Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-880/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-05
Bylos Nr.
1-13-880/2013
Teisminio proceso Nr.
95-1-00174-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
P. K.
Advokatai
Irina Kizina
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-880/2013(Proceso Nr. 95-1-00174-11)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5, 1.1.8.1, 1.2.4.5; (S)
Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 5 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajam R. V., jo gynėjui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiajam P. K., jo atstovei advokatei Irinai Kizinai,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1991-09-15 Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) tarnautoju, teistas 2011-05-27 Širvintų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., pritaikius BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent:

R. V., 2011 m. gegužės 16 d. apie 22 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – prie Širvintų VK „Veivera“ parduotuvės, esančios Mikalajūnų g. 1, Gelvonų mstl., Širvintų r., be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu P. K. atžvilgiu, demonstruodamas nepagarbą tuo metu šalia buvusiems asmenims ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, supykęs dėl to, kad po draugiškų grumtynių P. K. nusivalė jam iš nosies pradėjusį bėgti kraują į baltą R. V. megztuką, tyčia sudavė P. K. smūgį rankomis į dešinę veido pusę. Iš karto po to, kai juos draugai išskyrė, pribėgęs R. V. tyčia sudavė alkūne vieną smūgį P. K. į apatinį žandikaulį ir dėl to nukentėjusysis prarado sąmonę ir parkrito ant žemės. Šiais R. V. veiksmais P. K. buvo padarytas apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis, nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje, kairės rankos 5-o piršto sumušimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. V. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 m. gegužės 16 d. apie 15 val. 15 min. susitiko su draugais Ž. P. ir P. K.. Visi nuvažiavo į Ukmergę, nusipirkę alaus apie 18 val. jie grįžo atgal į Gelvonų miestelį. Gelvonų miestelyje prie paminklo jie sutiko merginas K. V., L. K. ir dar kelias. Merginas pavaišino alumi. Apie 21 val. jis su draugais ir merginomis nuėjo už parduotuvės VK „Veivera“ ir ten gėrė alų. Apie 22 val. jis su P. K. pradėjo tarpusavyje juokauti ir stumdytis. Juokais smūgiavo vienas kitam į krūtinę. Draugiškai besismūgiuojant, P. K. jį pastūmė į sienos kampą, o R. V. stumdamas P. K. nuo savęs, su delnu trenkė P. K. į nosį. P. K. iš nosies bėgo kraujas. P. K. savo kraują išsivalė į R. V. baltą megztuką. Po kelių minučių pribėgo P. K. ir norėjo suduoti į veidą, bet R. V. gindamasis vieną kartą trenkė P. K. į apatinį į žandikaulį. Po šio smūgio P. K. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Sąmonę atgavęs jis buvo nuvežtas į ligoninę. Dėl to ką padarė labai gailisi. R. V. stumdymosi metu taip pat buvo nesunkiai sužalotas, nes atsitrenkiant į sienos kampą jam lūžo šonkaulis.

Nukentėjusysis P. K. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 16 d. apie 16 val., pas jį į namus atvažiavo draugai Ž. P. ir R. V.. Visi kartu nuvažiavo į Ukmergę ir po to grižo į Gelvonų miestelį. Miestelio centre jie susitiko R. R., B. J., A. Č. ir L. K. ir visi nuėjo už VK „Veivera“ parduotuvės ir ten gėrė alų. Apie 22 val. jis su R. V. pradėjo juokais stumdytis, smūgiuoti rankomis į krūtinės sritį. R. V. pataikė P. K. į nosį ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. P. K. kraują nusivalė į R. V. baltą megztuką ir po to R. V. supykęs pradėjo stipriai smūgiuoti ir pataikė P. K. į dešinę veido pusę. Draugai juos išskyrė, o R. V. kažkas laikė, nes jis buvo įpykęs. Ištrūkęs R. V. pribėgo prie P. K. ir sudavė vieną smūgį. Po šio smūgio į žandikaulį P. K. nukrito ant žemės, prarado sąmonę ir daugiau nieko nepamena. Kai atsigavo, jautė, kad skauda žandikaulį, buvo nubrozdinta dešinė alkūnė ir dešinė blauzda, labai skaudėjo kairės rankos pirštą. Nukentėjusysis mano, kad po smūgio griūdamas galėjo sumušti pirštą ir nubrozdinti alkūnę bei blauzdą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Č. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 16 d. su savo seserim G. Č. buvo Gelvonų miestelio centre, kur susitiko su draugėmis L. K., K. V. ir B. J.. Jos sėdėjo prie paminklo Gelvonų miestelyje. Po kiek laiko atvažiavo R. V., P. K. ir Ž. P.. Visi nuėjo už parduotuvės VK „Veivera“ ir ten vaikinai gėrė alų. R. V. su P. K. pradėjo stumdytis. A. Č. pasakė, kad jie baigų ir jie apsiramino. Bet po kurio laiko vėl pradėjo muštis. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad nematė kaip R. V. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Č. nurodė, kad R. V. sudavė smūgį alkūne P. K. į žandikaulį. P. K. nukrito ant asfalto, jam bėgo iš nosies ir ausies kraujas.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. Č. paaiškino, kad 2011-05-16 už parduotuvės VK „Veivera“ R. V. su P. K. pradėjo stumdytis. Merginos sakė, kad jie baigtų ir jie apsiramino. Po kiek laiko jie vėl pradėjo muštis ir ji pamatė , jog P. K. nukrito ant asfalto, jam bėgo iš nosies ir ausies kraujas. Kaip R. V. smūgiavo ji nematė.

Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 16 d. vakare, jis buvo Gelvonų miestelyje už parduotuvės VK „Veivera“ su draugais P. K. ir R. V. ir panelėmis. Jis su draugais gėrė alų. Apie 22 val. jis nuėjo į parduotuvę, o kai grįžo pamatė kad ant žemės guli P. K., jo veidas buvo visas kraujuotas. J. J. išvežė P. K. į ligoninę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. V. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 16 d. apie 20 val. 30 min. susitiko Gelvonų miestelyje su draugėmis L. K., B. J., A. Č. ir R. R.. Po kiek laiko prie jų privažiavo R. V., P. K. ir Ž. P.. Jie visi nuėjo už parduotuvės VK „Veivera“ ir ten vaikinai gėrė alų. R. V. su P. K. tarpusavyje juokavo, stumdėsi. Po to R. V. pradėjo pulti P. K. ir jam su ranka sudavė vieną smūgį į nosį. P. K. iš nosies bėgo kraujas. Visi pradėjo raminti R. V. ir juos išskyrė. Po to R. V. alkūne R. K. sudavė į veidą, po ko P. K. nukrito ant asfalto ir neteko sąmonės (b.l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. nurodė, kad 2011 m. gegužės 16 d. apie 20 val. su klasiokėmis sėdėjo prie paminklo Gelvonų miestelyje. Po kiek laiko privažiavo R. V., P. K. ir Ž. P., jie su savimi atsivežė alaus. Visi nuėjo už parduotuvės VK „Veivera“ ir ten vaikinai gėrė alų. Tarp R. V. ir P. K. įvyko žodinis konfliktas, jie tarpusavyje, pusiau juokais, pusiau rimtai pradėjo stumdytis. L. K. matė, kad ant asfalto be sąmonės guli P. K., jam iš ausų ir nosies bėgo kraujas (b.l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. J. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 16 d. jai būnant namuose jai paskambino L. K. ir pasakė, kad už parduotuvės VK „Veivera“ vyksta muštynės tarp R. V. ir P. K.. B. J. nubėgusi už parduotuvės, pamatė, kad asfalto guli P. K., be sąmonės, jam iš ausų ir nosies bėgo kraujas. Ji paskambino savo broliui J. J., kad atvažiuotų ir jis atvažiavęs išvežė P. K. į ligoninę. R. V. trukdė vežti, atidarinėjo automobilio dureles, atsistojo priešais automobilį ir neleido išvažiuoti. Kai Ž. P. užsirakino automobilio viduje, R. V. spardė automobilį (b.l. 51-53).

2011 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1701/11(01) konstatuota, kad P. K. padarytas apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis, nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje, kairės rankos sumušimas, sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 28-29).

2011 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad R. V. padarytas dešiniojo XI šonkaulio lūžimas, galimai 2011 m. gegužės 16 d., ir vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju smurto vartojimas viešoje vietoje, t. y. lauke prie parduotuvės, kur lankosi daug asmenų, matant pašaliniams asmenims (liudytojams), akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas.

Kaip jau minėta, kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, taip pat nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. prie parduotuvės, matant pašaliniams asmenims, sudavė keletą smūgių į veidą P. K. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Vadovaujantis liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais, teismas sprendžia, kad R. V. neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko be pakankamos tam priežasties, tokiu savo iššaukiančiu elgesiu siekė save priešpastatyti ten buvusiam jaunimui, demonstravo niekinantį požiūrį į aplinkinius ir ypač į nukentėjusįjį. Aplinkybė, kad nukentėjusysis nusivalė kraują į kaltinamojo megztinį, nėra dingstis naudoti prieš jį fizinį smurtą, todėl jo veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), o lengvinanti – įtakos veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo aplinkybę, jam skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. O už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje skiriamas 6 mėnesių laisvės apribojimas. Bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir skiriama galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, į kaltininko asmenybės teigiamas savybes. Šie ir kiti duomenys teismui leido sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 str. 2 d. 6 ir 10 p.).

Nukentėjusysis teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas skausmas ir išgyvenimai dėl patirtos traumos.

Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) nusikalstamos veikos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į padarytus nusikaltimus, kaltės formą – tyčiniai nusikaltimai ir į pasekmes, t. y. į tai, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas – nukentėjusiajam lūžo žandikaulis, buvo nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje, sumušta kairė ranka. Dėl sumušimo nukentėjusysis negalėjo normaliai valgyti, bendrauti, o tai jam neabejotinai sukėlė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, kuri nors jis ir dirba nėra gera ir į tai, kad dėl atsiradusios žalos kaltas ir nukentėjusysis, kuris savo elgesiu iš dalies išprovokavo kaltinamojo elgesį, bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog šioje byloje prašoma piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir turi būti mažinama iki 2500 Lt.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš kaltinamojo proporcingai priteistinos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš viso nukentėjusysis sumokėjo 800 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 114), o ieškinį patenkinus 50 proc., iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiama 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę bausmę R. V. skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Priteisti P. K. iš R. V. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius