Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. (įkaitytinai).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-107-195/2016 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., t. y. tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su V. G., L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 391 str. ir BPK 212 str. 7 p., V. A., J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tai yra:

V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., jis - R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo bei parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:

V. G. - organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą;

L. K. – nuvykti iš Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietą jam - R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos;

V. A. – susitikti su V. G. atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje;

Jam - R. J., kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu - iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį;

V. G. 2013-03-23, nuo 17.18 val. iki 19.28 val., telefonu ir per elektroninio pašto „gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną, apie 20.15 val., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, V. A. V. G. nurodymu perdavė 28 000 Lt. (8 109,36 EUR) už narkotinę medžiagą. Po to, V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną – 2013-03-23, 21.38 val., V. G. telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio, 21.42 val., V. A. nurodymu J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013-03-25, 14.04 val.

V. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-03-25, nuo 11.12 val. iki 12.35 val., telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt. (28,96 EUR) atlygį, kartu su juo - R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga, o taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių. V. G. 11.34 val. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to, 13.34 val., V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą - prie garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14.04 val. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną – 2013-03-25, apie 21.10 val. jis - R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „Techasas“, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 7, paėmė L. K.. L. K. apie 21.16 val. pranešė telefonu V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu V. G. L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K., kartu su juo - R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22.55 val. įvažiavo į teritoriją, esančią Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį - 74,510 g narkotinės medžiagos - heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė jam - R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to, apie 23.15 val. L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o jis - R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013-03-26 apie 00.40 val., policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti jo - R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius, jis - R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti, po ko 2013-03-26 apie 03.45 val., kelio Vilnius – Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo vietos pradžioje (71 km), atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.

Gynėjas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad ši byla yra sudėtinga, didelės apimties, kad kaltinamąjį R. J. būtina laikyti suimtą siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį jam inkriminuojamų veikų ištyrimą. Advokatas pažymi, kad kaltinamasis R. J. 2015-10-28 teismui jau davė parodymus. Nors savo kaltės jis nepripažįsta, tačiau patvirtino faktines aplinkybes, kad paprašytas iš matymo pažįstamo vardu K., vairavo automobilį „Fiat Stilo“, tačiau nieko nežinojo apie narkotines medžiagas. Nė vieno iš organizuotos grupės narių jis nepažinojo ir niekada su jais nepalaikė jokių ryšių. Gynėjas mano, jog teismo prielaida, kad R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra visiškai nepagrįsta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. J. kaltę, o tik asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės spėjimas, kad R. J. „galėjo žinoti, kas tai bus per daiktas“.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad teismas taip pat nenurodė faktinių aplinkybių ir motyvų, kaip to reikalauja BPK 125 str. 2 d. 4 p., kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pasak gynėjo, teismas paprasčiausiai tik formaliai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, visiškai nutylėdamas tą aplinkybę, kad yra sumokėtas 6000 eurų užstatas, nepasisakė dėl tos sumos dydžio. Advokatas pažymi, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad R. J. yra jauno amžiaus, niekada nebuvo teistas už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Gynėjas mano, kad būtent R. J. motinos A. J. didelės piniginės sumos - 6000 eurų įmoka patvirtina, kad R. J. neketina daryti naujų nusikalstamų veikų ir tuo yra paneigiama apygardos teismo abstrakti prielaida, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. J. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Nagrinėjamu atveju R. J. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam R. J. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktuose numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. R. J. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., kuris patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai organizuota, galimai įvykdyta pavojinga bendrininkavimo forma – veikiant organizuota grupe. Be to, kaltinamasis praeityje 4 kartus teistas, teistumas neišnykęs. Iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad R. J. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. J. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo R. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis apie ankstesnius teismų nuosprendžius, priimtus kaltinamojo atžvilgiu, tai, kad byloje nėra duomenų apie R. J. teisėtą pragyvenimo šaltinį, galima daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai (tarp jų – siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms) nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų – 6 000 EUR užstatą).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam R. J. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi kaltinamajam R. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Grąžinti A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6000 EUR užstatą, sumokėtą į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ŠIAULIŲ BANKAS Vilniaus filialas (2015 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas NR. 617104).

Nutartis galutinė ir neskundžiama.