Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokatui Tadui Elzbergui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei J. Č., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovės skola yra pagrįsta ir įrodyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. buto apyvartos žiniaraščiais. Ieškovė paskaičiuodama atsakovei skolą įvertino aplinkybę, kad atsakovė gavo kompensaciją už šildymą iš Kauno miesto savivaldybės ir gauta kompensacijų suma yra atimta iš ieškovo prašomos priteisti sumos. Iš į bylą pateikto buto apyvartos žiniaraščio (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014-12-01 buvo fiksuota skola 439,34 Lt ir ši skolos suma buvo perkelta į sutartį su atsakove. Žiniaraštyje grafoje „kompensacijos“ nurodytos sumos buvo atimtos ir buvo skirtos prieš tai buvusiai skolai padengti. Ieškovė prašydama iš atsakovės priteisti skolą iš prašomos priteisti sumos atėmė Kauno miesto savivaldybės kompensacijai sumokėtą sumą, kuri sudaro 629,87 Eur (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 19 sek. iki 12 min. 52 sek.) Buto apyvartos žiniaraščio grafoje „koreguota“ 2017 m. liepos 1 d. įrašyta suma 1 391,32 Eur atsirado ją perkėlus iš buto apyvartos žiniaraščio nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Byloje teismui pateikti du žiniaraščiai, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., o kitas žiniaraštis yra pirmojo tęsinys ir yra nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. Objektas adresu: (duomenys neskelbtini), atsirado tik 2014 m. kovo 1 d., todėl tik tuo metu buvo pradėta sudarinėti atsakovės buto žiniaraštį. Atsakovės skola, kurios prašo ieškovas yra paskaičiuota pagal byloje pateikta apyvartos žiniaraštį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. ir apskaičiuojant atsakovės butui tenkančią skolą buvo sudėtos visos butui priskaičiuotos sumos „grafoje“ priskaičiuota nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. ir padalintos pusiau t. y. dviems savininkams todėl atsirado 1 391,32 Eur skolos likutis, kuris ir buvo perkeltas į atsakovės žiniaraštį, bei pateiktas sąskaitose. Pateiktame teismui žiniaraštyje užfiksuota, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. yra apmokėjusi tik 143,11 Eur sumą. Pagal du byloje pateiktus buto apyvartos žiniaraščius matyti, kad atsakovės skola susidaro už du laikotarpius t. y. nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. ir sudaro 1 391,39 Eur ir skolos suma laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. yra 274,12 Eur. Pažymi, kad 2014 m. gruodžio 19 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punkte nurodyta skolos suma 439,34 Lt ir delspinigių suma 8,49 Lt buvo susidariusi per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., o sudarant sutartį skola susidariusi už laikotarpį iki 2014 m. kovo 1 d. nebuvo padalinta ir priskirta atsakovei.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, su ieškiniu nesutinka. 2014 metais sudarydama sutartį su ieškove, joje užfiksavo įsiskolinimą ir jį apmokėjo, o vėliau ji gavo kompensacija ir už ją šildymo mokestį dengdavo savivaldybė. Problemos atsirado 2017 metais, kai sąskaitoje atsirado 1 391,32 Eur skola. Visuomet iki 2017 m. gegužės 1 d. už šildymą gavo kompensaciją. Skolos likutis kurį pripažįsta yra buto apyvartos žiniaraštyje ties 2017 m. sausio 1 d. esantis skolos likutis 108,45 Eur sumai, tačiau nesutinka, su 1 391,32 Eur koreguota suma 2017 m. liepos 1 d. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. mokesčių už šildymą nemokėjo (2019-01-15 teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min. iki 22 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

Ginčo, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovė neginčija, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 50/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11-13). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad kita buto dalis t. y. 50/100 nuosavybės teise priklauso M. N.. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-83-451/2010 patvirtina, kad buvo nutraukta V. J. Č. ir M. N. santuoka, bei padalintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktu M. N. įsipareigojo sumokėti visas skolas susidariusias iki 2010 m. kovo 1 d. už butą, esantį (duomenys neskelbtini) AB „Kauno energijai“ (e. b. l. 15-17).

Atsakovė ginčija skolą ir nurodo, kad visus jai priskaičiuotus mokesčius sumokėjo. Nurodo, kad 2014 m. sudarė sutartį su ieškove, kurioje buvo nurodytas skolos likutis. Byloje esanti 2014 m. gruodžio 19 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimu sutartis Nr. 27707439, patvirtina, kad atsakovė su ieškove sudarė sutartį ir joje 5.3 punktu susitarė, kad buitinio šilumos vartotojo pagal sąskaitas nesumokėtas likutis (skola) 2014 m. gruodžio 1 d. yra 439,34 Lt, delspinigiai 8,49 Lt (e. b. l. 21-24). Atsakovė atsikirsdama į ieškinį, pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad atsakovė ieškovei sumokėjo įsiskolinimą 439,34+8,49=447,83 Lt (e. b. l. 51-53). Šių atsakovės nurodytų aplinkybių ieškovė neginčija ir nurodo, kad pateiktame buvo apyvartos žiniaraštyje atsakovei sutartyje nurodyta suma buvo apmokėta, o gauti mokėjimai atitinkamai buvo paskirstyti dengiant įsiskolinimą, o taip pat dalį delspinigių (e. b. l.70-78).

Teismo posėdžio metu atsakovė, ginčydama skolą nurodė, kad po 2010 m. teismo sprendimo mokesčių už šildymą ieškovei nemokėjo iki 2014 metų kol buvo sudaryta sutartis, nors visuomet šiluma buvo tiekiama į butą. Ieškovė ieškiniui pagrįsti pateikė atsakovės buto apyvartos žiniaraštį, kuriame nurodyta, kad skolos suma susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. Nurodė, kad skolos sumai apskaičiuoti reikia buto apyvartos žiniaraštyje sudėti sumas nurodytas grafoje „priskaičiuota“, t. y. susidaro 2 612,25 Eur suma, kuri yra dalijama į dvi dalis ir atsakovei tenkančios skolos dalis sudaro 1 391,32 Eur. Ieškovė 2018 m. spalio 5 d. pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė dėl turto padalinimo buvo įvertinta apskaičiuojant susidariusią skolą, o atsakovės skola yra susidariusiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Nurodo, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, t. y. M. N. prisiimtas įsipareigojimas padengti skolą, susidariusią iki 2010 m. kovo 1 d., nėra šios bylos ginčo dalykas. Ieškovė pateiktais į bylą dokumentais pagrindė savo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad bendras buto plotas yra 134,99 kv. m. tuo tarpu skola už šilumos energiją atsakovei apskaičiuota už plotą, sudarantį 67,50 kv. m., t. y. ½ dalį.

Iš ieškovės AB „Kauno energija“ 2017 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 20-4760 atsakovei matyti, kad atsakovė buvo informuota, kad mokesčiai už butą atsakovei ir M. N. buvo pradėti skaičiuoti atskirai, sukuriant du atskirus kodus, tačiau susidaręs įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. nebuvo padalintas pusiau pagal nuosavybės teise priklausančias turto dalis. Nurodyta, kad būtent dėl šios priežasties buvo įkelta skolos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. atsakovė už pateiktą šilumą nemokėjo (e. b. l. 29). Šias aplinkybes ieškovė įrodė byloje pateiktais buto apyvartos žiniaraščiais šildymui ir vandens pašildymu gyventojams, iš kurių neginčijamai nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už butą nemokėjo nei atsakovė, nei buto bendraturtis M. N., dėl ko per šį laikotarpį susidarė 2 782,65 Eur skola, kuri buvo padalinta pagal nuosavybės teise tenkančias dalis ir atsakovei sudaro 1 391,32 Eur (e. b. l. 30-33).

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad visus jai priklausančius mokėjimus yra sumokėjusi. Nurodė, kad sudariusi 2014 m. gruodžio 19 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir joje aptartą įsiskolinimą sumokėjo laiku ir tai patvirtina byloje pateikti kvitai (e. b. l. 51-53).

Ieškovė, nesutikdama su atsakovės atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija dėl skolos, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai išdėstė skolos susidarymo mechanizmą (e. b. l. 68-78, 99-102, 105-107).

Taip pat ieškovė prašo priteisti 55,50 Eur delspinigių (nuo skolos už šilumos energiją šildymui) už 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. laikotarpiu. Ieškovei priteistina 55,50 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. (1 665,44 Eur x 0,02 proc. / 100 proc. x 182 dienos = 55,50 Eur (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 str. 1 d., CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė privalo vykdyti savo, kaip buto savininkės, įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove už jos naudai tiekiamą šilumos energiją. CK 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo. Ieškovė vykdė savo įsipareigojimus ir tiekė šilumos energiją atsakovės butui, tačiau atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas vykdė netinkamai, nesavalaikiai, todėl susidariusi 1 665,44 Eur skola už šildymą ieškovei iš atsakovės priteistina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 4.86 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.351 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnis, 6.385 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.390 straipsnis)

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis –iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 1720,94 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė sumokėjo 39,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 6-10). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Byloje pateiktas išrašas (e. b. l. 14) už informacijos paieškas viešuose registruose 1,71 Eur sumai, yra laikytinas įrodymu byloje, todėl išlaidos, susijusios su jo gavimu, yra būtinosios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Minėtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl išlaidos už dokumentų išreikalavimą iš registrų priskirtinos išlaidoms, susijusioms su šios civilinės bylos nagrinėjimu, ir ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimus patenkinus, iš atsakovės priteistina 77,01 Eur bendra bylinėjimosi išlaidų suma.

Valstybė šioje byloje turėjo 5,32 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 1 665,44 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 44 ct) skolą, 55,50 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 50 ct) delspinigių, 77,01 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 720,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.