Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dokaras“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje šalys iškėlė ginčą dėl visiško atsiskaitymo už ieškovo atsakovui atliktus statybos darbus. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas 2005 m. lapkričio 29 d. sudarė su ieškovu statybos rangos sutartį (tomas I, b. l. 72-78), pagal kurią ieškovas (pagal rangos sutartį - rangovas) įsipareigojo įrengti daugiabučių namų A, B, C, D, E, F, esančių (duomenys neskelbtini), lauko terasą alt. 6,000, stogo virš automobilių stovėjimo aikštelės monolitinės perdangos armatuoto smėlbetonio grindis pagal techninį projektą, o atsakovas (pagal rangos sutartį – užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovui atlikus visus sutartyje nurodytus darbus, šalys pasirašė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas – faktūras bendrai 298 765,90 Lt sumai (tomas I, b.l. 94-125). Ieškovas nurodo, kad rangos sutartimi nustatytą statybos darbų kainą atsakovas yra nevisiškai apmokėjęs, liko skolingas 29 876,58 Lt. Atsakovas aplinkybės, kad pagal rangos sutartį ieškovui nesumokėjo 29 876,58 Lt neneigia, tačiau su ieškiniu nesutinka motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįvykdė rangos sutarties 9.5. ir 12.4. punktuose numatytų sąlygų, t. y. nepateikė draudimo bendrovės laidavimo rašto (garantijos) ir baigiamojo darbų akto.

Vadovaujantis šalių sudarytos rangos sutarties 9.5. punktu, reglamentuojančiu atsiskaitymus ir mokėjimus pagal sutartį, užsakovas iš kiekvienos mokamos sumos sulaiko 10 procentų, kuriuos sumoka po 15 dienų nuo baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 12.4 punktą, iš draudimo bendrovės pateikimo datos. Rangos sutarties 12.4. punkte numatyta, kad rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja vienus metus nuo statinio užbaigimo dienos; laidavimo rašto (garantijos) suma 10 procentų nuo galutinės darbų kainos. Taigi, rangos sutarties turinys tvirtina, kad šalys visišką atsiskaitymą susiejo su dviem aplinkybėmis: baigiamojo darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu ir draudimo bendrovės išduoto laidavimo rašto pateikimu.

Ieškovas proceso metu įrodinėjo, kad atlikęs statybos rangos darbus, parengė baigiamąjį darbų atlikimo aktą ir pateikė jį atsakovui pasirašyti motyvuodamas tuo, kad jeigu statytojas neturi darbų žurnalų medžiagų sertifikatų, atitikties deklaracijų, išpildomųjų nuotraukų, kuriuos ieškovas perdavė atsakovui su baigiamuoju aktu, statybų objektas negali būti valstybinių institucijų pripažintas tinkamu naudoti. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad baigiamąjį darbų atlikimo akto pateikimą patvirtina tai, jog statinys pripažintas tinkamu naudoti, nes rangos sutartyje numatytų atlikti statybos darbų pabaiga ir tinkama darbų kokybė negali būti tapatinama su statinio pripažinimu tinkamu naudoti, - šalys gali numatyti aukštesnius kokybės reikalavimus arba platesnes darbų apimtis, nei būtina statiniui pripažinti tinkamu naudoti (CK 6.663 straipsnio 2 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsakydama į ieškovo argumentus dėl atsakovo delsimo pasirašyti baigiamąjį darbų aktą pažymi, kad įstatymas, saugodamas rangovą nuo nepagrįsto darbų priėmimo vengimo ir užsakovo kitų sutartinių prievolių vykdymo vilkinimo, suteikia rangovui galimybę pasirašyti aktą vienašališkai, jame pažymėjus, kad kita šalis atsisako pasirašyti aktą, - toks aktas sukelia visas teisines pasekmes, kaip ir aktą pasirašius abiems šalims (CK 6.694 straipsnis). Ieškovas nepateikė leistinų, pakankamų ir objektyvių įrodymų, kad pranešė atsakovui apie pasiruošimą perduoti darbus arba, kad baigiamąjį darbų atlikimo aktą pateikė atsakovui pasirašyti, todėl spręstina, kad savo teiginių nepagrindė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neneigė, kad darbai pagal rangos sutartį yra atlikti, statybų objektas Valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti, - tai reiškia, jog jis atitinka Statybos įstatyme nustatytus esminius statinio reikalavimus. Byloje esantys atliktų darbų aktai tvirtina, kad ieškovas darbų rezultatus perdavė etapais, nuo darbų perdavimo momento, rizika už darbų žuvimą ar sugedimą atiteko užsakovui (CK 6.694 straipsnio 3 dalis). Darbų aktai tinkamai įforminti ir pasirašyti abiejų šalių, juose atsispindi visa, kas buvo priimta iš rangovo, t.y. identifikuoti darbai, jų apimtys, kaina, atsakovas darbų rezultato trūkumų nenurodė (tomas I, b.l. 94-125). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų vėlavęs priduoti darbų frontą šalių suderintais terminais. Šalių ginčas dėl statybos darbų kokybės pagal rangos sutartį išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. kovo 31 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4746-392/2010 pagal ieškovo UAB „Praviena“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui UAB „Praviena“ ir atsakovui R. M. IĮ „Grindukas“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Dosanta“. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4746-392/2010 konstatavo, kad atsakovas R. M. IĮ „Grindukas“ tinkamai atliko jam rangos sutartimi pavestus darbus (tomas II, b.l. 4-10). Byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų pranešęs ieškovui apie kitus darbų trūkumus ir prašytų juos pašalinti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad baigiamasis statybos rangos sutarties vykdymo etapas – darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas yra svarbus jo sukeliamų teisinių padarinių aspektais: nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo momento rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, darbų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui, pradedamas skaičiuoti garantinis laikotarpis ir pan. Tačiau šioje byloje baigiamojo darbų atlikimo akto suabsoliutinimas suponuotų tarp ginčo šalių susiklosčiusios situacijos vertinimą formaliuoju aspektu, neužtikrinančiu civilinio proceso paskirties - teisingo ginčo išsprendimo dėl aukščiau nustatytų aplinkybių. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Teisiškai kvalifikavus, kad ieškovas atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus, kurie leido faktiškai priimti ir eksploatuoti objektą, atsakovo prievolės apmokėti už atliktus darbus vykdymo neterminuotas sustabdymas, kuris taip pat yra sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, tik pateisinamas kitos šalies neteisėtais veiksmais (neveikimu), neatitiktų sąžiningo, protingo, teisingo šalių elgesio reglamentavimo ir šalių kooperavimosi reikalavimo, paremto šių principų turiniu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savalaikių pretenzijų atsakovui dėl rangos sutarties 8.13., 8.15. punktų nevykdymo nereiškė, - toks pasyvus elgesys byloje nustatytų aplinkybių kontekste leidžia kritiškai vertinti baigiamojo darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo reikšmę atsakovui.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad, kaip matyti iš rangos sutarties sąlygų, atsakovo piniginių lėšų sulaikymas ir draudimo bendrovės garantinio laikotarpio laidavimo raštas skirti tiems patiems tikslams įgyvendinti - apsaugoti atsakovą (kreditorių) nuo neigiamų padarinių ieškovui (skolininkui) neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius savo prievoles. Laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas – tai ją įvykdys laiduotojas draudikas. Laidavimo draudimo sutartimi draudimo įmonė įsipareigoja visiškai ar dalinai kompensuoti ekonominius nuostolius, susijusius su draudėjo prievolių nevykdymu, kreditoriui, bet tai nereiškia, kad draudėjas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo. Siekdamas gauti laidavimo raštą, draudėjas turi pateikti draudikui sąlygas, iškeltas siekiančio apsisaugoti nuo galimų nuostolių kreditoriaus. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje šalys numatė būtinąsias laidavimo draudimo sutarties sąlygas, kartu specialius reikalavimus laidavimo rašto turiniui – maksimalią sumą, kuri turi būti sumokėta, - 10 procentų nuo sutartinės darbų kainos, ir terminą, kuriam turi būti išduotas laidavimo raštas – vieneriems metams nuo statinio užbaigimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 22 d. iki 2006 m. lapkričio 24 d. statybos objektas pagal rangos sutartį buvo priduotas valstybinei komisijai ir jos pripažintas tinkamu eksploatuoti, todėl nuo 2006 m. lapkričio 24 d. statinys laikytinas užbaigtu rangos sutarties 12.4. punkto prasme. Kadangi draudimo bendrovės laidavimo raštas pagal rangos sutarties 12.4. punktą turėjo galioti vienus metus nuo statinio užbaigimo dienos, šiuo metu šalių sulygtas terminas, per kurį atsakovas jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovui nereiškė, yra pasibaigęs, todėl laidavimo rašto nepateikimas nesudaro kliūčių visiškam atsiskaitymui pagal rangos sutartį. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovui pateikęs baigiamąjį darbų atlikimo aktą, ieškinio tenkinimas dalyje dėl delspinigių priteisimo neatitiktų CK 1.5 straipsnyje numatytų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškinys šioje dalyje netenkinamas.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė materialines bei proceso teisės normos, dėl ko bylą išsprendė neteisingai, skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis), priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 29 876,58 Lt skolą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies (96,48 procentais), iš atsakovo ieškovui priteistina 1 792,63 Lt (1 857,84 Lt – 65,21 Lt) žyminio mokesčio (tomas I, b. l. 3; tomas II, b.l. 40). Nors ieškovas prašė priteisti 6 600,00 Lt bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų, tačiau įrodymus, patvirtinančius išlaidų apmokėjimą, pateikė 4 600,00 Lt sumai (tomas II, b.l. 16-19, 48-49), iš kurių matyti, jog 2 000,00 Lt išlaidų skirta advokato pagalbai rengiant apeliacinį skundą apmokėti. Vadovaujantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas nurodytais maksimaliais dydžiais, įvertinus ginčo pobūdį ir apeliaciniame skunde keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą mažintinos iki 1 500,00 Lt ir iš atsakovo priteistina 3 956,06 Lt (4 100,00 Lt – 143,91 Lt) advokato pagalbos išlaidų (CPK 79, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Grindukas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dokaras“ (juridinio asmens kodas 111474036, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius) ieškovo UAB „Grindukas“ (juridinio asmens kodas 120687923) naudai 29 876,58 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus 58 centus) skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 748,69 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 69 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dokaras“ (juridinio asmens kodas 111474036, buveinės adresas Konstitucijos per. 7, Vilnius) valstybės naudai 10,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.