- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 1A-142-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01360-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- J. A.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-26-1-01360-2011-4) Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.7.;1.2.26.2.1.;2.3.6.4.4.;2.1.7.4.
2013 m. balandžio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, išteisintajai J. A., gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, O. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Skėraus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. buvo kaltinama padariusi LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra tuo, kad ji 2011-10-12 apie 17.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – prie kioskų, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su O. A., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra O. A. smogus D. P. ne mažiau 10 kartų rankomis į galvos sritį ir pargriovus ant žemės, ji pargriautam D. P. sudavė kumščiu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, o O. A. tuo pat metu spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, jog kaltinimas nepasitvirtino, todėl J. A. išteisintina BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendį panaikinti bei priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį; pripažinti J. A. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei įpareigoti neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Skunde teigiama, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismo išvada, jog ištyrus visus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. A. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., nepagrįsta ir neatitinka faktinėms aplinkybėms. Liudytoja D. R. parodė, jog po O. A. smūgio D. P. nukritus ant žemės, tai yra jam gulint, O. A. toliau jį mušė, vėliau prisidėjo ir jo žmona J. A., kuri apžergė gulintį D. P. ir kumščiais mušė jį į nugarą. D. R. parodė, jog su J. A. nesimušė ir nesistumdė. Nukentėjusysis D. P. patvirtino, kad jam nukritus ant jo kažkas buvo užsėdęs. Teismas nepagrįstai šiuos parodymus atmetė motyvuodamas tuo, kad jokių sužalojimų nukentėjusiojo nugaroje nekonstatuota, ir nerasta smurto pėdsakų nukentėjusiojo rūbuose. Liudytojos D. R. ir nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, gauti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas neįvertino šių parodymų visumoje bei atskirai, todėl nepagrįstai minėtus parodymus laikė nepatikimais. Skunde teigiama, jog šių duomenų pagrindu yra nustatyti visi J. A. padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Skiriant bausmę teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą J. A. padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, atsižvelgtina į tai, kad J. A. nedirbanti, teistumo neturi. Dėl šių aplinkybių jai skirtina LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai J. A. išteisino dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo.
Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai įvertino įrodymus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.
Kaip jau minėta anksčiau, įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, įrodymai vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino liudytojos D. R. parodymus, neatsižvelgė, kad jos ir nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir nepagrįstai tikėjo J. A., nes D. R., priešingai nei išteisintoji, neigė, kad būtų susistumdžiusi su J. A.. Aukštesnysis teismas pažymi, jog skunde akcentuojama išimtinai kaltinimui palankūs įrodymai ir pateikiamas vienpusiškas šių įrodymų vertinimas, neatsižvelgiant ir nevertinant kitų įrodymų bei kitų reikšmingų aplinkybių.
Apeliantas teisus teigdamas, jog D. R. nuosekliai teigė, kad smūgius viešoje vietoje sudavė ir J. A., po to, kai jos sutuoktinis O. A. parvertė ant žemė nukentėjusįjį. Tai vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl to, jo J. A. sudavė smūgius, todėl jų patikimumas turi būti kruopščiai įvertintas. Vertinant šių parodymų patikimumą būtina atsižvelgti į tai, kad D. R. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes nukentėjusysis yra jos sugyventinis, be to, būtent ji sutuoktinius A. matė, kai jie nuo liudytojos palangės galimai ketino pavogti batus, ji gatvėje nurodė D. P. į šiuos asmenis, kaip tuos, kurie ketino pavogti batus ir nukentėjusiajam kilo mintis su jais pasikalbėti. Dėl šių aplinkybių, net ir vertinant tai, kad D. R. parodymai dėl to, jog J. A. sudavė smūgius, nuoseklūs, negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs ir nešališki. Ir vien jų nepakanka neginčytinai išvadai, jog J. A. iš tiesų sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Šie parodymai galėtų būti vertinami kaip patvirtinantys J. A. kaltę, jeigu juos patvirtintų kiti patikimi duomenys, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta. Nei nukentėjusiojo parodymai, nei specialisto išvada negali būti vertinami kaip patvirtinantys šiuos liudytojos parodymus, nes nukentėjusysis galėjo nurodyti, tik tai, kad jam smūgiavo iš nugaros, tačiau jis negalėjo nurodyti kas būtent, jis negalėjo patvirtinti, jog tai darė ir J. A.. Byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiajam pargriuvus, smūgiavo O. A., tai pripažino jis pats, tai patvirtino tiek J. A., tiek ir D. R.. Specialisto išvadoje konstatuoti tik trys sužalojimai galvos srityje, kitose kūno vietose sužalojimai ar bent jau jų požymiai nekonstatuoti. Drabužiai irgi nebuvo sugadinti. Vertindamas šiuos įrodymus teismas pagrįstai atsižvelgė į kitas aplinkybes, būtent tai, jog pats nukentėjusysis kreipdamasis į policiją nurodė, jog fizinį smurtą vartojo vienas asmuo – vyriškis (t 1, b. l. 5), be sąmonės nebuvo (t1, b. l. 44). J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog liudytoja D. R. ją pastūmė ir ji nugriuvo ant nukentėjusiojo kojų, taip pat į balą, tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Nukentėjusysis D. P. teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad jam smūgius būtų sudavusi J. A., parodė, jog nematė, ką veikė J. A.. Nurodė, jog negalėjo atskelti, jautė svorį, tačiau kuris buvo užsėdęs, nežino. Be to, nukentėjusysis parodė, jog D. R. sakiusi, kad gynėsi, nes J. A. neva bandė atimti rankinę. Tai iš dalies atitinka J. A. parodymus, jog tarp moterų įvyko susistumdymas, dėl kurio J. A. galėjo užkristi ant nukentėjusiojo kojų. Be to, nukentėjusysis parodė, jog buvo nukritęs į balą, o tai atitinka ir J. A. nurodytas aplinkybes, kad ji buvo užkritusi ant nukentėjusiojo kojų, buvo nugriuvusi į balą. Pažymėtina, jog nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog sugyventinė būtų sakiusi, kad jį mušė ir J. A., nors nurodė, kad J. A. bandė atimti rankinę. Iš liudytojo A. V. parodymų matyti, jog įvykio aplinkybes apie tai, kad nukentėjusįjį mušė vyriškis ir moteris jiems nurodė būtent liudytoja D. R..
Atsižvelgiant į tai, kad liudytojos D. R. parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys, pats nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, jog jį mušė ir J. A., nei pareiškime, nei pas specialistą taip pat nenurodė, jog jį galėjo sumušti moteris, be to, D. R. yra suinteresuota bylos baigtimi, konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčytiną išvadą, jog J. A. iš tiesų, veikdama kartu su O. A., sudavė nukentėjusiajam smūgius viešoje vietoje, vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, todėl teismo išvados, jog kaltinimas J. A. padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nepasitvirtino, pagrįsta. J. A. BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nenustačius jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinta teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei teigiama skunde, teismo išvados dėl šių aplinkybių pagrįstos išsamia surinktų duomenų visumos analize, teisingai nustačius surinktų duomenų patikimumą bei įrodomąją reikšmę, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų teisingumu. Esant šioms aplinkybėms, prokuroro skundas atmetamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Skėraus apeliacinį skundą atmesti.