Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus m. apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., laisves atemimu 5 menesiams.

Iš M. D. ir M. Š. solidariai priteista: 1) UAB „Merata“ 105 847 Lt; 2) R. L. 500 Lt turtines žalos ir 30 000 Lt neturtines žalos; 3) M. S. 20 000 Lt neturtines žalos; 4) UAB „Merata“ atstovui 2000 Lt advokato paslaugoms apmoketi.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas M. D., kurio atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su M. D., V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padejo padaryti plešima, panaudojant šaunamaji ginkla ir pagrobiant dideles vertes turta, o butent: M. D., dirbusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininku-konsultantu, nurode pateikti detalia informacija apie tai, kaip iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ i banko skyriu vežami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys grynieji pinigai, informuoti, kokiu automobiliu, kokiu maršrutu ir kokie žmones juos gabena. M. D. tokia informacija M. Š. suteike.

2004-10-25 apie 8 val. M. D., budamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” sandeliuose, esanciuose (duomenys neskelbtini), išsiaiškines, kad ta diena pinigus i banka gabens UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojas R. L. automobiliu Audi 90, v/n (duomenys neskelbtini), perdave šia informacija V. S., kuris M. D. liepimu, nežinodamas, kad daroma nusikalstama veika, apie 14.30 val. prie minetu sandeliu stebejo, kokiu laiku iš sandeliu teritorijos išvažiavo gabenantis i banka pinigus automobilis, kiek žmoniu juo važiavo, kiek dežiu su pinigais veže ir mobiliojo ryšio telefonu sutartinais ženklais perdave jam šia informacija. Apie 14.40 val. V. B. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, apsirenge policininku uniformomis, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, sustabde R. L. vairuojama automobili Audi 90, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” sandeliu i AB “Vilniaus bankas” skyriu buvo gabenami UAB “ (duomenys neskelbtini)” priklausantys 105.840 litu (sudeti dviejose kartoninese dežese). Ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo pagrasino daiktu panašiu i šaunamaji ginkla, iremdamas ji i kakla R. L., bei suduodamas juo du kartus i galva, taip padarydamas nukentejusiajam nežymu sveikatos sutrikdyma, t.y. muštine žaizda kairiojo smilkinio srityje, poodine kraujosruva užausineje srityje. V. B. viena karta kietu daiktu sudave UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojui M. S. i dešine veido puse, padarydamas nukentejusiajam nežymu sveikatos sutrikdyma, t.y. poodine kraujosruva dešines akies apatiniame voke. V. B. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuo galines automobilio sedynes pagrobe dvi kartonines dežes su UAB “ (duomenys neskelbtini)” priklausanciais grynaisiais pinigais – 105.840 Lt, bei R. L. priklausanti turta: viena deže su keturiais “Kalnapilio Pilsner” buteliais, neturinciais turtines vertes; mobiliojo ryšio telefona “Nokia” 6310, kurio verte 300 Lt; raktu ryšuli su raktais nuo sandelio, namu bei automobilio, - 200 litu, ir iš ivykio vietos pabego.

Vilniaus m. pirmasis apylinkes teismas 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu M. Š. ir M. D. nuteise pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d.

Nesutikdamas su Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad teismas, skirdamas A. Š. 5 menesiu laisves atemimo bausme, nepagristai ir nemotyvuotai jo veiksmus iš BK 24 str. 4 d., 180 str. 3 d. perkvalifikavo i BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. Nurodo, kad A. Š., kaip nusikaltimo organizatoriaus, kalte grindžiama M. D. parodymais, kuriuos jis patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinejimo metu. M. D. nurode, kad M. Š. siule jam padaryti nusikaltima, kad jis vežant pinigus apsirenges policininko uniforma sustabdys automobili, trenks per galva apsauginiams ir pagrobs pinigus. M. Š. šia ideja pletojo, rinko informacija apie vežamu pinigu sumas ir pinigu vežimo maršruta, surado žmones, atvyksiancius iš užsienio, kurie už tam tikra mokesti sutiko ivykdyti nusikaltima. Atkreipia demesi, kad M. Š. kalte irodyta ir liudytojo K. P. parodymais, kuris paaiškino, kad M. Š. jo vis klausdavo ar neturi policininko uniformos ir 2003 m. pabaigoje dave jam sena policininko uniforma, o maždaug po menesio dave dar viena. Teigia, kad teismas nepilnai ivertino, kad butent M. Š. organizavo tycini sunku nusikaltima, nukreipta i asmens sveikata ir nuosavybe, kuri darant buvo panaudotas šaunamasis ginklas, pagrobtas dideles vertes turtas, todel jo veika turi buti kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d., 180 str. 3 d. ir už šia nusikalstama veika privalo buti paskirta baudžiamojo istatymo straipsnio sankcijoje nurodyta bausme. Be to, teismas priimdamas nuosprendi neatsižvelge i tai, kad M. Š. nesieme jokiu priemoniu pašalinti ar atlyginti nukentejusiesiems padaryta turtine ir neturtine žala.

Prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendi ir panaikinti nuosprendžio dali, kuria M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. Pripažinti ji kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 180 str. 3 d. ir skirti jam laisves atemima šešeriems metams 8 menesiams.

Teismo posedyje prokuroras praše skunda tenkinti, nuteistasis ir jo gynejas praše skunda atmesti.

Skundas tenkintinas. Baudžiamojoje byloje patikrintais patikimais irodymais nustatyta, kad M. Š., veikdamas kartu su bendrininkais M. D., V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suorganizavo dideles vertes turto pagrobima plešimo budu: sumanes plešimo budu pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turta, padedant šios bendroves finansininkui-konsultantui M. D., surinko detalia informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ i banka gabenamu bendrovei priklausanciu pinigu vežimo maršruta, juos gabenusiu žmoniu skaiciu, automobilio marke, pinigu gabenimo diena ir valanda. Disponuodamas šia informacija, surado du plešimo vykdytojus užsieniecius V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta asmeni, perdave jiems dvi policininku uniformas. V. B. ir nenustatytas asmuo, persirenge M. Š. parupintomis policijos pareigunu uniformomis, disponuodami pamineta kaltinamojo M. Š. perduota informacija apie pinigu gabenima, 2005m. spalio 25d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, apsimete policininkais sustabde R. L. vairuojama automobili Audi 90, v.n. (duomenys neskelbtini), vežanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausancius 105.840 litu, sudetus i dvi kartonines dežes, grasindami daiktu, panašiu i šaunamaji ginkla, kuri nenustatytas asmuo ireme R. L. i kakla, ir sudave juo nukentejusiajam i galva, padarydamas nežymu sveikatos sutrikdyma (muštine žaizda kairiojo smilkinio srityje, poodine kraujosruva užausineje srityje), V. B. nenustatytu kietu daiktu sudavus bendroves darbuotojui M. S. i dešine veido puse, padarydamas nukentejusiajam nežymu sveikatos sutrikdyma (poodine kraujosruva dešines akies apatiniame voke), grasinimais ir fiziniu smurtu ateme galimybe nukentejusiesiems priešintis, nuo galines automobilio sedynes pagrobe dvi kartonines dežes su dideles vertes turtu: bendrovei priklausanciais105.840 litu, R. L. priklausancia deže su keturiais „Kalnapilio Pilzner“ alaus buteliais, kuriu nukentejusysis neivertino, bei mobiliojo ryšio telefona „Nokia“ 6310, kurio verte 300 litu, ir raktu ryšuli su raktais nuo sandelio, namu ir automobilio – 200 litu ir iš ivykio vietos pabego.

Kaltinamojo nusikalstami organizaciniai veiksmai pasireiške nusikaltimo sumanymu, nusikaltimo plano sudarymu, reikalingos informacijos, priemoniu gavimu, nusikaltinimo vykdytoju suradimu, nusikaltimo priemoniu ir nusikaltimui ivykdyti butinos informacijos perdavimu vykdytojams.

Apylinkes teismo nuosprendyje konstatuota, kad M. Š. padejo padaryti plešima, panaudojant šaunamaji ginkla ir pagrobiant dideles vertes turta, veikdamas bendrininku grupeje kartu su M. D., V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taciau nenurodyta, kokiais irodymais remiantis teismas nustate, jog M. Š. buvo tik padejejas, o ne organizatorius. Apeliacines instancijos teismas, patikrines bylos medžiaga, nustate, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados del BK 24 str. 6 d. taikymo M. Š. nemotyvuotos, nuosprendyje apylinkes teismas apsiribojo tik kito nuteistojo, M. D., liudytoju K. P., A. M., V. S. ir kitu - parodymu surašymu, taciau ju visiškai neanalizavo ir nevertino. Tuo tarpu šiu liudytoju parodymai yra svarbus ne tik sprendžiant M. Š. kaltes klausima, bet ir taikant BK 24 str. atitinkama dali.

Nuteistasis M. Š. pradžioje pirmosios instancijos teisme apskritai neige padares nusikaltima, veliau, pakartotinai apklausiamas, parode, kad prisidejo prie nusikaltimo tuo, kad M. D. skundžiantis, jog jo darbdavys laiku neišmoka atlyginimo ir todel norintis atkeršyti bendroves vadovui, paklausus ar neturi tam tinkamu žmoniu, susipažines kavineje su nepažistamais vyriškiais, kurie su akcentu kalbejo lietuviškai, turedamas galvoje pokalbi su M. D., dave jiems M. D. telefono numeri. Kas vyko toliau - nežinas. Tik tiek ir jauciasi kaltas del šio nusikaltimo. M. D. jam nieko nepasakojo. Apie ivyki sužinojo iš spaudos. Parode, kad turejo policininko uniforma. Ja buvo paemes tevui deveti sode, o veliau gražino K. P..

Nors M. Š. neprisipažino organizaves nusikaltima, taciau jo parodymus paneige ne tik nuteistasis M. D., bet ir liudytojai K. P., A. M., V. S., jo parodymams prieštarauja rašytiniai bylos duomenys.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir visu instanciju teismuose apie pagrindines nusikaltimo aplinkybes M. D. dave nuoseklius ir išsamius parodymus, paaiškindamas, kad M. Š. lankydavosi jo darbovieteje, žinojo, kad jis (D.) dažnai veža pinigus i banka, jau gerokai anksciau siule padaryti nusikaltima, inscenizuoti plešima. Sake, kad jam vežant pinigus, sustabdys apsirenges policininko uniforma, suduos per galva, pagrobs pinigus ir pasidalins su juo. Parode, kad M. Š. rinko informacija apie vežamus pinigus: iš jo sužinojo ju gabenimo maršruta, laika, kada vežami pinigai, pinigu sumas. 2004 m. spalio viduryje M. Š. pasake, kad surado žmones iš Baltarusijos, kurie už tam tikra pinigu suma sutiks padaryti plešima. Nusikaltimas buvo planuojamas ir anksciau, bet del nepalankiai susiklostanciu aplinkybiu planas nebuvo realizuojamas.

Spalio menesi samdomi žmones atvažiavo i Lietuva. Paaiškino, kad ta diena, kai turejo buti padarytas plešimas, jis iš ryto buvo bendroveje, turejo stebeti pinigu pakrovima ir mobiliuoju telefonu pranešti M. Š., kada mašina su pinigais išvažiuos iš bendroves teritorijos. Taciau jis nenorejo dalyvauti nusikaltime, todel papraše V. S., kad šis stovetu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandeliu, stebetu i koki automobili kraunami pinigai, kiek žmoniu juos veš ir šia informacija perduoti M. Š.. Pats tuo metu išvažiavo i Klaipeda (tai patvirtino liudytojas S. K., parodes, kad nusikaltimo diena Klaipedoje buvo susitikes su M. D., kartu pietavo). Po 2-3 savaiciu jis susitiko su M. Š.. Pastarojo tevas sode jam dave krepši su metaliniais pinigais. Juos iškeite banke per kelis kartus. Pinigu buvo apie 7000 Lt. Visus šiuos pinigus atidave V. S.. Parode, kad nusikaltima sumane ir suorganizavo M. Š..

Liudytojas K. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad nuo 1996 m. dirba policijoje. Turejo deveta policininko uniforma, kuria ruošesi išmesti. M. Š., kuri pažista nuo 1991 metu, dažnai paklausdavo ar jis neturi uniforminiu policininko drabužiu. Sužinojes, kad turi, eme prašyti, kad jis juos jam duotu. Paklausus, kam jam reikia policininko uniformos, aptakiai atsake, kad gal prireiks. Maždaug 2003 m. pabaigoje ar 2004m. pradžioje, žiema, jis dave M. Š. dali senu uniforminiu policininko drabužiu. Po kiek laiko M. Š. pasake, kad jam dar truksta kažkokiu uniformos daliu. Jis dave jam ir trukstamas dalis. Iš viso M. Š. dave ivairiu policininko uniforminiu drabužiu, tarp ju ir balta specialu keliu policininko uniformini dirža, iš kuriu buvo galima sukomplektuoti dvi uniformas. 2005 metu pavasari jam i telefona paskambino M. Š., paklause, kur jo mašina, o sužinojes pasake, kad po 5 minuciu eitu prie mašinos „kažka pasiimti“. Atejes prie mašinos, rado polietilenini maiša, kuris naudojamas šiukšlems, su policininko uniformomis. Šie drabužiai jam nebuvo reikalingi, todel jis juos išmete.

Nors liudytojas teisme del praejusio laiko negalejo tiksliai nurodyti datos, kada uniforma rado prie savo automobilio, taciau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš ju matyti, kad tai buvo 2005 m. pavasaris. Nuteistasis M. Š. taip pat pripažino, kad praše K. P. policininko uniformos, taciau teigia, kad ji jam buvo reikalinga jo tevui deveti sode.

Tokiu budu iš K. P. parodymu matyti, kad Š. uniforminius drabužius komplektavo dviems asmenims. Todel netenka prasmes M. Š. aiškinimas, kad iš K. P. policininko uniforminiu drabužiu praše savo tevui deveti sode. K. P. nurodytas faktas, kad su uniforminiais drabužiais dave ir specialu uniformini dirža, kuri naudoja tik keliu policininkai, taip pat prieštarauja M. Š. versijai. Pagaliau, uniformu gražinimo faktas taip pat nesiderina su nuteistojo versija. Jei gauti drabužiai butu reikalingi tevui, jie nebutu gražinti savininkui. Kita vertus, liudytojo K. P. parodymai svarbus dar ir tuo, kad iš ju matyti, jog M. Š. dvi policininko uniformas sukomplektavo prieš padarant nusikaltima, o gražino – padarius nusikaltima.

Byloje nustatyta, kad plešimo vykdytojai buvo du asmenys persirenge policininku uniformomis. Todel, atsižvelgiant i sutampancius liudytojo K. P. ir nuteistojo M. D. parodymus, kolegija konstatuoja, kad M. Š. iš anksto rengesi šiam nusikaltimui, numate jo padarymo priemones ir rupinosi jas isigyti. Be to, M. D. parodymus del policininku uniformomis persirengusiu asmenu dalyvavimo plešime, patvirtino ne tik nukentejusieji R. L. ir M. S., parode, kad 2004-10-25 buvo užpulti ir apiplešti dvieju asmenu, persirengusiu policininku uniformomis, bet ir liudytoja R. S., kuri paaiškino pro langa maciusi du policininkus, kurie stabde balta automobili. Nors ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parode, kad mate, kaip automobilyje vyko grumtynes, kad vienas pareigunas nuo galines sedynes paeme dvi kartonines dežes ir padejo ant bagažines, taciau, pagarsinus šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme, ji negalejo ju patvirtinti. Visgi papildomai apklausta teisme, liudytoja parode, kad grumtynes lyg tai buvo, ji mate dežes, padetas ant kapoto.

Nors liudytojos R. S. parodymai svarbus nustatant tiesioginiu nusikaltimo vykdytoju skaiciu, ju požymius (uniformine apranga) ir kitas svarbias aplinkybes, taciau jie neturi reikšmes sprendžiant M. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausima.

M. D. parodymus del užsienieciu dalyvavimo darant plešima, patvirtino liudytojas A. M.. Jis paaiškino, kad 2004 m. spalio menesi J.I. (asmuo, kuriam paskelbta paieška) papraše, kad jis Vilniaus autobusu stotyje pasitiktu du vyriškius atvykusius iš Kijevo. Tuo metu ju pasitikti negalejo. Po kiek laiko, bet ta pacia diena, prie darbovietes Vingriu gatveje, mate du vyrus, kurie stovejo prie automobilio VW Passat. Kitoje automobilio puseje stovejo J.I. ir M. Š.. Veliau, taciau ir vel ta pacia diena, jam paskambino J.I. ir papraše iš „Užupio“ kavines paimti du žmones ir nuvežti juos i geležinkelio stoti. Atvažiaves pamate, kad tai tie patys vyrai, kuriuos prieš tai mate prie darbovietes bendraujancius su M. Š. ir J.I.. Nors apklaustas pirmosios instancijos teisme A. M. pažymejo, kad šios apklausos metu jau nera tikras, ar prie jo darbovietes šalia automobilio VW Passat stovejo tie patys vyrai, kuriuos veliau J.I. prašymu nuveže i stoti, taciau kartu pripažino, kad tai gali buti tie patys asmenys. Vertinant šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, itin svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo apklaustas apie šiu asmenu požymius, kuriuos detaliai nurode, o veliau, pagal jam pateiktas fotonuotraukas, atpažino asmenis ir parode, jog butent šiuos Ukrainos piliecius mate stovincius prie jo darbovietes Vingriu gatveje, Vilniuje, šalia automobilio VW Passat, kur tuo metu buvo ir nuteistasis M. Š., kad po kurio laiko jis butent šiuos vyrus veže i stoti (t. 1, b.l. 119-139). Teismas atkreipe demesi i tai, kad apie ivykius, kuriuos liudytojas A. M. mate ir kuriuose pats dalyvavo, pirma karta jis buvo apklaustas praejus beveik metams (t. 1 b.l. 109-110; 116-118); 141-142). Del šios priežasties šio liudytojo nurodytos datos, kada jis mate užsieniecius kartu su M. Š. ir J.I. bei kada juos nuveže i Vilniaus miesto stoties rajona, negali buti tikslios. To netvirtina ir pats A. M., nurodes, kad tikslios datos neprisimena. Taciau konkreti data nustatyta kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais, kuriu rezultatai užfiksuoti atitinkamuose ikiteisminio tyrimo veiksmu protokoluose, ištirtais nagrinejant byla teisme.

Liudytojo A. M. atpažintus asmenis tarp kitu pateiktu fotografiju atpažino ir nukentejusieji R. L. ir M. S., paaiškindami, kad butent šie asmenys 2004-10-25, tarp 14-15 val., persirenge policininkais, juos sustabde, užpuole ir, grasindami ginklu bei panaudodami fizini smurta, pagrobe pinigus (t.1, b.l. 60-63, 78-81). Tokiu budu svarbu ne tai, kada šiuos asmenis prie savo darbovietes mate liudytojas A. M., nes nusikaltimo vykdytojai i Lietuva galejo atvykti ir anksciau, taciau svarbu tai, kad jis mate ir bendravo su nagrinejamo nusikaltimo vykdytojais, kurie, savo ruožtu, buvo kartu ir bendravo su nuteistuoju M. Š.. Šie liudytojo parodymai demaskuoja M. Š., nes jis šia pavojinga jam aplinkybe neigia.

Liudytojas V. S., patvirtines nuteistojo M. D. parodymus, paaiškino, kad M. D. dave jam mobilaus ryšio telefona ir papraše pasekti, kada automobilis, kuriuo buvo gabenami pinigai, išvažiuos iš bendroves teritorijos, kiek žmoniu važiuos, ir apie tai pranešti asmeniui, kuris mobiliojo ryšio telefone buvo pavadintas „M“ raide. Ta jis ir padare. Maždaug po menesio iš D. gavo 3000 litu.

Išanalizavus ivykio vietoje prie mobiliojo ryšio bokštu prisijungusiu abonentu išklotines, nustatyta, kad ivykio metu, t.y. 2004-10-25 tarp abonentu Nr (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. D., Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. S. ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. Š., vyko intensyvus bendravimas. Be to, abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. S. ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. Š., nusikaltimo darymo metu buvo prisijunge prie TELE-2 mobiliojo ryšio bokštu, kuriu veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini), t.y. vieta, kurioje buvo ivykdytas plešimas (t. 2, b.l. 93-112). Toks intensyvus bendravimas mobiliuoju ryšiu prieš pat ivyki nusikaltimo vietoje, patvirtina M. D. parodymus, kad M. Š. netoli nusikaltimo vietos koordinavo bendrininku veiksmus.

M. Š. apeliacines instancijos teisme neige, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklause jam. Anot jo, tokio telefono niekada neturejes. Taciau byloje šie nuteistojo parodymai paneigti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. K. ir B. K. parode, kad M. Š. joms skambino ir raše SMS žinutes iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini). B. K. pareiške esanti tuo visiškai tikra, nes ši numeri buvo isirašiusi i savo telefona. K. papildomai paaiškino, kad ji taip pat tikrai žino, kad M. Š. dažnai bendravo su ja per ši telefona; iš jo dažniausiai jai siusdavo žinutes, yra sakes, kad šis telefonas ne jo, o jo tevo, todel jinai M. Š. skambindavo ir žinutes siusdavo i jam asmeniškai priklausanti telefona Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo isivedusi i savo telefono atminti (t. 3 b.l. 30-31; 38-39). Duodamos parodymus pirmosios instancijos teismui (t. 5 b.l. 31-32) , abi liudytojos, pakeitusios ankstesnius parodymus, jau teige, kad jos neatsimena kokiais numeriais bendravo su M. Š., be to, nesancios tikros, kad ju parodymai ikiteisminio tyrimo metu buve užrašyti teisingai, nes abi po apklausos protokolus pasirašiusios ju neskaite. Dar daugiau, liudytoja K. teige, kad apklausos metu jai neva buves daromas spaudimas, kad ji patvirtintu, jog telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauses Š.. Šie teisme duoti liudytoju parodymai paneigti bylos duomenimis. Juos kategoriškai paneige viena iš bylos tyreju I. B., kuri apklausinejo paminetas liudytojas. Apeliacines instancijos teismui ji paaiškino, kad abi liudytojos parodymus dave savo noru. Jas apklausinejusi iprasta tvarka: nustaciusi asmenybes, išaiškinusi liudytojo teises ir istatymu numatyta atsakomybe už melagingus parodymus. Liudytoja I. B., patvirtino, kad liudytoju apklausos protokoluose užfiksavo tik I. K. ir B. K. nurodytas aplinkybes, kad baigus liudytoju apklausa, jos pacios savarankiškai perskaite surašytus protokolus, ši fakta patvirtino savarankiškai irašydamos i protokola iprasta fraze ir protokolus patvirtino savo parašais. Tiek liudytoju apklausa, tiek liudytoju supažindinimo su apklausos protokolu turiniu, buvo ne kokia nors išskirtine, o iprasta. Liudytoja I. B. kategoriškai atmete I. K. ir B. K. parodymus, kuriuos šios dave teismui, apie neva jos (B.) padarytus procesinio istatymo pažeidimus, nurodydama, kad apklausos metu liudytojoms jokio spaudimo nedare, o surašytus protokolus jos pacios perskaite ir atitinkamai ta patvirtino.

Teismui duotiems liudytoju I. K. ir B. K. parodymams prieštarauja ir priešingai, patvirtina ikiteisminio tyrimo duomenis, byloje esanti rašytine medžiaga - telefoniniu pokalbiu išklotines. Iš ju matyti, kad I. K. su M. Š. paminetu telefonu per 6 dienas, nuo 2004m. spalio 18 iki spalio 24 d. iskaitytinai, bendravo net 48 kartus. Išklotines duomenys patvirtina I. K. teigini, kad M. Š. iš šio telefono jai dažniausiai siusdavo žinutes (ir tikrai, iš 48 bendravimo telefonais atveju, 44 atvejais siustos SMS žinutes), taciau 4 kartus jiedu telefonu bendravo ir pokalbiais. Tokiu budu iš telefonu išklotines matyti, kad M. Š. ir I. K., vienaip ar kitaip buvo pakankamai artimi, nes per trumpa patikrinta laikotarpi jie bendravo labai intensyviai ir ne tik žinutemis, bet ir pokalbiais. Šis faktas (intensyvus bendravimas telefonais) taip pat patvirtina I. K. nuoroda tyrejai, kad ji su M. Š. bendravo labai dažnai, susitikdavo beveik kiekviena diena. Toks daugkartinis bendravimas pašalina bet koki atsitiktinumo elementa su atsitiktiniu asmeniu ir visiškai patvirtina liudytojos parodymus, kuriuos ji dave ikiteisminio tyrimo metu. Antra vertus, liudytojos parodymus apie tai, kad ji, žinodama, kad paminetas telefonas, kaip ji mane, priklause Š. tevui, M. Š. atsakydavo i kita jai žinoma M. Š. telefona. Ši liudytojos nurodyta fakta patvirtina tai, kad iš 48 atveju net 47 kartus žinutes ir pokalbius inicijavo M. Š. (t. 2 b.l. 102-105). Tokiu budu M. Š. per jo naudota mobilaus ryšio telefona identifikuotas ne tik remiantis nuteistojo M. D. parodymais (t. 3 b.l. 71-73), iššifravus nuteistojo M. D. bei liudytojo V. S. telefono numerius, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 93-105-112) bet ir liudytoju I. K. ir B. K. parodymais. Del nurodytu aplinkybiu byla nagrinejantis apeliacines instancijos teismas apkaltinamaji nuosprendi grindžia I. K. ir B. K. parodymais, kuriuos jos dave tiriant byla ir atmeta ju parodymus, duotus pirmosios instancijos teismui.

Teisma M. Š. tikino, kad M. D. ji apkalba, taciau apkalbu priežasties nurodyti negalejo.

Be to, anot nuteistojo, D. parodymais negalima pasitiketi, nes jie yra melagingi. Stengdamasis pagristi ši teigini, jis nurode, kad D. meluoja, kad praejus maždaug menesiui po nusikaltimo, jam sodu bendrijoje, jo tevo sode, jo (Š.) tevas perdave melyna krepši su 7000 litu monetomis. Pasak D., jis visus gautus pinigus atidaves V. S.. Taciau tokius M. D. parodymus paneige jo tevas, parodes, kad pas ji sode D. niekada nera buves, o S. teisme paaiškino, kad iš D. gaves ne 7000, o tik 3000 litu. Be to D. sake, kad padarius nusikaltima S. jam i telefona atsiunte žinute, kad „tavo chebra pasišiko“, ir tai yra melas, nes pats S. paneige siuntes M. D., tokio turinio žinute.

Pirma, kolegija nelaiko šiu liudytoju ir nuteistojo parodymu nesutapimu esminiais ir paneigianciais visus M. D. parodymus. Antra, jau mineta, kad M. D. parodymais remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Trecia, vertindama V. Š. parodymus, kolegija turi galvoje tai, kad jis yra nuteistojo M. Š. tevas, kuris supranta, kad patvirtines M. D. parodymus apie rankines (krepšio) perdavima sode, demaskuotu savo sunu, o patvirtines, kad perduodamoje rankineje (krepšyje) buvo dar ir pinigai, 7000 litu, rizikuotu buti apkaltintas pats prisidejes prie nusikaltimo.

Vertinant V. S. parodymus, kolegijai svarbu tai, kad šis liudytojas patvirtino D. parodymus apie pinigu gavimo fakta. Kita vertus ir jis, patvirtines D. parodymus apie visos, pakankamai solidžios, pinigu sumos gavima ir pamineto turinio telefonines žinutes išsiuntima, taip pat sukomplikuotu savo padeti, nes parodytu, kad jam buvo žinoma apie daroma nusikaltima, kad už prisidejima prie nusikaltimo jam buvo pakankamai dosniai atlyginta, t.y. ir jis rizikuotu buti apkaltintas prisidejes prie nusikaltimo. Taigi, šiu liudytoju motyvacija neigti nuteistojo M. D. parodymus yra labai stipri. Del nurodytos priežasties liudytoju V. D. ir V. S. laikyti nesuinteresuotais bylos baigtimi niekaip negalima.

Atsižvelgiant i išdestytus argumentus, taip pat i tai, kad esmines M. D. nurodytos bylos aplinkybes visiškai patvirtintos ivairia kita bylos medžiaga, kolegija šio nuteistojo parodymus laiko patikimu irodymu šaltiniu, todel visiškai atmeta liudytojo V. Š. parodymus ir iš dalies – V. S. parodymus.

Taigi baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. Š. organizavo plešima. Jis rinko informacija apie vežamus pinigus: pinigu gabenimo maršruta, laika, gabenamu pinigu suma, pinigus lydincius asmenis, surado nusikaltimo vykdytojus užsieniecius. Šiuos faktus patvirtino bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai: K. P., kuris dave M. Š. dvi policininko uniformas (šiuo atveju svarbu ne tik pareigunu uniforminiu drabužiu parupinimo faktas nuteistajam, bet ir skaicius, kadangi plešima padare du policininku uniformomis apsirenge asmenys); A. M., kuris pagal pateiktas fotonuotraukas atpažino du asmenis, parodes, jog butent šie Ukrainos Respublikos pilieciai 2004m. spalio menesi stovejo prie jo darbovietes Vingriu gatveje, Vilniuje šalia automobilio VW Passat ir bendravo su tuo metu cia buvusiu nuteistuoju M. Š.; butent šiuos du vyrus jis veže i stoti. Juos atpažino nukentejusieji R. L. ir M. S., paaiškindami, kad 2004 10 25 juos užpuole šie asmenys; jie devejo policininku uniformomis, grasino ginklais, panaudodami fizini smurta pagrobe pinigus. V. S. patvirtino sekes automobili ir asmenis, kurie gabeno pinigus, o automobiliui išvažiavus iš bendroves teritorijos, apie tai telefonu praneše jam nežinomam asmeniui. (V. S. ir M. Š. bendravimas telefonu užfiksuotas mobiliojo ryšio telefonu išklotineje). V. S. patvirtino, kad M. D. dave jam 3 tukstancius litu. M. Š. identifikuotas pagal jo mobilaus telefono numeri, kuri nurode nuteistasis M. D. ir liudytojos I. K. ir B. K.. Visi šiu liudytoju nurodyti faktai patvirtina M. D. parodymus. Pasak M. D., M. Š. vadovavo nusikaltimui. Ir šia nuteistojo nurodyta aplinkybe patvirtina tai, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. Š., nusikaltimo metu buvo prisijunges prie TELE-2 mobiliojo ryšio bokštu, kuriu veikimo sferoje yra (duomenys neskelbtini), t.y. M. Š. nusikaltimo metu buvo netoli nusikaltimo vietos ir intensyviai bendravo su nusikaltimo bendrininkais.

Išanalizavus liudytoju parodymus ir kita bylos medžiaga matyti, kad byloje esantys duomenys, kuriais grindžiama M. Š. kalte, yra nuoseklus, papildantys vieni kitus, ju visuma patvirtina M. Š. kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima, paneigia nenuoseklias nuteistojo gynybos versijas.

M. Š. parodymus, kad nusikaltimas buvo daromas M. D. iniciatyva, nes šis neva norejes atkeršyti bendroves vadovui, paneige ne tik pats nuteistasis M. D., bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P., nurodes, kad jo ir M. D. santykiai buvo geri, o darbo užmokestis buvo mokamas nustatytais terminais du kartus per menesi.

Tuo budu išnagrinetoje byloje negincijamai irodyta, kad nusikaltimo iniciatorius M. Š. sukure nusikaltimo scenariju (nusikaltimo padarymo buda): plešima daryti apsimetus policijos pareigunais, realizuodamas nusikalstama plana, rado betarpiškus nusikaltimo vykdytojus užsieniecius, gavo ir perdave nusikaltimo vykdytojams dvi policijos pareigunu uniformas, per bendrininkus sužinojo konkrecia pinigu gabenimo data, maršruta, automobilio išvykimo laika; užpuolimo metu, budamas netoli nusikaltimo vietos, šia informacija perdave nusikaltimo bendrininkams. Akivaizdu, kad tokie A. Š. veiksmai budingi ne padejejui, o nusikaltimo organizatoriui, kurio funkcijas apibrežia BK 24 str. 4d.: organizatorius tai yra asmuo, kuris parenge nusikalstama veika, subure organizuota grupe, vadovavo jai, koordinavo jos veiksmus. Todel nusikalstami M. Š. veiksmai iš BK 24 str. 6d., 180 str. 3d. perkvalifikuotini i BK 24 str. 4d., 180 str. 3d.

Remdamasi išdestytais argumentais, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija apkaltinamaji nuosprendi grindžia nuosekliais ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtintais nuteistojo M. D. parodymais, o bylos duomenimis nepatvirtintus nuteistojo M. Š. parodymus atmeta.

Išnagrinejus byla M. Š. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nerasta. Sunkinancios atsakomybe aplinkybes kaltinamajam neinkriminuotos.

Teismas, atsižvelgdamas i M. Š. bendrininkavimo nusikaltime ruši (organizatorius), jo lemiama vaidmeni sumanant nusikaltima ir realizuojant nusikalstama sumanyma, i tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, sukeles sunkius padarinius, nukentejusius žmones, pagrobta dideles vertes turta, i padaryto nusikaltimo pobudi, kuris savaime yra labai pavojingas visuomenei, nes padarytas apgalvotai, iš anksto pasiruošus, sudarius pakankamai sudetinga ir detalu nusikaltimo vykdymo plana, todel laiko, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmes paskirtis ir tikslai bus pasiekti tik paskyrus realia laisves atemimo bausme. Kita vertus, skirdamas bausme apeliacines instancijos teismas atsižvelgia ir i kaltininko asmenybe: anksciau jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi šeima, augina nepilnameti vaika, dirba, todel mano, kad parinktos laisves atemimo bausmes trukme jam nustatytina kiek trumpesne už istatymo sankcijoje numatyta bausmes vidurki.

Priešingai nei nurode pirmosios instancijos teismas, taikyti M. Š. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatu nera pagrindo, nes byloje nera jokiu išimtiniu aplinkybiu, del kuriu sankcijoje nurodytos bausmes paskyrimas už šios nusikalstamos veikos padaryma prieštarautu teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

nusprende:

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008m. vasario 19d. nuosprendi pakeisti.

M. Š., pripažinto kaltu ir nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 24 str. 4d. ir 180 str. 3d. ir nuteisti ji laisves atemimu penkeriems metams. Bausme atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo sulaikymo dienos.

I bausmes atlikimo laika iskaityti laikino sulaikymo ir suemimo termina nuo 2005-06-07 iki 2005-11-07.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.