Kauno apygardos teismo nutartis

2009-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-317-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-26
Bylos Nr.
1A-82-317-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. K.
Pranešėjas: Algirdas JaliniauskasTeisėjas: Rimantas Grigas Bylos Nr. 1A-82-317/2009
Procesinio sprendimo kategorija: (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Singridai Samoškienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl 2008-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, o pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. -laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007-06-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2008-01-01 apie 5 val. pro saugomus vartus įsibrovęs į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - 11 vnt. neturinčių materialinės vertės 20 litrų talpos kanistrų, su jose buvusiais 220 litrų dyzelinio kuro 743,60 Lt vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą.

Taip pat R. K. nuteistas ir už tai, kad 2008-01-22 val. apie 23³⁰ val., įsibrovęs pro saugomus vartus į UAB(duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą - neturinčių materialinės vertės 10 vnt. 20 litrų talpos kanistrų su jose buvusiais 200 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 726 Lt , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas sargo ir sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo 2008-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirtą bausmę sušvelninti. Jo nuomone, apylinkės teismas netinkamai pritaikė LR BK 41 str., 54 str., 59 str. 61 str. 63 str. nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas-jo veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kadangi jie buvo tapatūs, abiem atvejais jais buvo siekiama vieningo rezultato-pagrobti degalus, grobimas buvo vykdomas analogišku būdu ir panaudojant tą patį automobilį, tarp atskirų veiksmų nebuvo didelio laiko tarpo, veiksmai buvo padaryti vieninga tyčia, kurią patvirtina tai, jog jis grobė tik tokį degalų kiekį, kurį galėjo sutalpinti į automobilį.

Skunde teigiama, jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo noru atlygino padarytą žalą. Teismas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas turėjo įtakos paskiriant bausmės dydį. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis padarė išvadas dėl savo elgesio, jį vertina kritiškai. Apelianto teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju kai asmuo kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atlygina padarytą žalą, atsiprašo nukentėjusiojo, stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes, jo asmenybės pavojingumas yra daug mažesnis.

Skunde teigiama, jog teismas turėjo pagrindą jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, kadangi jis prisipažino kaltu, gailisi, atlygino žalą, vienas išlaiko neįgalią motiną ir patėvį ir jų nėra kam prižiūrėti, o apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta ir ji prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė įrodymais pagrįstą ir teisingą nuosprendį.

Teismas pagrįstai R. K. padarytus nusikaltimus įvertino kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, o ne kaip pavienį tęstinį nusikaltimą.

Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš kelių tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus. Tęstinio nusikaltimo atveju tokiais jie nelaikomi, bet sudaro vieno nusikaltimo atskiras grandis. Visais atvejais, kai kyla abejonės, ar keliais aktais padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip pavienius nusikaltimus, ar kaip tęstinį nusikaltimą, būtina žiūrėti, ar tie aktai yra tarpusavyje susiję, ar turi vieningą kaltės formą, ar jais siekiama vieningo ir konkrečiai apibrėžto tikslo.

Tęstiniam nusikaltimui būtinas požymis-vieninga kaltininko tyčia. Vieningą tyčią vagystės atveju galima pripažinti tuomet, kai asmuo iš anksto suplanuoja keliais veiksmais dalimis pagrobti tam tikrus daiktus, kurie yra pasirinktoje nusikaltimo padarymo vietoje, apie kuriuos jis žino dar iki pirmo veiksmo padarymo, ar sužino darydamas pirmą veiksmą (vagystę). Vieningą tyčią identifikuoja žinojimas nusikaltimo dalyko t.y. nusikaltimo vietoje esančio grobiamo turto bei jo kiekio žinojimas darant dar tik pirmą iš visos eilės vagysčių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad nuteistojo R. K. padarytus abu nusikaltimus siejo vieningas jo sumanymas. R. K. tyčios vieningumą paneigia jo paties parodymai. Jis pats nurodė, kad tik pastebėjęs, jog baigiasi pirmos vagystės metu pagrobtas kuras ir, kad pinigų kurui jis nebeturi, sugalvojo dar kartą patekti į UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės teritoriją ir pažiūrėti, gal ten dar atvežė kuro, o jo radęs- kurą pavogti(t. 1 b. l. 76, 79). Tokie nuteistojo R. K. parodymai rodo, kad kiekvienu padarytos vagystės atveju jam susiformuodavo savarankiška tyčia. Nors apeliantas ir teisus teigdamas, kad nusikaltimuose nuosavybei tęstinio nusikaltimo požymiai yra grobimas iš vieno šaltinio (vieno savininko), analogišku būdu. Tačiau to nepakanka išvadai dėl tęstinio nusikaltimo. Viską apsprendžia vieningos tyčios būvimas. Nesant vieningos tyčios, kiti tęstiniam nusikaltimui būdingi požymiai neduoda pagrindo išvadai dėl tęstinio nusikaltimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo vieno nusikaltimo padarymo iki pasikėsinimo padaryti kitą nusikalstamą veiką praėjo daugiau nei 20 dienų laiko tarpas.

Bausmė R. K. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Paskirtoji bausmė neprieštarauja ir LR BK 41 str. 2d. numatytai bausmės paskirčiai. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. padarė du tyčinius, apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas yra baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis anksčiau teistas 3 kartus, nuskalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės rodo, kad R. K. yra linkęs nusikalsti asmuo, nusikaltimus daro reguliariai, yra recidyvistas t.y. visuomenei pavojinga asmenybė. Todėl laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę ( LR BK 56 str.1d.). Apylinkės teismas teisingai pripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad R. K. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir į ją atsižvelgė, skirdamas bausmę.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos R. K. 2008-04-10 UAB(duomenys neskelbtini) atlygino padarytą 770 Lt. žalą ( t. 1 b. l. 45), todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia(LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).Tačiau ir pripažinus R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir ji prieštarauja teisingumo principui. Nors apylinkės teismas minėtos aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia, tačiau skirdamas bausmę į ją atsižvelgė t.y. nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad R. K. savo veiksmais padarytą turtinę žalą atlygino.

Nepagrįstas apelianto teiginys, jog apylinkės teismas turėjo galimybę jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. LR BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatyme numatyta, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų bent ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą veiką-jis buvo sulaikytas darant antrą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad jis pirmosios apklausos metu kaltu neprisipažino (t. 1 b. l. 71). Todėl R. K. atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo.

Pagal LR BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. Nors R. K. atžvilgiu nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jis yra atlyginęs nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau byloje nėra nustatyta LR BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose, numatytų aplinkybių. Apeliantas teigia, kad vienas išlaiko neįgalią motiną bei patėvį, kurių nėra kam prižiūrėti.Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jo motina yra neįgali ir nėra daugiau kam ja pasirūpinti. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir prie apeliacinio skundo. Tiek pats apeliantas (t. 1 b. l. 79), tiek ir jo motina, kuri buvo apklausta liudytoja (t.1 b. l. 66), nurodė, jog šeimoje be nuteistojo yra du suaugę vaikai, gyvenantys kartu su motina ir patėviu (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrįsti teiginiai, kad nuteistasis vienas prižiūri motiną ir patėvį ir nėra kam jais pasirūpinti. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato pagrindo taikyti R. K. LR BK 62 str. nuostatų, todėl nėra pagrindo keisti paskirtąją bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1p

nutarė:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JalinauskasTeisėjai: Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys