai susitarė dėl nepilnametės dukros L. U. išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos. Taikos sutartis atitinka abiejų šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, todėl pateikta taikos sutartis, tvirtintina.
V. C. proceso kodekso 579,582 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinti tokiomis sąlygomis:
1. Šalys yra dukros L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ryšium su tuo, kad šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio, todėl taikos sutartimi sutarė dėl klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko interesais - nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, lėšų vaiko išlaikymui skyrimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
2. Šalys susitarė, kad nepilnametės dukros L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3. Vaiko tėvas T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui teiks po 90 EUR ( devyniasdešimt eurų ) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 6 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Mėnesio lėšų suma sumokama iki einamojo mėnesio 29 dienos. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bus vaiko motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4. Šalys susitaria, kad neplanuotos vienkartinės būtinos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui bus skiriamos abiejų tėvų lygiomis dalims, vaiko motinai A. A. apie tokių išlaidų būtinumą pranešus iš anksto, o nesant galimybės, iš karto po tokių išlaidų atsiradimo ir pateikiant šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šalys sutaria, kad tokiomis išlaidomis gali būti specialistų paskirtos medicininės ligonių kasų nekompensuojamos paslaugos ( masažas, baseinas), regėjimą užtikrinančios priemonės ( akiniai) ir kitos išlaidos, dėl kurių šalys susitaria iki šių išlaidų atsiradimo momento.
5. Šalys sutarė, kad vaiko lavinimu, auklėjimu rūpinsis abu tėvai. Vaiko motina A. A. įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui T. U. bendrauti su vaiku, tėvui apie ketinimus pasimatyti su vaiku pranešus vaiko motinai prieš vieną dieną.
Išaiškinti šalims, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio nuostatas, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.
Išaiškinti šalims taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmes numatytas Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.