Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 10 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusiuosius panaudoti psichinę prievartą, fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai savo ir organizuotos grupės narių naudai vertė nukentėjusiuosius perduoti didelės vertės turtą bei pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:

R. A., turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais M. G., T. P., E. Ž., L. O. bei V. K. pareikalauti iš R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 eurų turtą. Tuo tikslu, T. P., veikdamas pagal organizuotos grupės narių sukurtą planą, panaudodamas psichinę prievartą – siekdamas įbauginti R. V. ir M. S., 2017 m. spalio mėnesį, tačiau iki 2017 m. spalio 17 d. kelis kartus susitiko su nukentėjusiais ir pranešė šiems, jog asmenų, susijusių su nusikalstamu pasauliu, atstovai nepatenkinti R. V. ir M. S. gera turtine padėtimi, kad dėl to šiems gali kilti problemų ir kad T. P. gali padėti problemas išspręsti. Kaip ir buvo suplanuota organizuotos grupės narių, R. V. ir M. S. psichologinės prievartos pasėkoje, žinodami apie gerus T. P. ryšius su E. Ž., paprašė surengti su pastaruoju susitikimą. Veikdami pagal planą, T. P. 2017 m. spalio 17 d. organizavo R. V. ir M. S. susitikimą su E. Ž. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., pranešė bendrininkams tikslų nukentėjusiųjų atvykimo laiką, pats nuvažiavo kartu su nukentėjusiaisiais, maskuodamas savo tikrąjį vaidmenį daromame nusikaltime. 2017 m. spalio 17 d. apie 20 val. į pirties patalpas atvykus R. V., M. S. ir T. P., M. G., E. Ž., R. A., L. O., T. P. ir V. K., veikdami pagal išankstinį susitarimą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiųjų perduoti didelės vertės – 200 000 eurų turtą: M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojo psichinę prievartą – pasikeisdami priekaištavo nukentėjusiesiems, kad R. V. ir M. S. per daug gerai gyvena ir nesidalina pinigais, finansiškai neremia Garliavos ir bausmę atliekančių nusikalstamo pasaulio atstovų, grasino panaudoti fizinį smurtą – nuplakti nukentėjusiuosius.

Tęsdami nusikalstamus turto prievartavimo veiksmus ir iš T. P. žinodami, kad M. S. į susitikimą pirtyje atvyko prie savęs turėdamas savigynai išduotą šaunamąjį ginklą, bendru susitarimu M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K., panaudodami psichinį smurtą, pagrobė iš M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“, kuriuos iš nukentėjusiojo, prieš tai šį apieškojęs, atėmė V. K..

M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojus psichinę prievartą bei pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, V. K. pagrobus M. S. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, L. O. užrašė ant popieriaus lapelio prievartaujamą 200 000 eurų sumą. Tuomet M. G. nurodė, kad tokią pinigų sumą R. V. ir M. S. yra skolingi jiems – T. P., M. G., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. už neteisingą gyvenimą. M. S. ir R. V. atsisakius mokėti reikalaujamą pinigų sumą, E. Ž. panaudojo fizinį smurtą – sudavė vieną smūgį kumščiu M. S. į veidą ir kartu su M. G. panaudojo psichinę prievartą – išsitraukė ir atvirai demonstravo nukentėjusiesiems peilius, taip siekdami juos įbauginti, reikalavo iš pastarųjų nurodyti, kada R. V. ir M. S. gali pradėti mokėti reikalaujamą pinigų sumą.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus pagal suderintą planą, M. G. nurodė nukentėjusiuosius „pamokyti“, po ko V. K. antrankiais prirakino M. S. prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų pakopų ir supinta šokdyne sudavė M. S. ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, blauzdose, tai yra padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po fizinio smurto panaudojimo prieš M. S., V. K. tais pačiais antrankiais prirakino prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų R. V. ir supinta šokdyne sudavė šiam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus abiejų šlaunų užpakaliniuose paviršiuose, dešiniame šone, sėdmenyse, dešinio klubo sąnario srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to M. G. nurodė, kad nukentėjusieji reikalaujamą pinigų sumą turi sumokėti per T. P. bei pagrasino, kad atsisakius vykdyti organizuotos grupės narių reikalavimus bus sugadintas ar sunaikintas R. V. ir M. S. turtas.

Tęsdamas organizuotos grupės nusikalstamą veiką ir siekdamas priversti nukentėjusiuosius sumokėti reikalaujamą pinigų sumą, R. A. 2018 m. sausio 9 d. apie 16.00 val. atsekė paskui R. V. į automobilių plovyklą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir už tai, kad nukentėjusieji R. V. ir M. S. nevykdo M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. reikalavimo perduoti didelės vertės turtą, panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė R. V. vieną smūgį į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kaktoje ir poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu R. A. kaltinamas tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir organizuotos grupės narių M. G., T. P., E. Ž., L. O., V. K. naudai, panaudodamas psichinę prievartą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai reikalavo R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 eurų turtą, pagrobė M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. A. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios taikymas vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2018 m. liepos 10 d. 2018 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi R. A. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 10 d. ir į 5 000 Eur užstatą. Intensyvios priežiūros terminas R. A. buvo tęsiamas Kauno apygardos teismo nutartimis ir paskutinį kartą pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi.

3. Skundžiama nutartimi kaltinamajam R. A. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 10 d., įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, nuo 24 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, apie tai informuojant prižiūrintį pareigūną, neišvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, taip pat nebendrauti su M. G., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., (duomenys neskelbtini), E. Ž., (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. O., (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiaisiais R. V. ir M. S.. Teismas padarė išvadą, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai ir, nors kardomoji priemonė taikoma ilgą laiką, tačiau R. A. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo principo, nei proceso teisių. Teismas įvertino R. A. asmenybę, jo turimus socialinius ryšius, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme ir nuosprendžio įvykdymo, todėl nurodė, jog šiuo atveju BPK 119 straipsnio tikslų įgyvendinimą gali užtikrinti tik tolimesnis kaltinamojo stebėjimas, taikant intensyvią priežiūrą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. A. skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų –užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

6. Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais bylos duomenimis, tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų M. S. ir R. V. bei liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, kratų, daiktų apžiūrų protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Tuo pačiu teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos taikymo terminą) nebūtina nustatyti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyvios priežiūros – skyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai išsprendžiami tik baigus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, kai byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

7. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pratęsti kardomąją priemonę R. A. nebuvo tikslinga, nes teismui pateiktoje byloje buvo paskirta ekspertizė, todėl manytina, kad nėra pakankamai duomenų patvirtinančių R. A. kaltę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad byloje paskirta ir atliekama ekspertizė, savaime nereiškia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Bylos nagrinėjimo metu iškilęs tikslingumas atlikti fonoskopinę ekspertizę nerodo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme trūkumų, o taip pat savaime neduoda pagrindo išvadai dėl byloje esančių duomenų nepakankamumo. Šis argumentas negali būti vertinamas, kaip pagrindas panaikinti R. A. taikomą kardomąją priemonę.

8. Skunde teigiama ir tai, kad apygardos teismo nutartis dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą ir tokiu būdu yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaltinamojo skunde yra pateikiamas subjektyvus skundžiamos nutarties argumentų vertinimas, juos interpretuojant kaip išankstinę teismo nuomonę dėl jo kaltės. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės taikymui nebūtina, jog būtų priimtas galutinis sprendimas byloje. Apygardos teismas, nutartyje nurodęs kaltinamajam gresiančios bausmės dydį už galimai padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos, o analizavo kardomosios priemonės pratęsimui reikšmingas aplinkybes. Faktas, kad kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas, taip pat nerodo teismo šališkumo ar susidariusios išankstinės teismo nuomonės dėl R. A. kaltės. Tinkamas kardomosios priemonės, kuria užtikrinami baudžiamojo proceso tikslai, taikymas nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidžia.

9. Susipažinus su bylos duomenimis, išnagrinėjus skundo argumentus ir apygardos teismo nutarties motyvus, darytina išvada, jog intensyvios priežiūros terminas R. A. pratęstas, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Savo sprendimą apygardos teismas grindė siekiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajam R. A. taikomų suvaržymų pobūdį, siekis užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą ir pašalinti papildomą nusikalstamo elgesio riziką pateisina R. A. taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos (sąlygos teismo sprendimais ne kartą buvo švelninamos) yra adekvačios ir pateisinamos tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

10. Skunde ginčijama, kad teismas neteisingai nurodė, jog R. A. nesieja socialiniai ryšiai su Lietuva. Akcentuojama, kad čia yra jo šeima bei draugai. Aukštesnis teismas pažymi, kad apygardos teismas neteigė, kad kaltinamojo nesieja jokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, o nurodė, jog R. A. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ar darbo ryšiais. Taigi, teismas nepaneigė R. A. socialinių ryšių egzistavimo, o įvertino jų reikšmingumą. Teismas tinkamai nurodė, kad R. A. nesaisto tvirti socialiniai ryšiai su gyvenamosios vietos valstybe. Iš LITEKO sistemoje esančių bylos duomenų matyti, kad R. A. nėra vedęs, neturi vaikų ar išlaikytinių. Reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali vengti proceso nepaisant to, kad Lietuvoje gyvena jo tėvai ir brolis bei kad čia jis turi gyvenamąją vietą.

11. Skunde nurodoma ir tai, kad taikoma kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra trukdo dirbti bei vystyti karjerą kino industrijoje, kadangi stebėsenos prietaisas ant kojos trikdo būsimus darbdavius bei trukdo filmuotis įvairiose scenose. Taip pat argumentuojama, kad dėl elektroninio stebėjimo įtaiso dėvėjimo kaltinamasis jaučia nepatogumą, nejaukiai jaučiasi laisvalaikiu, dėvimas įtaisas kelia abejones jo patikimumu prieš kitus asmenis, sukelia nepageidaujamą aplinkinių susidomėjimą. Šiuo aspektu aukštesnis teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad jam taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinės prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų. Todėl dėl jos taikymo kaltinamajam gali kilti tam tikrų nepatogumų. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamajam R. A. nustatytas procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygas, nėra pagrindo išvadai dėl ribojimų proporcingumo principo pažeidimo. Kardomoji priemonė R. A. visą procesinės prievartos priemonės laikotarpį buvo taikoma, atsižvelgiant ir į kaltinamojo interesus. Iš LITEKO sistemoje esančių bylos duomenų matyti, kad R. A. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos buvo nuosekliai švelninamos. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir 5000 Eur užstatą, nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos numatė draudimą R. A. išeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., nuo 22 val. iki 6 val., išvykti už Kauno miesto (rajono) ribų. Ilgėjant intensyvios priežiūros taikymo trukmei, Kauno apygardos teismo nutartimis R. A. buvo trumpinamas buvimo namuose laikotarpis, o taip pat leista, nepažeidžiant dienotvarkės, keliauti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip jam suteikiant vis daugiau laisvės ir galimybių dirbti. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje taikomos intensyvios priežiūros sąlygos dar labiau sušvelnintos, įvertinus R. A. prašyme nurodytas aplinkybes ir dėl buvimo nustatytoje namų zonoje nuo 24 val. iki 5 val. bei nustatyta galimybė ir minėtu laiku išvykti iš namų zonos, jei tai susiję su darbinių funkcijų atlikimu, apie tai informuojant prižiūrintį pareigūną. Teismo nustatytos šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos sudaro galimybę R. A. palaikyti tiek socialinius, darbinius ryšius, tiek puoselėti šeiminius santykius. Kaltinamasis su nedideliais, tačiau būtinais ribojimais gali iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą, bendrauti su šeima bei leisti laisvalaikį. Argumentai, susiję su elektroninio stebėjimo įtaiso dėvėjimo metu kylančiais fiziniais nepatogumais bei aplinkinių reakcija, nėra teisinis pagrindas naikinti šią kardomąją priemonę.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo įvardijamos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, net ir su R. A. paskirtu užstatu, šiuo atveju nebūtų pakankami, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Minėtos priemonės, nors ir sudarytų prielaidas eliminuoti asmens pasislėpimo ir proceso trukdymo riziką, tačiau nepašalintų naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. R. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje grasino prieš nukentėjusiuosius panaudoti psichinę prievartą, fizinį smurtą ir jį panaudojo, atvirai savo ir organizuotos grupės narių naudai vertė nukentėjusiuosius perduoti didelės vertės turtą. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad BPK 119 straipsnio tikslus gali užtikrinti tik tolimesnis kaltinamojo stebėjimas, taikant intensyvią priežiūrą. R. A. nurodomos dvi kardomosios priemonės ir užstatas nesudarytų realių ir pakankamų garantijų, apribojant kaltinamojo galimybes surasti kitus asmenis (kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius, kurių atžvilgiu galimai buvo atliekami grasinimo veiksmai ir naudojamas smurtas), lankytis įprastose jų buvimo vietose (pagal kaltinimą, R. A. jau po galimai organizuotos grupės nukentėjusiesiems pareikšto neteisėto reikalavimo, sekė vieną iš nukentėjusiųjų ir prieš jį smurtavo). Siekis užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą buvo vienas iš pagrindų aptariamos kardomosios priemonės skyrimui ir tolesniam taikymui, kartu numatant įpareigojimą nebendrauti su kitais kaltinamaisiais ir nukentėjusiaisiais.

13. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam R. A. yra taikoma jau virš 4 metų, tačiau tokio griežtumo kardomoji priemonė, turint omenyje ir bendrą suvaržymų trukmę dėl anksčiau jam taikytos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taip pat ir vertinant bylos eigą bei joje paskirtą ekspertinį tyrimą, nevaržo kaltinamojo teisių labiau, nei to reikia siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Turint omenyje R. A. inkriminuojamų veikų sunkumą ir pobūdį, įžvelgiamas procesines rizikas bei kaltinamojo atžvilgiu taikomų ribojimų trukmę, o ypač pakankamai siaurą jų apimtį, darytina išvada, kad taikoma procesinė prievartos priemonė yra proporcinga. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.