Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-925-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-05
Bylos Nr.
2A-925-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01945-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
L. K.
Trečiasis asmuo
D. K.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-925-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01945-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2.; 77.6.; 77.7.; 78.2.2.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. liepos 5 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant Ilona Juchnevičiūtė.

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,

atsakovei L. K., trečiajam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. ir trečiojo asmens D. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. K. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo - D. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą. nustatė:I.Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas laikinai apriboti atsakovės L. K. valdžią jos sūnaus E. K. atžvilgiu, nustatyti jam nuolatinę globą, globėja paskirti jo močiutę D. K., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja, leisti globėjai uzufrukto teise disponuoti E. K. gaunamomis pajamomis, bei priteisti iš atsakovės 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį E. K. nuo bylos iškėlimo teise iki jo pilnametystės, taip pat pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2003-01-27 potvarkio Nr. 67 E. K. nustatytą laikinąją globą netekus galios. Ieškovas nurodė, kad atsakovė L. K. yra vieniša motina, nusišalinusi nuo savo nepilnamečio sūnaus E. K. auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė jau ilgą laiką vengia atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti sūnų, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ir taip daro žalingą įtaką sūnui, nors su juo ir bendrauja, jų tarpusavio ryšys nėra nutrukęs. 2003-01-27 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 67 be tėvų globos likusiam E. K. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta senelė D. K., su kurios šeima berniukas gyvena. D. K. pageidauja būti nuolatine savo anūko globėja.

Atsakovė L. K. su ieškiniu dalyje dėl laikino jos valdžios apribojimo sūnaus E. K. atžvilgiu, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Lentvario vaikų globos namuose sutiko, o su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutiko iš dalies. Nurodė, kad iki vaiko gimimo vartojo narkotines medžiagas, po vaiko gimimo rūpinosi juo apie 8 mėnesius, tačiau vėliau sutiko, kad vaiką globotų motina, kadangi pati gydėsi nuo priklausomybės nuo narkotikų, Atsakovė paaiškino, kad nuo 2008 m. gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre, į kurį vyksta kiekvieną dieną išgerti metadono. Atsakovė kurį laiką dirbo maisto nešiotoja, tačiau jau apie 2 metus nedirba, negali susirasti darbo. Pabrėžė, kad negali išlaikyti vaiko, tinkamai jį prižiūrėti ir auklėti, kadangi neturi darbo ir gydosi nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Nesutiko su reikalavimu dėl 400 Lt išlaikymo priteisimo. Pažymėjo, kad užbaigus gydymą metadonu norėtų pati auginti ir rūpintis vaiku, paskutinius du metus laikosi ir nevartoja narkotinių medžiagų.

Tretysis asmuo D. K. su ieškiniu sutiko pilnai. Nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1000 Lt, kadangi patiriamos išlaidos vaiko maitinimui, mokymuisi, kanceliarinėms prekėms, žaislams, kelionėms į mokyklą, karatė treniruočių lankymui, kelionėms į užsienį, vaistams nuo alergijos bei vitaminams. Pažymėjo, kad išlaikymas iš vaiko motinas niekada nebus gautas, nes L. K. daug kartų buvo įsidarbinusi, bet dėl turimų psichologinių problemų buvo atleidžiama iš darbo, šiuo metu nedirba ir pati yra motinos išlaikoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė laikinai apriboti atsakovės L. K. valdžią jos nepilnamečio sūnaus E. K. atžvilgiu; nustatyti E. K. nuolatinę globą ir jo globėju paskirti D. K.; E. K. gyvenamąją vietą nustatyti globėjos D. K. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės L. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus E. K., išlaikymui, nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-23) iki E. K. pilnametystės; vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti globėjai D. K.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priima ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės mero 2003-01-27 potvarkį Nr. 67 E. K. nustatyti laikinąją globą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad atsakovė ilgą laiką savo kaip motinos pareigų neatliko ar atliko tik minimaliai, taip pat ir šiuo metu dėl narkotinės priklausomybės, gydimosi nuo jos, bedarbystės, nepakankamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nesugeba tinkamai realizuoti savo teises bei vykdyti pareigas vaikui. Atsakovės L. K. negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip motinos, pareigas sūnaus atžvilgiu, neabejotinai daro jam neturtinę žalą, kadangi vaikas, augdamas be pakankamo motinos dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas deramo atsako į savo meilę motinai, patiria neigiamus išgyvenimus. Teismas darė išvadą, kad atsakovė dėl turimų žalingų įpročių, ilgalaikio narkotinių medžiagų vartojimo, nusišalinimo nuo vaiko auklėjimo ir pan. ilgą laiką vengė ir vengia tinkamai atlikti savo pareigą auklėti sūnų, savo elgesiu neužtikrina vaikui tinkamų gyvenimo bei auklėjimo saugioje ir sveikoje aplinkoje sąlygų, juo nesirūpina ir tokiu būdu daro žalingą įtaką vaikui, kas savo ruožtu sudaro CK 3.180 str. numatytą pagrindą apriboti atsakovei jos valdžią sūnaus E. K. atžvilgiu. Teismas pripažino, kad E. K. interesų požiūriu atsakovės valdžia apribotina, kadangi ji ne dėl objektyvių, tačiau dėl subjektyvių, t.y. nuo atsakovės priklausančių priežasčių ir aplinkybių, neatlieka ir nesugeba atlikti savo pareigų sūnaus atžvilgiu, be to pati tą pripažįsta ir iš esmės sutinka su ieškovo reikalavimu dėl jos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu. Nustačius, kad šiuo metu pagrindas taikyti atsakovės valdžios apribojimą yra, tačiau padėtis gali keistis, teismas taikė

laikiną atsakovės valdžios apribojimą, nenustatydamas konkretaus jo termino, bet siedamas jį su atsakovės elgesiu dabar ir ateityje, sudarant atsakovei laiką bei galimybę, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, skirti jam dėmesį intensyviai bendrauti, teikti išlaikymą ir kitaip prižiūrėti, remti, aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, tuo pačiu įtvirtinant savo pasiryžimą pakeisti žalingą ir ydingą gyvenimo būdą bei pašalinti aplinkybes, sąlygojusias laikinos vaiko globos nustatymą. Tik galutinai išnykus laikino atsakovės valdžios nepilnamečio sūnaus atžvilgiu taikymo pagrindams, atsakovė, vadovaujantis CK 3.181 str. 2 d. 3.182 str. 3 d., galėtų kreiptis į teismą dėl jos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu panaikinimo. Atsižvelgiant į CK 3.246 str., į ieškovo nuomonę, trečiojo asmens išreikštą pageidavimą ir 2010-05-07 ieškovui pateiktą prašymą, o tai pat į pačios atsakovės poziciją, iš esmės sutinkant su ieškovo reikalavimu šioje dalyje, E. K. globėja paskiriama jo močiutė D. K., kuri nuo 2003 m. yra jo laikinoji globėja, su kuria jis visą laiką gyveno ir tebegyvena. Nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 400 Lt išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, tačiau teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis CK 3.192 str., šį reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 300 Lt mėnesinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, kuris atsižvelgiant į visą situaciją, šiuo atveju būtų optimalus tiek vaiko poreikių užtikrinimo, tiek dabartinės atsakovės turtinės padėties ir jos pasikeitimo perspektyvų aspektais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Tretysis asmuo D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės L. K. po 100 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus E. K. išlaikymui. Nurodo, kad vykdyti teismo sprendimo per antstolius nesutinka. Atsakovė ir tretysis asmuo tik po teismo sprendimo buvo informuotos vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad skola bus išieškoma per antstolius. Atsakovė per gydymosi laikotarpį negalės dirbti, nes šiuo metu gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre.

Atsakovė L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo kol gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą atidėti 1 metams. Nurodo, kad vykdyti teismo sprendimo per antstolius nesutinka, nes yra bedarbė šiuo metu gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre. Po metadono vartojimo negali dirbti. Pateikė papildomą prašymą sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iki 100 Lt.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės L. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-08-17 sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sudėtingą atsakovės materialinę padėtį ir priteisė E. K. mažesnį išlaikymo dydį nei prašė Vaiko teisių apsaugos skyrius. Per visą laikinosios globos laikotarpį atsakovė sūnui neteikė jokio išlaikymo, nors yra jauna, darbingo amžiaus moteris. Sumažinus priteisto išlaikymo dydį iki 100 Lt būtų pažeidžiami E. K. interesai, nes jo poreikiai augant didėja.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės L. K. ir trečiojo asmens D. K. apeliacinių skundų ribose: apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia dalyse dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimo įjuos argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus ir išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas iš dalies patenkinti atsakovės apeliacinį skundą, o trečio asmens apeliacinį skundą tenkinti pilnai.

LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs atsakovės turtinę padėtį ir galimybes, nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgęs Lietuvos teismų praktikos tendencijos panašiose bylose, konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą ir iš atsakovės priteisti nepilnamečiui vaikui 300 Lt išlaikymą. Teisėjų kolegija tokią teismo išvadą pripažįsta iš esmės pagrįsta, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu.

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė yra bedarbė, pati yra išlaikoma tėvų, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, nors yra darbinga, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių bei finansinių įsipareigojimų neturi (b.l. 73,74). Atsakovės nepilnametis sūnus E. K. baigė antrąją Vilniaus „Aušros" mokyklos - darželio klasę. Iš esmės nuo pat vaiko gimimo jo motina L. K. juo pakankamai nesirūpino, skyrė nepakankamą dėmesį, nepertraukiamai neaugino ir neauklėjo. Atsakovė L. K. pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybas ir 2002-10-12 sutikimu sutiko laikinai atiduoti savo sūnų globoti motinai D. K., nurodydama, jog negali auginti ir prižiūrėti sūnaus dėl priklausomybės nuo narkotikų (b.l. 7). Nuo 2002 m. atsakovės šeima buvo ir tebėra stebima vaiko teisių apsaugos institucijų, kaip socialinės rizikos šeima. L. K. jau ilgą laiką yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, jai diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, reguliariai vyksta išgerti metadono, 2010-04-01 atlikus narkotinių medžiagų šlapime nustatyti testą - teigiamas benzodiazepinams (b.l. 15-17, 36-42, 57-60, 62-69). Atsakovė buvo teista už plėšimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (b.l. 17-19), taip pat ne kartą bausta administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimus (b.l. 21-22). Nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu ir atsakovė, kaip vaiko motina, negali atsisakyti nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo, tačiau nepakankamai įvertino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio proporcingumą nepilnamečio vaiko tėvų, šiuo atveju atsakovės, turtinę padėtį ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas bei koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, įvertinusi, tai, kad nepilnametis vaikas yra 10 metų amžiaus, ir nepilnamečio E. K. atžvilgiu tėvystė nenustatyta, vaiko motina - atsakovė L. K., kuri yra bedarbė, išlaikoma tėvų, jokio turto neturi, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, jai diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai, vartojant narkotines medžiagas, priklausomybės sindromas, ir iki šiol nėra visiškai atsisakiusi narkotinių medžiagų, susiradusi darbą jame ilgai nesugeba išsilaikyti, dėl ko tikėti, jog atsakovė darbo rinkoje susirastų darbą, atitinkantį jos amžių ir turimą kvalifikaciją, būtų šiuo momentu sudėtinga, bei į tai, kad atsakovės motina D. K., kuri paskirta E. K. globėja, patvirtino apie atsakovės neįmanomas galimybes teikti 300 Lt dydžio išlaikymą ir neprieštaravo dėl 100 Lt per mėnesį dydžio nepilnamečiui E. K. teikimą, taip atsižvelgusi į tai, jog duomenų apie tai, kad atsakovė gautų kitų pajamų, nėra, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per didelis atsakovei, todėl mažintinas iki 100 Lt dydžio periodinių išmokų. Nurodyto dydžio išlaikymas per mėnesį būtų pagrįstas, protingas ir įrodytas pakankamais ir nenuginčytais įrodymais, jį sutinka ir būtų pajėgus mokėti atsakovė. Dėl to šioje dalyje teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundo argumentas, jog išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga ir taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, yra nepagrįstas, kadangi įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje /. Volkovienė v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliantės L. K. apeliacinio skundo prašymas teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl išlaikymo teikimo atidėti vieneriems metams atmestinas. Priimdamas sprendimą teismas reikiamais atvejais gali nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, sprendimą įvykdyti ar išdėstyti, kuomet tai būtina dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju termino sprendimo daliai įvykdyti nustatymas pagal savo teisines pasekmes prilygintinas sprendimo dalies vykdymo atidėjimui. Tokią teismo teisę numato CPK 284 str., tačiau kartu nustato ir apribojimą- skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti neleidžiama {CPK 284 str. 1 d.). Tai paaiškinama tuo, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra išimtinė priemonė, kuria nukrypstama nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos. Todėl ši išimtis negali būti priešpastatoma kitai išimčiai, kurios taikymo atvejai jau nepriklauso nuo teismo diskrecijos, o yra tiesiogiai nustatyti įstatymo leidėjo. Prie skubiai vykdytinų sprendimų, kurie, siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises, jo egzistencinį minimumą ar apginti visuomenei itin reikšmingas vertybes, yra vykdomi nelaukiant jų įsiteisėjimo, yra priskiriami ir sprendimai dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Todėl teismas privalo nukreipti tokį sprendimą vykdyti skubiai, ši teismo pareiga nustatyta CPK 271 str. 2 d. Tuo tarpu teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, šalių lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino įrodymus, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas aukščiau aptartoje dalyje keistinas (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti, sumažinti priteistą 300 Lt išlaikymą iki 100 Lt ir išdėstyti sekančiai:

priteisti iš atsakovės L. K. po 100 Lt (vieną šimtą litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2001-02-09, išlaikymui, nuo bylos iškėlimo teisme (2010-06-23) iki E. K. pilnametystės. Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti globėjai D. K..

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Henrichas JaglinskisRūta Veniulytė-JankūnienėPetras Jaržemskis