Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-24 · Administracinė byla Nr. eI2-4029-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
eI2-4029-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02088-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-4029-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02088-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas ar Departamentas) pateikti jam 2017 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-360 priedą su nuotraukomis, darytomis patikrinimo metu, nurodytą šiame patikrinimo akte; priteisti iš atsakovo jo turėtų išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1159-595/2020 įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. gegužės 15 d. prašymą. Atsakovas 2020 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku pateikė jam 2020 m. gegužės 13 d. raštą Nr. (18.1)-AD5-7099, kuriame teigė juo vykdantis teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą. Atsakovas, be kita ko, pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-360, kuriame nurodoma, kad: „Prie patikrinimo akto pridedama: Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu darytos foto nuotraukos 1, lapas.“. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas nepateikė šio patikrinimo akto priedo. Pažymi, kad atsakovas negali neturėti šio patikrinimo akto priedo, kadangi jis yra neatskiriama patikrinimo akto dalis, nurodyta pačiame dokumente. Mano, kad atsakovas privalo pateikti jam patikrinimo akto priedą, kadangi atsakovas nėra nusprendęs jo neteikti, taip pat nėra informavęs apie sprendimą jo neteikti, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Papildomai nurodo, kad jis 2020 m. birželio 9 d. pateikė atsakovui skundą, kuriame prašė pateikti patikrinimo akto priedą su nuotraukomis, tačiau atsakovas į šį prašymą neatsakė ir prašomo dokumento nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas teigia, kad atsakovas pažeidė jo teisę į įstatymais pagrįstą prašymų ir skundų nagrinėjimą, teisę į gerą administravimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius atliko neplaninį patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-360 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, kad pridedamos faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu darytos fotonuotraukos (1 lapas). Teigia, kad Departamentas negali pateikti pareiškėjui šio Patikrinimo akto priedo – fotonuotraukų, nes jų neturi. Nurodo, kad apie tai pareiškėjas buvo informuotas Departamento 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. (18.1 )-AD5-9231.

Paaiškina ir tai, kad patikrinimo aktą surašęs buvusio Vilniaus RAAD pareigūnas Departamente nebedirba. Pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 3 punktas). Pareigūnas, atliekantis skundo tyrimą, yra pats asmeniškai atsakingas už bylos medžiagos turinį, todėl Departamentas neturi galimybės nustatyti aplinkybių, susijusių su nuotraukų nebuvimu prie patikrinimo akto. Paaiškina, kad nuotraukos prie patikrinimo akto paprastai pridedamos kaip vaizdinė medžiaga, kuri patvirtina patikrinimo akte aprašytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju Patikrinimo akte yra aprašytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimo Departamento vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. Patikrinimo akto priedo nepateikimo.

Remiantis šios bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-1159-595/2020 rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Inspekcija) 2017 m. liepos 19 d. raštu „Dėl prieplaukos įrengimo Neries užės pakrantėje, ties namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ el. paštu (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad patikrino jo 2017 m. birželio 14 d. pranešime nurodytus faktus vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1955. Nustatyta, kad Neries pakrantėje ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengta plaukiojanti prieplauka. Atsižvelgiant į tai, kad prieplauka nėra statinys, šiuo raštu buvo kreiptasi į Vilniaus RAAD, prašant įvertinti, ar įrengiant prieplauką nebuvo pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus. Apie priimtus sprendimus prašoma informuoti pareiškėją (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. prašymu, pateiktu Departamentui el. paštu info@aad.am.lt iš el. pašto (duomenys neskelbtini), prašė nurodytu el. paštu pateikti administracinės procedūros, susijusios su Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsakymu pareiškėjui Nr. (38-14)-VR-1.7-6172 metu gautus dokumentus ir kitą turimą informaciją (e. b. l. 4, 6).

Departamento Vilniaus valdyba 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-16917 pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė popierine forma rengto rašto, kurį pasirašė Departamento Vilniaus valdybos viršininkas, skaitmeninę kopiją (PDF formatu). Skundžiamame rašte nurodoma, jog pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašymas buvo gautas 2019 m. birželio 20 d. iš buvusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Departamentas atsisakė pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, susijusią su anonimo 2017 m. birželio 14 d. teiktu pranešimu ir su juo susijusiu tyrimu, kadangi nurodytas el. pašto adresas, kuriuo prašoma pateikti informaciją, nesutampa su el. pašto adresu, kuriuo buvo siųstas 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsakymas į anoniminį skundą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs ir papildęs, prašė panaikinti atsakovo Departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakymą Nr. (18.1)-AD5-16917 į jo 2019 m. gegužės 15 d. prašymą ir įpareigoti atsakovą šį prašymą išnagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI2-1159-595/2020 patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (18.1)AD5-16917 „Dėl skundo tyrimo“ ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 15 d. prašymą.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. el. paštu pateiktu prašymu kreipėsi į Departamentą dėl to, kad Departamentas neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-1159-595/2020 – iš naujo neišnagrinėjo jo 2019 m. gegužės 15 d. prašymo. Nurodė, kad kaltiems asmens dėl teismo sprendimo neįvykdymo turi būti taikyta atsakomybė.

Departamento Vilniaus valdyba 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-7099 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-02-20 bylos Nr. eI2-1159-595/2020 sprendimo vykdymo”, vykdydama minėtą teismo sprendimą bei atsakydama į pareiškėjo 2020 m. gegužės 12 d. prašymą, pateikė pareiškėjui turimų dokumentų, susijusių su Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (38-18)-VR-1.7-6172, kopijas. Prie šio rašto pareiškėjui buvo pridėta: 2017 m. liepos 19 d. rašto Nr. KL2-575 kopija, 2017 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-360 kopija, 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. (38-18)-VR-1.7-6172 kopija, 2017 m. rugsėjo 14 d. el. susirašinėjimo kopija, 2017 m. lapkričio 6 d. prašymo kopija, 2017 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. V3-285-(5.6) kopija, 2017 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. (38.18)-VR-1.7-9239 kopija.

Departamentas 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-9231, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. birželio 9 d. skundą, informavo pareiškėją, kad vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą byloje Nr. eI2-1159-595/2020, Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-7099 pateikė pareiškėjui visą turimą medžiagą. Pažymėjo, kad prie Inspekcijoje esančio 2017 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akto nebuvo pridėtos faktinių duomenų vietoje darytos nuotraukos, todėl Departamentas neturi galimybės jų pateikti. Taip pat paaiškino, kad neplaninį teminį patikrinimą atliko ir patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-360 surašė buvusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas, laikinai ėjęs vedėjo pareigas, kuris šiuo metu Departamente nebedirba. Pažymėjo, kad pareigūnas, atliekantis skundo tyrimą, yra pats asmeniškai atsakingas už bylos medžiagos turinį, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nustatyti aplinkybes, susijusias su nuotraukų buvimu ar nebuvimu, neturi galimybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuotraukos prie patikrinimo akto paprastai pridedamos kaip vaizdinė medžiaga, kuri patvirtina patikrinimo akte aprašytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju patikrinimo akte yra aprašytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, atsakovas šiame rašte patvirtino, kad negali ir negalės pareiškėjui pateikti 2017 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-360 nurodyto priedo, t. y. faktinių duomenų vietoje darytų nuotraukų, kadangi Departamente minėtų nuotraukų nėra.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas siekia iš Departamento gauti visą neplaninio patikrinimo, atlikto pagal jo pranešimą, medžiagą, dėl kurios surašytas Patikrinimo aktas. Nustatyta, kad remiantis pareiškėjo pranešimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas atliko neplaninį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Taip pat nustatyta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą byloje Nr. eI2-1159-595/2020 ir atsakant į pareiškėjo 2020 m. gegužės 12 d. prašymą, pareiškėjui buvo pateikta šio Patikrinimo akto kopija. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad šis dokumentas turėjo faktinių duomenų patikrinimo vietoje darytas nuotraukas, 1 lapas. Departamentas neginčija, kad nurodyto Patikrinimo akto priedo pareiškėjui nepateikė.

Pareiškėjas Patikrinimo akto nepateikimą laiko jo teisės į įstatymais pagrįstą prašymų ir skundų nagrinėjimą, teisės į gerą administravimą pažeidimu. Nurodė, kad Departamentas nėra priėmęs jokio sprendimo, kuriame būtų nurodyti aiškūs Patikrinimo akto nepateikimo ar atsisakymo šį dokumentą pateikti motyvai.

Pareiškėjo teisė į gerą administravimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Ši teisė apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas). Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (šiais aspektais žr. 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kilusiam ginčui aktualios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), nuostatos.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais remiantis kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms ir kt.).

Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis (Taisyklių 26 punktas). Jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas (Taisyklių 27 punktas).

Kaip matyti iš Departamento Vilniaus valdybos 2020 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (18.1)-AD5-7099 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-02-20 bylos Nr. eI2-1159-595/2020 sprendimo vykdymo”, jame nėra nurodytos priežastys, dėl kurių nėra pateikiamas Patikrinimo akto priedas. Apie tai, kad Departamentas neturi minėto dokumento, pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. (18.1 )-AD5-9231, t. y. pasibaigus Taisyklių 25 punkte nustatytam 20 darbo dienų terminui administracinės procedūros sprendimui priimti ir po pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl vilkinimo atlikti veiksmus (skundas teismui paduotas 2020 m. birželio 15 d.). Tokie Departamento veiksmai, teismo vertinimu, yra nesuderinami su gero administravimo principu, pažeidžia pareiškėjo teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje ir teisę susipažinti su dokumentais, įtvirtintą Chartijos 42 straipsnyje.

Departamentas teigia, kad pareiškėjo prašomu dokumentu nedisponuoja. Pareiškėjas paneigiančių šią aplinkybę įrodymų teismui nepateikė. Kaip jau minėta, apie tai, kad Departamentas nedisponuoja pareiškėjo prašomu dokumentu, pareiškėjas informuotas 2020 m. birželio 16 d. raštu. Duomenų, kad pareiškėjas nėra jo gavęs, byloje nėra. Pareiškėjas šio rašto teismui neginčija. Netikėti Departamento paaiškinimais, kad jis neturi pareiškėjo prašomo dokumento, teismas neturi pagrindo. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas neturi galimybės pareiškėjui pateikti jo prašomo dokumento. Dėl šių priežasčių įpareigoti Departamentą pateikti pareiškėjui jo prašomą dokumentą – Patikrinimo akto priedą nėra pagrindo, nes tokio teismo sprendimo įvykdymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnyje numatytą tvarką būtų neįmanomas. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132straipsnio1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė