Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1258-567/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
2S-1258-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-11910-465/2014 pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., M. T.-O.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas D. J. pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolio I. G. 2014-01-07 patvarkymą Nr. IP 2014-01-047 2362/13-9, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skundžiamą antstolio I. G. 2014-01-07 patvarkymo Nr. IP 2014 01 07 2362/13-9 galiojimą ir šiuo patvarkymu nustatyto įpareigojimo perduoti ginklus Ginklų fondui vykdymą iki tol, kol bus galutinai išnagrinėtas skolininko D. J. skundas dėl skundžiamo patvarkymo galiojimo klausimas. Nurodė, kad antstolio patvarkyme nurodyti ginklai yra būtini savigynai ir kitiems teisėtiems tikslams. Teisės į savigyną tinkamas įgyvendinimas turi esminės reikšmės, todėl, perdavus šiuos ginklus, nebetektų galimybės tinkamai apsiginti ir įgyvendinti kitų teisėtų tikslų, dėl kurių nurodyti ginklai ir buvo įsigyti, yra laikomi ir naudojami. 2014-01-07 Turto arešto aktu D. J. yra paskirtas areštuoto turto, tame tarpe ir ginklų, saugotoju, jam išaiškintos visos saugotojo teisės ir pareigos, todėl patvirtina, kad ginklus saugos ir prižiūrės viso jų arešto metu, jų neperleis, nesugadins ir neatliks jokių kitų veiksmų, dėl kurių galėtų sumažėti ginklų vertė. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą, areštavo visą skolininko turtą, kurio yra pakankamai atsiskaityti su išieškotoju, todėl ginklų areštas yra perteklinis ir pažeidžia skolininko teises ir teisėtus interesus. Be to, areštuotas turtas yra neįvertintas, todėl skolininkas pareiškė antstoliui prieštaravimus – prašymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo (LR CPK 510 str. 2 d., 512 str.).

2014-02-13 patvarkymu antstolį I. G. pavaduojanti antstolė V. M. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolio patvarkymas priimtas, atsižvelgiant į LR (duomenys neskelbtini) straipsnį, kuris numato, kad turtas, kurio civilinė apyvarta yra ribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, konkrečiai šaunamieji ginklai – LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad antstolio patvarkymas, įpareigojantis perduoti ginklus, neprieštarauja surašytam turto arešto aktui, kuriuo skolininkas paskirtas turto saugotoju, kadangi įpareigojimas perduoti ginklus yra sekantis procesinis veiksmas, kurį atlikus, pakeičiamas turto saugotojas. Skolininkui nemokant skolos, išieškojimas pagrįstai nukreipiamas į areštuotą turtą. Antstolė nesutinka su skolininko argumentais, kad antstolis yra areštavęs daugiau skolininko turto nei reikia skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui, nes skolininkas antstoliui nepateikė duomenų, pagrindžiančių areštuoto turto vertę. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis turi teisę jo neįkainoti iškart surašydamas turto arešto aktą, tačiau atlikti tai vėliau, atsižvelgiant į proceso šalių pateiktą pagrįstą nuomonę dėl turto vertės, bei paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę (LR CPK 510 str., 512 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-13 nutartimi nutarė pareiškėjo D. J. skundą tenkinti, panaikinti antstolio I. G. 2014-01-07 patvarkymą Nr. IP 2014 01 07 2362/13-9 dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko vardu registruotus ginklus. Teismas nustatė, kad antstoliui pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-06-25 vykdomasis raštas Nr. 2-613-603/2011 dėl 546740,51 Lt skolos išieškojimo iš D. J. trečios eilės išieškotojo M. T.-O. naudai (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b. l. 2). Teismas nurodė, kad antstolis, atlikdamas išieškojimą CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, nustatyta tvarka, privalo vadovautis CPK nuostatomis ir Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, pateikė skolininkui raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b. l. 6). Skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nepadengė, todėl pradėtas priverstinis skolos ieškojimas (CPK 655 str. 1 d.), t. y. antstolis areštavo visą skolininkui priklausantį turtą (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b. l. 72-76). Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu dėl turto vertės kyla abejonių, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Teismas pažymėjo, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Prieš pradedant realizuoti turtą, būtina atlikti turto įkainavimą ir nustatyti bendrą areštuoto turto vertę. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju antstolis, areštuodamas skolininkui priklausantį turtą, jo neįkainavo ir nenustatė bendros areštuoto turto vertės, o tą pačią dieną priėmė patvarkymą Nr. IP 2014 01 07 2362/13-9 (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b. l. 90), kuriame nurodė, kad vykdymo proceso metu būtina nukreipti išieškojimą į skolininko vardu registruotus ginklus ir įpareigojo skolininką D. J. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pristatyti jam priklausančius ginklus į LR Ginklų fondą prie LR VRM. Antstolis, neįkainojęs areštuoto turto ir nenustatęs bendros areštuoto turto vertės, o tuo pačiu ir neišsiaiškinęs, ar nėra areštuota daugiau turto nei būtina, pradėjo areštuoto turto realizavimą. Dėl minėto Turto arešto akto yra pareikštas skolininko prieštaravimas – prašymas, kuriuo jis prašo pašalinti Turto arešto akto surašymo metu padarytus CPK ir skolininko teisių pažeidimus bei tinkamai, objektyviai ir teisingai įkainoti areštuotą skolininko turtą, tinkamai ir aiškiai nurodyti tokius duomenis akte (b. l. 19). Išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausiai (CPK 662 str. 1 d.), tačiau teismui pateiktoje vykdomojoje byloje tokio išieškotojo prašymo, pirmiausia, nukreipti išieškojimą į skolininko vardu registruotus ginklus, nėra. Turto arešto tikslas – laikinas disponavimo, valdymo, naudojimo teisės apribojimas skolininko turtui. 2012-01-07 turto arešto aktu apribota tik skolininko disponavimo teisė, paskiriant turto saugotoju patį skolininką. Valdymo ir naudojimosi teisė areštuotu turtu nėra apribota. Teismas konstatavo, jog antstolio patvarkymas nukreipti išieškojimą į skolininko vardu registruotus ginklus, šioje vykdymo stadijoje yra nepagrįstas, todėl naikintinas (LR CPK 655 str., 675 str., 662 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Antstolis I. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nepradėjo skolininko areštuoto turto realizavimo procedūros. D. J. buvo įpareigotas pristatyti ginklus į Ginklų fondą, kur ekspertai būtų nustatę jų vertę ir apie tai informavę antstolį. Antstolis nepriėmė procesinio sprendimo realizuoti skolininko turtą, todėl jo veiksmai negali būti vertinami, kaip neteisėti. Tai, kad antstolis neapribojo skolininko valdymo ir naudojimosi teisių areštuotais ginklais, neturi jokios reikšmės antstolio surašytam įpareigojimui pristatyti šį turtą LR Ginklų fondui prie LR VRM, kadangi, apribojęs šias teises, antstolis negalėtų surašyti skundžiamo patvarkymo – skolininko valdymo teisės patvarkymo surašymo dienai būtų apribotos ir antstolio patvarkymas prieštarautų turto arešto aktui. Antstolis negali paimti ginklų priverstinai iš skolininko ir pats pristatyti įvertinimui, nes neturi įstatymų numatytų leidimų svetimiems ginklams gabenti ir naudotis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju klausimas nėra grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali išspręsti klausimą iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

LR CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 str.).

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Vykdomosios bylos Nr. 0008/13/02362 duomenimis antstolis I. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-06-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-613-603/2011 dėl 546740,51 Lt sumos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojo M. T.-O. naudai (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b.l. 2). 2014-01-07 patvarkymu Nr. 8 8 2014 01 07 2362 ir Turto arešto aktu Nr. 9 8 2014 07 2362/13-9 antstolis I. G. areštavo 570818,75 Lt sumą, esančią D. J. sąskaitose (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b.l. 71-76). 2014-01-07 patvarkymu Nr. 6 8 2014 01 07 2362/13-9 antstolis I. G. patvarkė išieškoti iš skolininko 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios MMA (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b.l. 78). Vykdymo proceso metu areštuoti ginklai, priklausantys D. J. - pistoletas SIG SAYER P232SL Nr. S220541 ir lygiavamzdis šautuvas MITCHELL 9111 G. Nr. 681675. 2014-01-07 patvarkymu Nr. IP2014 01 07 2361/13-9 antstolis nutarė įpareigoti D. J. per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pristatyti į LR Ginklų fondą prie LR VRM jam priklausančius ginklus - pistoletą SIG SAYER P232SL Nr. S220541 ir lygiavamzdį šautuvą MITCHELL 9111 G. Nr. 681675 (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b.l. 80).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas antstolio I. G. 2014-01-07 patvarkymo Nr. IP 2014 01 07 2362/13-9, kuriuo nutarta per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos įpareigoti skolininką pristatyti į LR Ginklų fondą prie LR VRM jam priklausančius ginklus - pistoletą SIG SAYER P232SL Nr. S220541 ir lygiavamzdį šautuvą MITCHELL 9111 G. Nr. 681675 teisėtumas.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog teisė į teisminę gynybą yra siejama su asmens siekiu apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.

Pažymėtina, jog antstolis I. G., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013-06-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-613-603/2011 dėl 546740,51 Lt sumos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojo M. T.-O. naudai, 2013-10-10 raginimu įvykdyti sprendimą Nr. 2 8 2013 10 10 2362 ragino skolininką sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 546740,51 Lt skolos ir 1400,33 Lt vykdymo išlaidų (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b.l. 6). Skolininkas D. J. neįvykdė raginimo geruoju, todėl antstolis I. G. 2014-01-07 Turto arešto aktu Nr. 9 8 2014 01 07 2362/13-9 areštavo skolininkui priklausantį turtą, tame tarpe ir ginklus, paskiriant areštuotų ginklų saugotoju D. J. (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362, b.l. 70-76). Aplinkybės, jog visi antstolio I. G. priimti procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti skolininkui, neginčijamos.

Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas priverstinį vykdymą, vadovavosi LR CPK 624 str. 2 d. 8 p., t.y. įpareigojo skolininką atlikti tam tikrus veiksmus.

LR 699 str. nustatyta, jog turtas išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Darytina išvada, jog vykdymo veiksmai dėl ginklų turi būti atliekami, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolio patvarkymas nukreipti išieškojimą į skolininko vardu registruotus ginklus šioje vykdymo stadijoje yra pagrįstas, nes antstolis laikėsi CPK 664 straipsnio 2 dalies nustatyto eiliškumo, kad antrąja eile išieškoma iš skolininko, kuris yra fizinis asmuo, kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju, norint nustatyti ginklų vertę, yra būtina pristatyti ginklus į LR Ginklų fondą prie LR VRM, nes šiuo atveju antstolis nepriėmė procesinio sprendimo realizuoti skolininko ginklus. Situacija, kai skolininkas formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą antstolio patvarkymą, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad ginklai yra būtini pareiškėjo savigynai, nes paties pareiškėjo samprotavimai savaime neįrodo grėsmės pačiam pareiškėjui.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos priežastys ir aplinkybės sudaro teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą ir operatyvumą, teismas išsprendžia klausimą iš esmės, atmetant pareiškėjo D. J. skundą. Teismas nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 26,27), nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui pagal byloje pareikštus reikalavimus (LR CPK 2 str., 6 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 513 str., 613 str., 624 str., 644 str., 699 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Teisėja Neringa Švedienė