Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1992m. gruodžio 10d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 90 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-3m l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 1997m. balandžio 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, abu teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2025m. lapkričio 03d., apie 04²⁰ val., nakties metu, kaltinamasis V. B. Kauno-Deltuvos gatvių sankirtoje, Ukmergės mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatantčius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį

„ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. R. O. vardu, būdamas neblaivus, kai, jam įvažiavus į remontuojamą kelio ruožą, pastarojo vairuojamas automobilios nuvažiavo nuo kelio ir pasikabino ant bordiūro, nebegalėdamas išvažiuoti, ką pastebėjo pro šalį Kauno gatve važiavęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus patrulų ekipažas, po ko sustojusiems policijos pareigūnams alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, atlikus blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 04²² val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 04⁴⁰ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str.(toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtu liudytojo R. O. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 34-36), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 63-64), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2025m. lapkričio 03d. tarnybiniu pranešimu dėl pavojaus eismo saugumui(b.l. 17), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-9) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10-16), 2025m. lapkričio 03d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 21), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukomis(b.l. 18-19), alkotesterio „ Alcotest 7510“, Nr. ARKB-00273, patikros sertifikato Nr. 2426262 kopija(b.l. 20), 2025m. lapkričio 10d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 43-45) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. kompaktiniu disku(laikmena) su į į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 87), VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 25) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2025m. lapkričio 03d., 04²⁰ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregsitruotas policijos ekipažo pareigūno telefoninis pranešimas apie tai, kad Kauno-Deltuvos gatvių sankryžoje, Ukmergės mieste buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus, kuriam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, o antru pūtimu-1,93 promilių neblaivumas(b.l. 63-64).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr patrulio 2025m. lapkričio 03d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl pavojaus eismo saugumui matyti, kad, minėtą dieną, apie 04²⁰ val., tarnybos metu patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėju-pil. Vaidotu Prėniu, važiuojant Kauno gatve, ties Kauno-Deltuvos gatvių sankryža buvo pastebėtas vietoje, kurioje vykdomi kelio darbai, nuo kelio nuvažiavęs automobilis „ Volvo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus arčiau, matėsi, kad automobilio ratai sukosi ir buksavo, o vairuotojas bandė išvažiuoti. Priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo pusės dureles, pasijautė stiprus alkoholio kvapas, todėl nedelsiant iš spynelės buvo ištraukti automobilio rakteliai. Apžiūrint automobilį, matėsi apgadinimai, o automobilis buvo pasikabinęs ant bordiūro su dugnu. Alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui patikrinus blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, o antru pūtimu-1,93 promilių neblaivumas. Bendraujant su vairuotoju, pastarasis atsisakė pateikti savo asmens duomenis, teigdamas, jog pareigūnų darbas yra ieškoti duomenų. Paaiškinus vairuotojui, kad, jeigu jis neprisistatys, bus sulaikomas, tačiau pastarasis vis tiek neprisistatė ir sutiko būti sulaikomas. Apžiūrėję automobilį. buvo rasti dokumentai, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad automobilį vairavo pil. V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pristačius vairuotoją į Ukmergės raj. PK, pastarasis stangrino rankų raumenis. Kad įvertinti asmens būklę, vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo nustato akte numatytus testus, t.y. eiti koja už kojos ir paliesti pirštu nosį, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė. Automobilis su tralu buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m. Vairuotojas V. B. 05²⁵ val. buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK, kur 05²⁶ val. buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą(b.l. 17).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. rugsėjo 21d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros Nr. 2426262, du kartus atlikus kaltinamojo V. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 04²² val., pastarajam buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 04⁴⁰ val., metu,-1,93 promilių girtumas, ką patvirtina ir prie bylos medžiagos pridėtos neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukos. Be to, akte yra fiksuojami nustatyti asmens neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, o taip pat įvertinta ir bendra asmens būklė: eiti tiesia linija, t.y. pėda po pėdos, negali, kuris, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą(atsimerkęs ir užsimerkęs) taip pat negali, asmeniui nurodžius, jog alkoholį jis vartojo prieš 04²⁰ val.(b.l. 18-19, 21).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkotesterio „ Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0273, patikros sertifikato Nr. 2426262 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2025m. spalio 10d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026m. balandžio 09d.(b.l. 20).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. lapkričio 10d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 09¹⁶-10¹⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, vaizdo įrašų peržiūros programos „ VLC “ pagalba buvo peržiūrėtas 2025m. lapkričio 03d. įvykio vietoje buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failas pavadinimu: „ axport-s2clu 2025-11-03 04:15 “.

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad keleivinis automobilis „ VOLVO S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas fizinio asmens-pil. R. O., kaip transporto priemonės savininko, vardu(b.l. 25).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis V. B. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2025m. lapkričio 03d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam V. B. dviejų blaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 17-21), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime pagal BK 281¹ str. patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo V. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo V. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas du kartus asmuo tačiau abu ankstesni teistumai jau yra išnykę(b.l. 50-52). Kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo V. B. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

BK 27 str. prasme kaltinamasis V. B. nėra recidyvistas ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykę.

Kadangi kaltinamasis V. B. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos, kuri jokių pasekmių nesukėlė, pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo V. B. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. B. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam V. B., kaip šiuo metu laikinai niekur nedirbančiam asmeniui, nes, pasak paties kaltinamojo, po šio įvykio darbdavio-(duomenys neskelbtini), kur jis dirbo paskutiniu metu, buvo atleistas iš darbo(b.l. 56-59), už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi švelniausia bausmės rūšis,-bauda, paskiriant už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti baudos šiek tiek didesnę nei minimalus dydis baudą, pagal kaltinamojo dabartinę turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinto BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., pakeisto BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d. redakcija).

Kadangi kaltinamasis V. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, kuris vienerių metų laikotarpyje tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. neeksploatuojamų transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose(b.l. 53-55), visgi teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam V. B., uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, todėl, asmeniui taikant baudžiamąją atsakomybę, už vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytinas didesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas), pastarajam yra nustatytinas ne mažesnis, nei įstatymo numatytos galimos skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, terminas(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį V. B. nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to, tenkinant prašymą, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2025m. lapkričio 10d. nutarimu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas saugoti kaltinamojo sūnui-pil. R. O., kaip transporto priemonės savininkui(b.l. 27-31, 37-42).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios AB „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad keleivinis automobilis

„ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021m. gegužės 01d. yra registruotas fizinio asmens-pil. R. O., kaip transporto priemonės savininko, vardu(b.l. 25).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo V. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti(BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytojas R. O., kurio parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, per apklausą ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, kuris yra registruotas jo, kaip transporto priemonės savininko, vardu. Kadangi jis turi kitą automobilį, o jo tėvas-kaltinamasis V. B. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ką patvirtina ir byloje esantys vairuotojų registro bazės duomenys(b.l. 61-62), pasak liudytojo, savo automobilį „ Volvo “ palikęs Ukmergėje, jis be jokių dvejonių leido šiuo automobiliu naudotis savo tėvui-kaltinamajam V. B..

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo V. B. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, o duomenų apie tai, jog kaltinamojo sūnui R. O., kaip automobilio savininkui, būtų buvę žinoma, jog kaltinamasis V. B., būdamas išgėręs, sės už automobilio vairo, byloje nėra, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. B. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo V. B. vairuoto keleivinio automobilio „ Volvo S60 “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 1.400,- Eur.(vienas tūkstantis keturi šimtai eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 26). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta keleivinio automobilio „ Volvo S60 “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „ vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų keleivinių automobilių „ Volvo S60 “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus).

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis V. B., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. B., sėsdamas neblaivus už vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo V. B. turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ Volvo S60 “ vidutinę kainą(su PVM) Lietuvoje(BK 67 str. 3d., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo faktiniam valdytojui(savininkui)-kaltinamojo sūnui R. O., kuriam minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(BPK 151 str. 8d.).

LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., buvo patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kuriuo buvo papildytas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, numačius ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.(BK 67 str. 2d. 10p.). Kadangi kaltinamasis V. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo V. B., kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas(BPK 51 str. 1d. 7p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam V. B. buvo paskirta advokatė S. Marcinkėnaitė-Venskienė, kaip gynėja pagal paskyrimą, atstovavusi kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu(b.l. 90, 94-95, 103).

2025m. gruodžio 01d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam V. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 81,25 Eur.(aštuoniasdešimt vieną eurą ir 25 eur/ct.)(b.l. 99-102).

BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo V. B., kaip šiuo metu laikinai niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo V. B. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 54 MGL 2.700,- Eur.(dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. B. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 900,- Eur.(devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 36 MGL 1.800,- Eur.(vienas tūkstantis aštuoni šimati eurų ir 00 eur/ct.).

Likusi mokėtina baudos dalis 1.800,- Eur.(vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „ Citadelė “, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB „ Luminor bankas “, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „ SEB bankas “, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „ Šiaulių bankas “, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; „ Danske Bank A/S “ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Nordea Bank “ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB bankas

„ Swedbank “, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, ir UAB „Medicinos bankas “, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801).

BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2025m. lapkričio 07d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2025m. lapkričio 07d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam V. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 1.400,- Eur.(vieno tūkstančio keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Volvo S60 “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

BK 67 str. 2d. 10p. ir 3d., 72⁵ str.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam V. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per aštuonis mėnesius nuo nuosprednžio įsitesiėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo V. B. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymus-keleivinį automobilį „ Volvo S60 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti kaltinamojo sūnui-pil. R. O., kaip transporto priemonės savininkui, su užvedimo spynelės rakteliu ir automobilio dokumentais, t.y. transporto priemonės registracijos liudijimu Y Nr. (duomenys neskelbtini) ir ir privalomios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam automobilio savininkui-pil. R. O., gyv. (duomenys neskelbtini), o daiktinį įrodymą-kompaktinį diską(laikmeną) su įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.