- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- II-52-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02087-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Pažeidėjas
- A. B.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus įgaliotajam atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22078-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22078-2021 (ROIK 21141051975) A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 2 d., 09.45 val. Naugarduko g., Vilniuje vairuodamas automobilį rankų pagalba naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą. Už šį nusižengimą jam paskirta 75 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. pateikė skundą, kuriame nurodo, jog administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu 2021 m. rugsėjo 14 d. paaiškino, kad su pareikštais kaltinimais nesutinka, į (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Naugarduko gatve sustojo prie G. Vilties – Naugarduko gatvių sankryžos šviesoforo. Pasirėmė galvą delnu ir laukė žalio šviesoforo signalo. Jam užsidegus lėtai pajudėjo link sekančio šviesoforo ir vėl sustojo, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Tada išgirdo garsinį signalą. Apsidairė, jokio spec. transporto nepastebėjo, bet dėl visa ko pavažiavo truputį į priekį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo į priekį. Ties Naugarduko g. 100 vėl išgirdo garsinį signalą ir veidrodėlyje pamatė raudonas mėlynas šviesas. Sustojo parkinge. Iš galo jį užblokavo mašina be skiriamųjų ženklų. Po kokių 4-5 minučių priėjo policijos pareigūnas ir pareiškė, kad jis kalbėjo telefonu, nors telefono nebuvo pajudinęs nuo pat kelionės iš (duomenys neskelbtini) pradžios. Nebuvo nei skambinęs, nei atsiliepęs, nei rašęs, pasakė, kad tai galės įrodyti telefono išklotinėmis, kurias ir pateikė bylos žodinio proceso nagrinėjimo metu. Automobilis su automatine greičių dėže, todėl mano, kad stovint kamštyje galėjo pasiremti galvą, niekaip nepakenkdamas aplinkinių saugumui. Taip pat automobilyje buvo veikianti laisvų rankų įranga. Policijos pareigūnai, fiksavę nusižengimą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jam pateiktus kaltinimus. Pagal policijos pareigūnų priimtą sprendimą matyti, kad, priimdami ginčijamą nutarimą, jie nesirėmė jokiais pareiškėjo pateiktais įrodymais (telefono išklotinėmis), o remiasi tik manymu, jog pareigūnas visada teisus, kad ir kokius savo nekaltumo įrodymus pateiktų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pareiškėjo įsitikinimu, turi būti pateikti jo kaltę patvirtinantys įrodymai, o ne vien pareigūnų subjektyvi nuomonė. Pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nubausti asmenį ir paskirti baudą, kuri nuo 30 eurų netikėtai išaugo iki 75 eurų be jokių paaiškinimų, net neatsižvelgiant į pateiktus įrodymus, kurie iš esmės įrodo, kad telefonu jis nesinaudojo. Pažymi, jog nutarimas nebuvo jam įteiktas pasirašytinai, nebuvo su juo supažindintas, jis iš karto nusiųstas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Mano, kad priimdami ginčijamą nutarimą pareigūnai pažeidė ANK 567, 569, straipsnių nuostatas. Prašo teismo peržiūrėti pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, ir panaikinti 2021 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 10-ANR_N-22078-2021.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas nutarime Nr. 10-ANR_N-22078-2021, pakanka pripažinti A. B. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22078-2021 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei kita medžiaga. Tai, kad apeliantas rankose laikė būtent mobiliojo ryšio telefoną, pirmiausiai patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriuo netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti apeliantą, be to, A. B. vairuojamąjį automobilį jie stebėjo iš nedidelio atstumo ir turėjo galimybę matyti apelianto rankose laikomą daiktą. Policijos pareigūno teiginys, išsakytas A. B., kad pareigūnai matė apelianto kairėje rankoje tamsų telefoną, patvirtinamas ir vaizdo įrašu iš BODY kameros. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kad A. B. telefonas yra juodos spalvos ir guli ant prietaiso skydelio vairuotojui iš kairės. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas deklaratyviais ir subjektyviais samprotavimais, nepateikiant objektyvių nekaltumo įrodymų. Nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl vien dėl to, kad nubaustajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Mano, kad tenkinti A. B. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą faktinio ir teisinio pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. teismo posėdyje paaiškino, jog telefoną buvo padėjęs ant skydelio ir net nejudino. Važiuodamas Naugarduko gatve, išgirdo sirenas iš galo, pagalvojo, jog atvažiuoja spec. transportas, bet per veidrodėlius nieko nepamatė. Pavažiavo į priekį, ten buvo šviesoforas, tada kamštis, tada vėl šviesoforas. Stovėdamas kamštyje alkūne atsirėmė į langą delnu prilaikydamas galvą. Nežino, iš kur privažiavo pareigūnai nežymėtu automobiliu, gal iš Gerosios Vilties g. Švyturėlių nebuvo, tik garsas. Iš pradžių net nesuprato, ko jie nori, pavažiavo į priekį, manydamas, jog kažkam trukdo. Pradėjęs važiuoti toliau vėl išgirdo sirenų garsą. Vėl apsidairęs nieko nesuprato. Tuomet buvo įjungti švyturėliai. Įvažiavęs į aikštelę sustojo, o jie užblokavo jį iš galo. Sėdėjo automobilyje, laukė, prie jo pareigūnas priėjo gal tik po kokių 4-5 minučių. Kai atidarė langą, jo nuostabai jam buvo pareikšta, kad jis naudojosi telefonu. Paaiškino, kad telefonu nesinaudojo, nebuvo net palietęs. Turi tai patvirtinančias išklotines. Jie pasakė, kad telefonas juodos spalvos. Paprieštaravo, kad telefonai paprastai ir būna juodos spalvos. Kai yra kaltas, visada sumoka baudas. Šiuo atveju negali to daryti, nes nusižengimo nepadarė. Todėl ir prašė žodinio bylos nagrinėjimo, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo 14 d. Papasakojo tyrėjui viską kaip buvo. 2021 m. rugsėjo 14 d. dar teikė rašytinį aplinkybių paaiškinimą. O po to nebesulaukė jokių žinių, kol negavo 2021 m. spalio 28 d. pranešimo iš VMI apie paskirtą baudą. Nutarimo jis taip ir negavo. Tik kai pats kreipėsi po VMI pranešimo į policiją, jam atsiuntė nutarimą. Į jo pateiktas telefono išklotines su įeinančių, išeinančių skambučių, interneto srauto duomenimis, kurios įrodo, jog telefonu jis nesinaudojo, kaip suprato, niekas dėmesio net nekreipė. Jiems užteko policininko „manymo“, kad jis naudojosi telefonu. Jis tikrai telefonu nei šnekėjo, nei naršė internete. Jokių veiksmų tuo telefonu nebuvo. Jis tikrai žino, kad yra nekaltas, daro visus žingsnius, kad tai įrodytų, o jam sakoma, kad jis suinteresuotas išvengti atsakomybės ir į jį žiūrima kaip į tuščią vietą. Automobilyje važiavo vienas, darbinio telefono neturi, tik tą vieną asmeninį. Jis automobilyje prilipdomas prie stiklo, išlipant patogu pasiimti. Telefono nelaiko šalia, juolab, kad automobilyje yra laisvų rankų įranga. Apie tai irgi sakė pareigūnams. Nors policijos mašina ir buvo nežymėta, tačiau ji turi visą vaizdo ir kitokią įrangą, todėl jam keista, kad nėra nei vaizdo įrašų, nei nuotraukų. Pareigūnų Body kameros įrašą tyrėjas sugebėjo pasižiūrėti tik po pusantro mėnesio. Jis jau įteikiant protokolą sakė, kad su pažeidimu nesutinka ir norės bylos svarstymo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) ir važinėja tarp šių miestų, jam labai svarbios vairavimo teisės, be kurių jis netektų pajamų. O po antro tokio pažeidimo jam galėtų taikyti jų atėmimą. Jis paprašė mobiliojo ryšio operatoriaus ir pateikė pačias pilniausias išklotines, kokias tik įmanoma gauti. Jose matosi žinutės, pokalbiai ir internetiniai duomenys. Savo telefoną pareigūnams apžiūrėti pats pasiūlė iš karto ir tai užfiksuota Body kameros vaizdo įraše. Kai jis buvo sustabdytas, praėjo 5 minutės, kol iki jo priėjo pareigūnai. Turi liudininką, kuris matė, kaip pareigūnai per tą laiką sėdėdami mašinoje nagrinėjo vaizdo įrašą. (Duomenys neskelbtini) yra jo buvusi darbovietė. Kolega iš trečio aukšto matė, kaip pareigūnai bandė įžiūrėti kažkokį vaizdo įrašą, kažką nagrinėjo, bandė prisiartinti. Jei būtų turėję kažką akivaizdaus, jie tikrai būtų išsaugoję ir pateikę. Žinodamas, kad jis nesinaudojo telefonu, šimtu procentu įsitikinęs, kad jie nieko prieš jį turėti negalėjo ir nieko negalėjo išsaugoti. Su dukra darė eksperimentus, dukra įvairiais kampais jam pačiam sėdint mašinoje tokia pat pozicija, kaip jis stovėjo prie šviesoforo (pasirėmus galvą ranka), darė automobilio nuotraukas. Neįsivaizduoja, koks turi būti rentgeno spindulys, kad būtų galima matyti, ką jis ten daro. Jie galėjo matyti tik diržą ir jo petį. Galima padaryti eksperimentus. Jam nesuprantama, kodėl automobilio vaizdo įrašo nebuvo išreikalauta iš karto, nes nuo pat protokolo surašymo dienos buvo aišku, kad jis nesutinka su pažeidimu. Jokių jo kaltės įrodymų byloje nėra, tik policininko manymas. Pažeidimas turi būti kažkaip užfiksuotas. Policija tam turi įvairių priemonių. Prie to telefono jis nebuvo prisilietęs pusantros valandos nuo išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) momento. Pateikė to įrodymus, kurie akivaizdžiai nieko nedomino. Pateikė tris šeimos telefonus. Vienas yra skambučiams, kitas – tik internetui, trečias žmonos naudojamas telefonas. Tik tie trys numeriai yra jo vardu, daugiau jokių kitų numerių neturi: nei asmeninių, nei valdiškų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis atstovas Vladislav Butkevič palaikė institucijos atsiliepime nurodytą poziciją bei papildomai paaiškino, jog ginčijamą nutarimą priėmė Kelių policijos valdyba, tačiau jis yra susipažinęs su nutarimu, su surinkta medžiaga ir prašo skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti galioti. Nutarimą priėmęs pareigūnas nurodė visas aplinkybes, kuriomis buvo remiamasi priimant sprendimą bausti pareiškėją. Nurodė, kodėl byloje nebuvo galima gauti pareigūnų automobilio vaizdo kamerų įrašo, nes pastarasis pagal Generalinio komisaro įsakymą yra saugomas ne mažiau 15 ir ne ilgiau 60 dienų. Užklausa daroma per Marvel sistemą. Automobilines vaizdo kameras yra įrengęs ne Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o Policijos departamentas. Pareigūnai pradėdami tarnybą tik turi įsitikinti, jog kamera vietoje ir neįskilusi, o patys jos įjungti, išjungti net neturi galimybių. Viskas kontroliuojama nuotoliniu būdu. Tai tik papildoma priemonė stebėti, ką veikia pareigūnai. Atitinkamai pareigūnai neturi prieigos prie šių kamerų vaizdo įrašų. Priimant skundžiamą nutarimą buvo remiamasi pareigūno Body kameros įrašu, pareigūno tarnybiniu pranešimu. Pareigūnai netikrina sustabdytų asmenų asmeninių telefonų. Pirma, tai privati nuosavybė, dažnai apsaugota kodais. Antra, asmens kairėje gulėjo mobilaus ryšio telefonas, juo galima klausytis garso įrašų, naudotis internetinėmis programėlėmis Messenger, Wiber, Whatsapp, kurių veiklos telefono išklotinės neparodys, galima tiesiog žiūrėti kitus duomenis telefone. Išklotinės taip pat gali nerodyti tikrosios situacijos, nes nėra žinoma, kiek asmuo turi telefonų, SIM kortelių arba abonento numerių, nepririštų prie jo asmeniškai (Ežys, Pildyk ir t.t.), todėl nėra galimybės įsitikinti, jog pateiktos būtent nusižengimo tyrimui aktualios išklotinės. Vairuojantis asmuo aplamai negali liesti savo telefono aparato jokiomis aplinkybėmis ir ANK draudžia bet kokią veiklą rankomis telefonu. Atitinkamai nereikia įrodyti, kad asmuo juo būtent kalbėjo. Pareigūnai matė, kad asmuo laikė rankoje telefoną, ir to užtenka administracinei atsakomybei. Jei pareigūnas sako, kad asmuo laikė juodos spalvos telefoną, ir toks priėjus randamas ant panelio šalia vairuotojo, tikimybė, kad pareigūnas apsiriko dėl to, ką matė, yra menka.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. Tiksliai įvykio aplinkybių (datos, laiko) neatsimena. Kiek atsimena, vairuotojas buvo sustabdytas dėl telefono. Įvykis buvo Naugarduko – Gerosios Vilties gatvių sankryžoje. Jie patruliavo su nežymėtu automobiliu Škoda. Stovėjo minėtoje sankryžoje, ketindami sukti iš Gerosios Vilties į Naugarduko gatvę, į kairę, link buvusio Migracijos tarnybos pastato. Vairuotojas pravažiuodamas naudojosi telefonu, laikė jį kairėje rankoje priglaudęs prie ausies. Kadangi jis važiavo iš dešinės pusės tarnybiniam automobiliui, tai telefoną laikė kairėje, kitaip jie nebūtų to matę. Sustabdę surašė protokolą. Bendravimo smulkmenų, ar vairuotojas sutiko su pažeidimu, ar nesutiko, jis neatsimena. Telefoną tikrinti gal ir siūlė. To jau neatsimena. Prie vairuotojo buvo priėjęs aiškintis jis pats, kolega galimai buvo priėjęs tik atnešdamas pasirašyti protokolą. Kai jie būna įsitikinę telefono naudojimo faktu, jie visada priėję prie vairuotojo pasako, kokioje rankoje jis laikė telefoną, net kokios spalvos jis buvo. Jei nėra tuo įsitikinę, tikrai žmogaus nebaudžia. O siūlomo apžiūrėti telefono niekada nežiūri. Praktikoje ne kartą jau susidūrė, jog žmogus turi tris telefonus ir parodys vieną, kuris niekuo nesusijęs su pažeidimu. Todėl nežiūri, net jei vairuotojas ir siūlo. Jie negali daryti asmens apžiūros dėl tokio pažeidimo, kad įsitikintų, kiek telefonų turi asmuo. Vairuotojo rankoje tikrai buvo tamsus telefonas. Jo kairė ranka pravažiuojant buvo prigludusi prie kairės ausies. Išsyk jam tą ir pasakė, kokioje rankoje laikė, kokios spalvos. Neįsitikinęs jis neteigtų. Kartais pro pirštus žiūri, jei vairuotojas sankryžoje stovėdamas SMS rašo, bet į kalbėjimą telefonu vairavimo metu visada reaguoja. Jo rankoje tikrai buvo daiktas. Jų automobilyje nebuvo kameros, fiksuojančios aplinką. Ji buvo įmontuota vėliau. Buvo tik paprastas vaizdo registratorius, jis blogos kokybės, fiksuoja tik mašiną. Jis tinkamas fiksuoti netinkamai lenkiančią mašiną, pasipriešinimą pareigūnams šalia tarnybinio automobilio ir t.t., bet kalbėjimo telefonu jame tikrai nesimatys. Net vairuotojo automobilyje greičiausiai nesimatys. Jų įraše net mašinos numerio dažniausiai nesimato. Šiuo metu naudojamų Online kamerų kokybė žymiai geresnė. Vaizdo registratoriaus atminties kortelės užtenka gal 4 valandoms, o paskui įrašas daromas ant viršaus. Jie vadovaujasi ne įrašu, o savo pačių matymu. Ypač kai faktą pamato abu porininkai. Jei vienas iš porininkų abejoja, tai net nestabdo tokio vairuotojo. Sustabdę vairuotoją jie daro įrašus savo kompiuteryje, galbūt šį momentą matė pareiškėjas iki jiems prieinant iki jo automobilio.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. Važiuodami Gerosios Vilties gatve T formos sankryžoje sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Degant draudžiamam šviesoforo signalui sankryžoje stovėjo pirmi. Pareiškėjo automobilis judėjo iš dešinės į kairę Naugarduko gatve link Kauno gatvės. Įsijungus žaliam signalui, pastebėjo, kad pravažiuodamas pro juos vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Kaire ranka prie ausies, prie veido laikė telefoną. O skambino jis ar atsiliepdamas kalbėjo, negali pasakyti. Atstumas nebuvo didelis, koks 15-20 metrų iki to automobilio. Automobiliui pravažiavus, o jiems patiems įsijungus žaliam šviesoforo signalui taip pat pajudėjo, įjungę garso ir šviesos signalus sustabdė automobilį. Už kokių 50 metrų jį susistabdė. Priėjo prie vairuotojo, pasakė stabdymo priežastį, surašė ir įteikė žmogui protokolą, paaiškino, kokie gali būti tolesni jo veiksmai, jei nesutinka su kaltinimu. Vairuotojas pažeidimo nepripažino. Sakė, kad atvažiavo iš kito miesto, pakeliui nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone. Jokių vaizdo peržiūrų prieš prieidami prie vairuotojo nedarė, niekad neužsiima tokiais dalykais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Pats draudimas numatytas Kelių eismo taisyklių 20 punkte, pagal kurį motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
A. B. kategoriškai neigė jam inkriminuojamą nusižengimą, teigdamas, jog telefono nebuvo į rankas paėmęs nuo pat jo kelionės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pradžios ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti priešingai. Jo kaltė konstatuota remiantis tik subjektyviu pareigūnų manymu, o ne objektyviais nusižengimo įrodymais – vaizdo medžiaga, nuotraukomis, be to, ignoruojant jo paties teiktus objektyvius įrodymus – naudojamų telefonų skambučių ir mobiliojo interneto srauto išklotines. Pareiškėjo pozicija, jog jis jokia forma dalyvaudamas eisme nenaudojo savo telefono, buvo nuosekli viso proceso metu. Tokias pat aplinkybes jis nurodė tiek jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tiek bylą nagrinėjusiam tyrėjui rašytiniuose bei žodiniuose paaiškinimuose, tiek teisme. Pateikė ne tik savo, bet visų jo ir žmonos naudojamų telefonų išklotines, iš kurių matyti, jog bylai aktualiu metu nei viename telefone nefiksuota nei pokalbių, nei SMS žinučių, nei internetinio srauto duomenų (b. l. 15-19).
Pareigūno Body kameros vaizdo įrašas taip pat patvirtina, jog vairuotojas, neigdamas pareigūno išsakytus įtarimus, jog vairuodamas jis naudojosi telefonu, nedelsdamas, nuoširdžiai pasiūlė apžiūrėti jo telefoną, duodamas jį pareigūnui, kad šis pats įsitikintų, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo jis nepadarė, jokios veiklos jame nefiksuota.
Iš abiejų policijos pareigūnų parodymų matyti, jog telefonas buvo laikomas rankoje prie ausies, vadinasi, yra įtariama, jog A. B. juo skambino arba priėmė skambutį, o ne užsiėmė kita veikla, kurios pėdsakų nebūtų likę telefono išklotinėse (pvz., žiūrėjo nuotraukų galeriją, žinutes, rinkosi muzikos takelį ar pan.). Minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. priėjus pareigūnui siūlė apžiūrėti telefoną. Asmuo, siūlydamas telefoną apžiūrai, yra įsitikinęs, jog skambučių telefone nėra (nei atsilieptų, nei rinktų), nes visi jie bus užfiksuoti skambučių žurnale, taip pat yra tikras, jog nebus ir naudojimosi kitomis programomis pėdsakų (jei skambutis buvo atliekamas per šias programas). Toks vairuotojo elgesys rodo jo nuoširdumą, teigiant, kad telefonas naudojamas nebuvo. Pareigūnų tvirtinimu, apžiūrėti telefoną nebuvo prasmės, nes tai galėjo būti ne tas telefonas, kuris buvo naudojamas, tačiau visų pirma, iš jų pačių parodymų akivaizdu, kad būtent šį konkretų telefoną, kuris gulėjo ant priekinio prietaisų skydelio vairuotojo kairėje ir buvo juodos spalvos, jie susiejo su galimu pažeidimu. Ir ne kokį kitą, o tą patį, paimtą nuo prietaisų skydelio, telefoną vairuotojas pasiūlė apžiūrėti pareigūnams. Antra, pareigūnai teisūs teigdami, kad asmuo gali turėti ir daugiau mobiliųjų prietaisų, juos slėpti, tačiau pažymėtina, sprendžiant dėl asmens kaltės turi būti įrodyta, kad asmuo turėjo kitų telefonų, o ne kad galėjo turėti. Nėra pagrindo preziumuoti, kad A. B. tikrai turėjo dar vieną telefono aparatą, kurio nenurodė teismui. Nėra pagrindo ir reikalauti, kad pats asmuo įrodytų savo nekaltumą. Jis pateikė kelių telefono abonentų išklotines, teigdamas, kad daugiau neturi ir nesinaudoja, o šiuos jo teiginius paneigiančių duomenų nenustatyta. Teismas pažymi, kad nenustatyta logikos demonstratyviai laikyti telefoną ant prietaisų skydelio ir naudotis kažkokiu papildomu, paslėptu telefonu; be to, pareigūnai iš tiesų neturėjo teisinio pagrindo daryti kratą ar asmens apžiūrą, tačiau manytina, kad pats A. B. tam visiškai neprieštaravo, siūlė patikrinti telefoną, ką patys pareigūnai kategoriškai atsisakė daryti, o dabar nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, kad/ar tuo telefonu buvo kalbėta galimo pažeidimo nustatymo metu; ir, galų gale – kaip minėta, pačių pareigūnų tvirtinimu, A. B. naudojosi būtent tuo telefonu, kuris atvirai buvo padėtas ant prietaisų skydelio, ir kurį patikrinti jie atsisakė.
Teismo posėdžio metu pareigūnai pripažino, jog fiksuodami galimą KET pažeidimą vadovavosi tik tuo, ką pamatė patys, pažeidimas nebuvo objektyviai užfiksuotas automobilyje ar jų pačių turimomis techninėmis priemonėmis. Tokiu būdu išlieka apsirikimo tikimybė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareigūnai nuoširdžiai buvo įsitikinę, jog matė vairuotoją laikant prie galvos telefoną. Tačiau toks telefono laikymas iš esmės liudija tik apie vienintelį jo panaudojimo būdą ir tikslą – skambutį ir pokalbį. Tuo tarpu pareiškėjo dar nusižengimo tyrimo metu pateiktos išklotinės vienareikšmiškai patvirtina, kad jokių įeinančių ar išeinančių skambučių kaltinime nurodomu metu nebuvo fiksuota. Nuoširdus vairuotojo siūlymas pareigūnams nedelsiant apžiūrėti jo telefoną sustiprina teismo įsitikinimą, jog jo teiginiai pareigūnams, kad jis tikrai vairuodamas neturėjo rankose telefono, atitiko objektyvią tiesą. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnus galėjęs suklaidinti jo galvos parėmimas ranka, automobiliui stovint ir lėtai judant transporto kamštyje. Kadangi jo plaštaka atliekant tokį judesį turėjo būti maždaug ties statramsčiu ir diržo mechanizmu, pareigūnams galėjo pasirodyti, kad vairuotojas kažką prie galvos laiko, ir buvo nuoširdžiai suklysta, manant, kad tai buvo telefonas. Nors pareigūnai teigė, kad jų automobilyje vaizdo registratoriaus techninės galimybės buvo per silpnos užfiksuoti nusižengimą, tačiau pripažino, jog jo duomenų patikrinti nebuvo net bandyta, nepaisant to, jog nuo protokolo surašymo momento buvo akivaizdu, kad nusižengimas bus ginčijamas ir bet kokie jo įrodomieji duomenys yra itin reikšmingi.
Kad A. B. nėra asmuo, linkęs ignoruoti teisės aktų reikalavimus, liudija ir tai, kad per penkerius metus jis nei karto nebuvo baustas administracine tvarka nei už Kelių eismo taisyklių, nei jokius kitus teisės pažeidimus (b. l. 30-31), nors yra intensyviai vairuojantis asmuo, nuolat važinėjantis tarp (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena, bei (duomenys neskelbtini), kuriame dirba. Ši aplinkybė taip pat leidžia teismui tikėti, kad Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimas padarytas nebuvo, kaip ir teigia pareiškėjas.
Akcentuotina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus aptartų įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. B. 2021 m. rugpjūčio 2 d., 09.45 val. Naugarduko g., Vilniuje vairuodamas automobilį rankų pagalba naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 28 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį A. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį A. B. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.