- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-6012-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01243-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Pareiškėjas
- L. N.
dalyvaujant pareiškėjai L. N., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusbrolis.
Pareiškime nurodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. mirė jos pusbrolis R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. 18-9679320. Po pusbrolio mirties liko jam priklausęs turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-05-29 kreipėsi į Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarę Iriną Zavišnienę dėl jos palikimo priėmimo. Tačiau sužinojo, jog kad galėtų paveldėti pusbrolio turtą, privalo pateikti dokumentus, įrodančius jos ir R. A. giminystės ryšį. Ji neturi R. A. mamos gimimo liudijimo, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A. buvo jos pusbrolis.
Nurodė, jog su R. A. augo kaip brolis ir sesuo, po jo mamos mirties, jos mama augino R. A. kaip savo sūnų. Ji lankė jį ligoninėje ir mirus jį palaidojo. R. A. mama buvo A. A., J.. Gimus vaikui, jai buvo 31 metai. A. A. gimimo liudijimo nėra, nėra jokių duomenų apie jos tėvus. Jos, L. N. (D.), mama buvo O. D., J.. Išlikęs dokumentas „Ištrauka iš gimimo metrikų Nr. 256 1912“ matyti, jog O. A. tėvas buvo J. A.. Iš pateikiamų dokumentų matyti, jog A. A. tėvas buvo vardu J.. Pareiškėja išnaudojo visas galimybes gauti duomenis apie A. A. tėvus, tačiau duomenų negavo. Iš pateikiamų VĮ Registrų centro pažymų matyti, jog apie A. A. tėvus, R. A. senelius. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė tik R. A. gimimo įrašą, rekomendavo kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kuris nurodė, jog V. R. katalikų bažnyčios 1912 m. ir 1919 m. metrikų knygų saugoti negavo ir gimimo pažymų išduoti negali. Todėl teismas yra vienintelė institucija, galinti patvirtinti faktą, jog R. A. buvo jos pusbrolis. Kitų suinteresuotų asmenų byloje nėra, nes visi yra mirę, R. A. vaikų, sutuoktinės neturėjo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. N. teismo prašė patenkinti jos prašymą, vadovautis pareiškime nurodytais argumentais. Teismui paaiškino, kad R. A. buvo nesantuokinis vaikas, todėl jos mamai mirus, jį užaugino jos tėvai. Pareiškėja neturi vaikų, todėl jie vienas kitu rūpinosi ir buvo sutarę, jog po mirties priims vienas kito palikimą. Kadangi R. A. mama senai mirusi, ji nežino kur galėtų būti jos gimimo liudijimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė prašė pareiškėjos prašymą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, jog teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą.
Pareiškėja, prašydama nustatyti giminystės faktą, nurodė, kad neturi dokumentų, įrodančių jos ir R. A. giminystės ryšį, ir jų nėra atitinkamose valstybės institucijose, pateikė įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigas ir valstybės archyvus dėl jos ir R. A. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų gavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.
Pareiškėja nurodo, kad prašomo juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, tai yra ji galės įgyvendinti teisę į turto paveldėjimą (palikimą).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalis nurodo, jog 6 punkte nurodoma, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). 2018 m. gegužės 29 d. Mažeikių rajono 2notaro biuro notarės liudijime nurodoma, jog pareiškėja L. N. yra 2018 m. gegužės 24 d. mirusio R. A. įpėdinė pagal Įstatymą, kaip jos pusseserė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėja L. N. patenka į įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjo mirties atsiradusį palikimą, sąrašą, ir jos prašomas nustatyti juridinis faktas jai sukels teisines pasekmes.
Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, jog R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), M. P. g. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)VšĮ Mažeikių ligoninėje (medicininis mirties liudijimas Nr. 18-9679320). Jo motina buvo A. A., Juozo, gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), išsamesnių duomenų apie R. A. tėvą nėra, įrašytas vardas – J.. Duomenų, jog R. A. turėjo vaikų, sutuoktinę nėra. Pareiškėjos L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina buvo O. D. (buvusi A.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mamos O. D. (buvusi A.) tėvas J. A., motina – M. Š., kitų tikslesnių duomenų nėra. Teismo posėdžio metu liudytojai R. V. ir A. K. nurodė, jog apie 20 metų bendravo su R. A., kuris pareiškėją L. N. jiems pristatė kaip savo pusseserę, kitų asmenų, galinčių priimti jo palikimą, nežino. Vaikų, sutuoktinė, jų žiniomis, R. A. neturėjo. Jį palaidojo pareiškėja, dalyvavo laidotuvėse, kuriose kitų artimų žmonių nebuvo, ginčų dėl palikimo nėra.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog pareiškėjos mamos O. D. (buvusios A.) ir R. A. mamos A. A. tėvas J., todėl, atsižvelgus į nurodytų asmenų gimimo datas, vietoves, nustatytina, jog jos buvo seserys, o jų vaikai – pusbroliai/ pusseserės. Teismo vertinimu byloje esantys rašytiniai dokumentai, pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, jog R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusbrolis, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Šio faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusbrolis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.