Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei E. M. dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliaciniame skunde atsakovė E. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi pastatu tvarka yra nusistovėjusi ir labiausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą priklauso keliems asmenims, pripažįstama, kad daiktas bendraturčių valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise (LR CK 4.72 str. 1 d.). Tais atvejais, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios nuosavybės teise esančio objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (LR CK 4.75 str. 1 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10). Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi minėtu pastatu tvarkos. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia tuo, kad pastato naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1975-07-30 ir 1985-07-25 sutartyse, todėl ji nebegali būti nustatinėjama. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal 1975-07-30 sutartį J. B. pardavė, o ieškovo tėvas L. S. įgijo ¼ ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Šios sutarties 5 punkte numatyta, jog L. S. naudosis pietvakarine ūkinio pastato dalimi su atskiru įėjimu. Sutartimi patvirtinta, jog ūkinio pastato šiaurės rytų dalyje esančia daržine ir įėjimu į ją naudosis visi pastatų savininkai bendrai. Ieškovo tėvas L. S. 2012-06-07 pirkimo – pardavimo sutartimi iš J. K. ir D. N. K. nupirko papildomai ¼ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-71). Atkreiptinas dėmesys, jog šioje sutartyje nenumatyta naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka. 1985-07-25 sutarties, kuria J. K. notarine sutartimi dovanoja E. K. ¼ dalį minėto ūkinio pastato, 7 punkte nurodyta, jog apdovanotasis naudojasi ūkinio pastato rytine dalimi su bendru įėjimu (b. l. 61). Iš 1977-12-15 notarine tvarka patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, jog E. K. pardavė J. K. ¼ rąstų sandėlio, plane pažymėto 2I1m (b. l. 59-60). Šios sutarties 5 punkte nurodyta, jog J. K. ūkinio pastato plane pažymėto 2I1m naudosis rytine dalimi su bendru laukiniu įėjimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog aiški naudojimosi ginčo pastatu tvarka byloje pateiktomis sutartimis nebuvo nustatyta ir įregistruota viešame registre. Taigi nepagrįsta atsakovės skundo nuostata, jog atsakovės nurodytose sutartyse yra nustatyta aiški naudojimosi ginčo pastatu tvarka ir teismas ją nustatė nepagrįstai.

Teismas pažymi ir tai, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką turi būti atsižvelgiama į kriterijus, suformuluotus kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.). Kaip jau minėta prieš tai, 1975-07-30 sutarties 5 punkte numatyta, jog ieškovo tėvas L. S. naudosis pietvakarine ūkinio pastato dalimi su savo atskiru įėjimu. 1977-12-15 sutartyje, kuria J. K. įgijo nuosavybės teisę į ¼ dalį ūkinio pastato, nurodyta, jog jis naudosis rytine pastato dalimi. Teismas daro išvadą, jog šios sutartyse numatytos sąlygos atitinka ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką. Svarbu įvertinti tai, kad atsakovė neįrodė, kad tarp šalių yra susiklosčiusi kitokia naudojimosi ginčo pastatu tvarka. Atsakovė taip pat nepagrindė savo atsikirtimų, jog nustačius ieškovo pateiktą naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, bus pažeisti jos teisėti interesai (LR CPK 178 str.). Iš byloje esančio žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas, plano matyti, kad prie ūkinio pastato, kuris plane pažymėtas indeksu „N“, pietinės sienos yra paliktas ieškovui G. S. priskirtas naudotis žemės sklypas, kuriuo ieškovas gali patekti į jam paskirtą naudotis pastato dalį. Akivaizdu, kad prie šiaurinės ūkinio pastato dalies priėjimas yra per atsakovės E. M. žemės sklypą. Šias aplinkybes teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir teismas pagrįstai ieškovo prašomą naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką pripažino atitinkančia abiejų šalių teisėtus interesus.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl pastato avarinės būklės. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės prašymu 2010-06-15 buvo atliktas ūkinio pastato būklės vertinimas ir pateikta išvada, jog pastatas neatitinka privalomų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų (b. l. 30). 2011-07-05 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 47 nustatyta, kad ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninė būklė neatitinka LR statybos įstatyme nustatytų reikalavimų ir reikalaujama nedelsiant sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje, kad nekiltų pavojus statinyje esantiems žmonėms (b. l. 33-34). Visi išvardinti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pastato būklė yra netinkama pastatą naudoti pagal paskirtį. Atsakovės papildomai apeliacinės instancijos teisme pateiktame 2014-11-28 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 58 taip pat nurodoma, jog būtina nedelsiant sustabdyti faktinį pastato naudojimą ir priimti sprendimą dėl pastato suremontavimo, rekonstravimo arba nugriovimo. Taigi bendraturčiai turi nedelsiant taikyti priemones, užtikrinančias pastato atitikimą norminių aktų reikalavimams, tačiau nenustačius naudojimosi pastatu tvarkos nebus aiškios bendraturčių atsakomybės bei jų teisių ribos (LR CK 4. 76 str.). Dėl to naudojimosi statiniu tvarkos nustatymas ir suteiks galimybę kiekvienam bendraturčiui teisę įgyvendinti tokias priemones, kurios yra būtinos siekiant naudoti statinį pagal paskirtį. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pastato remontas ar rekonstrukcija būtų ekonomiškai nenaudingi (LR CPK 178 str.). Be to, sprendimai dėl statinio rekonstrukcijos ar nugriovimo gali būti priimami tik norminių aktų nustatyta tvarka, o šioje byloje nėra sprendžiama dėl konkretaus būdo, kuris pašalins norminių aktų pažeidimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė naudojimosi ginčo pastatu tvarką, nustatė bendraturčių atsakomybės ribas, patvirtino jų teises į konkrečią statinio dalį ir tuo norminių aktų teismas nepažeidė.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 500 Lt ieškovo atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. M. ieškovui G. S. 500 Lt ieškovo bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.