Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1204-409/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
1-1204-409/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14792-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1204-409/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14792-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.4; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant prokurorui J. T.,kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui V. S.,nukentėjusiajam M. G., jo atstovui advokatui S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo savo brolį M. G., o būtent: 2024-04-18, apie 12 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. G. nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus: poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje pėdoje, muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje su aplinkine poodine kraujosruva kairio antakio – kairiosios akies vokų - kairio skruosto srityje, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujosruvą kairio žando gleivinėje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinių dešiniųjų I ir II dantų vainikų kandamųjų kraštų aptrupėjimus, kairio viršutinio V danties lūžį, kairiojo VII šonkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo VII šonkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir parodė, jog nukentėjusysis M. G. yra jo brolis. 2024 m. balandžio 18 d. brolis išprovokavo konfliktą, kurio metu broliui sudavė kelis smūgius ir padarė sužalojimus. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) kaime, namo, kuriame gyvena tėvai, kieme. Brolis gyvena už keleto metrų esančiame pastate. Tą dieną buvo tėvų namuose. Pastoviai gyvena užsienyje, buvo grįžęs kelioms dienoms pasisvečiuoti pas tėvus. Tuo metu tėvų namuose buvo vienas, nes tėvas buvo išvykęs, o mama tuo metu buvo išvažiavusi į parduotuvę. Paskambino brolis, pasikvietė išeiti į lauką pasikalbėti. Jau kalbėdamas telefonu suprato, kad brolis neblaivus. Išėjo į lauką, pradėjo pokalbį. Brolis pradėjo priekaištauti, kodėl nepjaunąs žolės, neatnešąs malkų, nepadedąs buityje tėvams. Broliui pasakė, kad geriau nekalbėti, nes jis neblaivus. Išgirdęs tuos žodžius, brolis pradėjo mosikuoti rankomis, pulti ant jo, bandė smūgiuoti, bet, kadangi brolis buvo neblaivus, smūgių pavyko išvengti. Stengėsi kontakto išvengti, bet tai nebuvo įmanoma, nežino, ką brolis buvo vartojęs, bet buvo agresyvus, akys atrodė labai keistai. Iš pradžių bandė brolį apkabinti, kad jis nurimtų, bandė suvaldyti situaciją, bet brolis jį atstūmė ir vėl mostais puolė muštis. Išvengęs brolio mostų, jam sudavė, brolis susvyravo ir vėl pradėjo šaukti, kad užmuš ir panašiai, pradėjo vėl pulti, tada jam dar kartą sudavė į šoną ir tuomet šis nukrito ant žemės. Kiek smūgių iš viso sudavė, tiksliai nurodyti negali, gal du ar tris, tikrai prisimena tuos du smūgius. Išsigandęs pradėjo bėgti, girdėjo, kad brolis ant jo šaukė visokiais negražiais žodžiais, šaukė, kad užmuš. Tiesiog pasišalino iš kiemo. Paskambinti policijai ar greitajai medicinos pagalbai neturėjo galimybės, nes per tą konfliktą pametė telefoną. Išėjus iš kiemo automobiliu iš parduotuvės grįžo mama. Jie sėdo į kitą automobilį, kartu su mama nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į brolio sugyventinės S. darbovietę, pasakė, kad važiuotų pažiūrėti kas vyksta, nes buvo baisu, kad brolis ko nors nepadarytų namams. Vėliau sužinojo, kad brolis padegė šiltnamį. Taip pat brolis apie 30 kartų skambino ir įvairiai grasino. Su mama į namus negrįžo. Kurį laiką vaikščiojo (duomenys neskelbtini) miške, vėliau jis nuvyko pas draugą, o mama grįžusi į namus surinko jo daiktus ir atvežė pas draugą. Mama taip pat atvežė ir jo telefoną. Telefone rado daug praleistų brolio skambučių. Paskambinęs tėvas, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), pasakė, kad brolis jam atsiuntė vaizdo įrašą apie degantį šiltnamį. Tuomet mama iškvietė gaisrinę, policiją ir išvažiavo į namus. Nežino, kodėl brolis jo taip neapkenčia. Be to, brolis konfliktuoja ir su tėvais. Nenorėtų sutikti, kad nuo jo suduotų smūgių brolis patyrė tiek daug sužalojimų. Brolis buvo neblaivus, jo elgesys buvo neprognozuojamas, jis tą dieną galėjo susižaloti ir kitur. Sutinka broliui atlyginti turtinę žalą, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat sutinka su ligonių kasos ieškiniu. Mano, kad brolio prašomos priteisti neturtinės žalos suma per didelė, galėtų jam sumokėti iki 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kad sudavė smūgius broliui, pripažįsta, tik negali tiksliai prisiminti smūgių skaičiaus, nes dėl vaikystėje patirtos sunkios galvos traumos turi problemų su atmintimi. Praeityje yra lankęs bokso, kovos be taisyklių treniruotes. Negali pasakyti, ar jo broliui suduoti smūgiai buvo stiprūs, tačiau specialiai brolio neužpuolė ir išankstinio tikslo jį sužaloti neturėjo. Pripažįsta, jog nuo smūgio į šoną, broliui galėjo lūžti šonkauliai, krisdamas nuo smūgio brolis galėjo patirti ir kitų sužalojimų. Suprato, kad smūgiuodamas brolį gali sužaloti. Po įvykio su broliu nebendravo, dėl susitaikymo nekalbėjo, broliui neskambino, nes buvo informuotas, kad brolis praktiškai visą laiką buvo neblaivus, todėl kalbėtis su neblaiviu asmeniu nerizikavo. Ir praeityje yra buvę panašių incidentų, keletą kartų brolis yra puolęs tėvą, daužė inventorių, yra puolęs ir ant mamos. Taip brolis elgiasi būdamas neblaivus. Kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl savo veiksmų, kad nesusivaldė ir sužalojo brolį.

Nukentėjusysis M. G. parodė, jog iki įvykio su broliu M. G. bendraudavo normaliai, kartu važiuodavo į gamtą, kartu žaisdavo futbolą. Nėra taip, kad jis brolio nekęstų. Būdavo, kad susipykdavo, broliui papriekaištaudavo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) metų vyru vis dar gyvena pas tėvus, sakydavo broliui, kad nebūtų dykaduonis, nebūtų veltėdis. Brolis dvejus metus neturėjo darbo ir visą tą laiką gyveno pas tėvus. Jis pats gyvena atskirai nuo tėvų, tėvai gyvena viename name, o jis kitame, tik kiemas yra bendras. Jis viską tame kieme tvarko, brolis nieko nedirba. Namų valda priklauso jam ir tėvams lygiomis dalimis. Tą namų valdą 2006 metais pirko kartu su tėvais, jis ėmė 200 000 litų paskolą statiniams pirkti, su tėvais žodžiu buvo susitarę, kad viskas tvarkoma bendrai, per pusę. Brolis, gyvendamas pas tėvus, per 15 metų tik vieną kartą yra nupjovęs žolę. 2024 m. balandžio 18 d. apie 12 val. ėjo į kiemą nešdamas šiukšles, lauke susitiko brolį, buvo neblaivus, broliui pasakė keletą žodžių, kad jis yra veltėdis, kad pagaliau turi suaugti. Brolis įsižeidė ir nuo to viskas prasidėjo. Ar broliui skambino telefonu, neprisimena. Brolis nesusilaikė ir puolė jį mušti. G. brolis neturėjo pagrindo, nes jis prieš brolį nesmurtavo, tik pasakė, kad jis yra dykaduonis ir veltėdis. Taip pat mano, jog fiziškai negalėjo bandyti broliui suduoti, nes kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija, jam buvo nustatinėjamas girtumas, jis pripūtė 2,67 promiles, tuo metu nuo įvykio buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, nes buvo paliktas be sąmonės ir pragulėjo apie 40 minučių, mano, kad tokio girtumo žmogus nieko blaiviam asmeniui padaryti negali. Konflikto metu brolis pirmiausia jam sudavė į smilkinį, nuo smūgio pargriuvo ar pritūpė, atsistojo ir tikriausiai vėl kažką negražaus broliui pradėjo sakyti, nes pasipylė smūgių kruša. Kol buvo sąmoningas, buvo suduoti mažiausiai šeši smūgiai, nes buvo prakirstos lūpos, iš vidaus prakirstas žandas, tiek smūgių juto, po to buvo be sąmonės, mano, kad ir esant be sąmonės jam dar kažkas buvo daroma. Atsipeikėjęs sulaukė draugės, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes lūžęs šonkaulis buvo atsirėmęs į plaučius ir negalėjo kvėpuoti. Iš pradžių dar pagalvojo, kad nenori pakenkti šeimai, broliui, todėl mąstė nesikreipti į policiją, atsisakė važiuoti į ligoninę. Atvykę medikai jam suleido vaistų, kadangi atsisakė važiuoti į ligoninę, tai medikai ir išvažiavo. Po to nuėjo pas mamą. Mama iš tikrųjų viską turėjo matyti, nes įvykio metu ji buvo namuose, buvo virtuvėje. Mamai pasakė, kad paskambintų broliui, kad taip šeimoje negali būti, kad atvažiuotų, kad reikia viską taikiai išspręsti, bet mama nereagavo, broliui neskambino, pasakė, kad jie turį patys išsiaiškinti. Iš to piktumo, jau išvažiavus medikams, nuėjo ir uždegė šiltnamį. Šiltnamis priklauso su tėvais per pusę, šiltnamį statė jis savo lėšomis, pats dirbo. Padegęs šiltnamį padarė vaizdo įrašą, kurį nusiuntė tėvui, taip pat tėvui parodė, kaip jis pats atrodo, papasakojo, kas įvyko su broliu. Jam padegus šiltnamį, mama iškvietė policiją, o kadangi buvo neblaivus, policija iš jo neėmė jokių paaiškinimų, o paklausė mamos pasakojimo ir jį išvežė į areštinę. Iš areštinės buvo nuvežtas į ligoninę, peršvietė plaučius, po to vėl grąžino į areštinę, po to vėl išvežė į Respublikinę ligoninę, du kartus švietė galvą. Jam buvo prakirstas smilkinys, žandikaulis ištinęs, lūpos prakirstos, lūžęs šonkaulis, kojos nubrozdintos. Iki to įvykio jokių sužalojimų neturėjo. Nedarbingas buvo tris mėnesius, o gydosi iki šiol, nes neaišku, ar dar reikės daryti operaciją, nes kai pasportuoja ir giliau pradeda kvėpuoti, jaučia diskomfortą – jaučia, kad šonkaulis yra įsirėmęs į plautį ir dilgčioja. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 762 eurų turtinės žalos, ją sudaro negautos pajamos nedarbo metu, taip pat patirtos išlaidos vaistams, bintams, elastiniam bintui šonkauliams įsigyti. Neturtinę žalą įvertino 8000 eurų. Tokia suma žalą įvertino todėl, kad patyrė nepatogumus, tris mėnesius negalėjo vaikščioti ir normaliai kvėpuoti, buvo sutrikusi mityba, tuštinimasis, nežino, kas laukia ateityje, gal dar bus reikalinga operacija, be to, negalėjo bendrauti nei su vaikais, kurie gyvena su buvusia žmona, nei su kitais asmenimis. Jeigu pavyktų su broliu susitarti, norėtų su juo taikytis, tačiau susitaikymo sąlygos būtų jo nuoširdus prisipažinimas, normalus atsiprašymas ir viso civilinio ieškinio dėl visos neturtinės žalos atlyginimas, su mažesne suma nesutinka. Brolis jo būkle visiškai nesidomėjo. Anksčiau su broliu fizinių konfliktų nėra buvę, o ginčų yra buvę.

Liudytojas J. G. parodė, jog yra kaltinamojo M. G. tėvas, nukentėjusysis M. G. irgi yra jo sūnus. Su sūnumi M. G. santykiai yra geri, nesipyksta. Kai sūnus M. G. būna blaivus, santykiai taip pat būna geri, tačiau paskutiniuoju metu blaivus jis būna tik dvi ar tris dienas per savaitę, o su neblaiviu pokalbis nesiriša. Šeimoje santykiai buvo geri, tačiau, kai sūnus M. G. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, prasidėjo konfliktai. 2024 m. balandžio 18 d. įvykio metu buvo išvykęs į reisą. Vairavo automobilį, kai gavo M. žinutes apie įvykį, taip pat gavo vaizdo įrašą apie degantį šiltnamį. Savo telefone yra išsaugojęs pokalbių su M. garso įrašus, pokalbių metu jis nurodė, kad jį sumušė brolis M. , keikėsi ir įžeidinėjo visus. Pirma žinutė buvo atsiųsta 2024-04-18 d. 11.24 val., o kitos žinutės 11.26 val., 11.27 val., 11.29 val., 11.40 val., 11.43 val., 11.45 val., o vaizdinė medžiaga apie degantį šiltnamį atsiųsta 17.43 val. , nežino, ar buvo (duomenys neskelbtini) laikas, galėjo būti ir (duomenys neskelbtini) laikas, nes tuo metu buvo netoli sienos, tada būtų vienos valandos skirtumas. Pamatęs vaizdo įraše degantį šiltnamį, paskambino žmonai, liepė iškviesti policiją. Sužinojo, jog žmona su sūnumi M. tuo metu buvo pas draugus, nes bijojo grįžti į namus. Po pokalbio žmona iškvietė policiją ir pati parvažiavo į namus. Ikiteisminio tyrimo metu įrašų nepateikė, nes jų niekaip kitaip kaip planšetiniame kompiuteryje negalėjo išsaugoti. Jis pats į (duomenys neskelbtini) grįžo maždaug praėjus dviem savaitėms po įvykio. Su sūnumi M. aiškinosi telefonu, pasibarė. Įvykio metu name buvo įrengta vaizdo kamera, tačiau po įvykio ji kažkur dingo. Tą kamerą buvo įrengęs sūnus M. , ji buvo prie M. kambario lango. Po įvykio grįžęs matė kopėčiomis nubraižytą sieną ir kameros nebebuvo. Kas ją nuėmė, nežino. Iš viso turi įsigiję tris sklypus, du yra namų valdos ir vienas sklypas komercinės paskirties. Sklypą įsigijo kartu su sūnumi M. , sūnus M. tuo metu buvo dar labai jaunas. Sūnus M. prieš jį patį smurto nėra naudojęs, nors konfliktuodavo, tačiau susilaikydavo. Kai pas juos grįždavo sūnus M. , jam nepatogu būdavo namuose, nes sūnus M. M. terorizuodavo. Jį patį ir žmoną M. taip pat terorizuodavo kaip tėvus, kad neva išlepinę M. . Iki šiol negali suprasti, iš kur pas M. atsirado tokia nemeilė broliui M. . Mano, jog dėl įvykio kalti abu sūnūs, norėtų, kad sūnūs susitaikytų, tačiau tai gali padaryti tik jie patys.

Liudytoja S. R. parodė, jog yra nukentėjusiojo M. G. draugė, gyvena kartu su juo. Su kaltinamuoju M. G. bendrauja labai mažai. 2024-04-18, galimai apie 12 val., pas ją į darbą atvažiavo M. mama ir brolis M. , pasakė, kad važiuotų kuo greičiau namo, nes M. susimušė su M. , M. sužalotas, gali prireikti greitosios. Ji išvažiavo į namus, grįžo per pusvalandį. Grįžusi namo M. rado sėdintį ant laiptukų, visą kruviną, paklausė, ar reikia greitosios medicinos pagalbos, M. sakė, kad nereikia, bet ji vis tiek greitąją medicinos pagalbą iškvietė. Tuo metu M. G. ir jo mamos namuose nematė, jie buvo tik atvažiavę pas ją į darbovietę. Po to įvykio su M. susitikusi nebuvo. Atvykę medikai M. i suteikė pagalbą, vykti į gydymo įstaigą jis atsisakė, medikai suleido M. i vaistų ir išvažiavo. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, M. mama irgi parvažiavo. Medikams išvažiavus, liko namuose, kas vyko vėliau nelabai prisimena. M. i buvo blogai, sunkiai kvėpavo, visas jo veidas buvo sumuštas. Kaip M. padegė šiltnamį, nematė, nes tuo metu su vaikais miegojo. Jos akivaizdoje M. su savo tėčiu nebendravo. Atvykus policijai buvo nustatomas girtumas M. i ir jai, ji buvo blaivi. M. išsivežė policija. Vakare atėjusi M. mama liepė jai susirinkti daiktus ir važiuoti į savo namus, ką ji ir padarė – susirinko daiktus ir išvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Po to įvykio su M. gyveno kartu. Jam buvo sunku kvėpuoti, sunkiai miegodavo, būdavo sunku šlapintis, apie tris mėnesius nėjo į darbą. M. G. alkoholį vartoja per šventes, būdamas išgėręs su ja jis elgiasi gražiai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo R. B. 2024-04-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas medicinos slaugytojos telefoninis pranešimas, kad dėl kairės akies voko ir pereokulinės srities sumušimo, kairės pusės 1 šonkaulio lūžio, smegenų sukrėtimo greitosios medicinos pagalbos ekipažas pristatė M. G., kuris teigė, kad jį 2024-04-18 apie 17 val. sumušė brolis. (1 t., b. l. 8).

2024-04-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, jog nuo gatvės pusės matosi stovintys namai, priestatai ir renovuojamas namas, teritorija aptverta; įėjus į pagrindinį kiemo įvažiavimą matomas vieno aukšto namas, kiemas išklotas betono trinkelėmis, kiemo viduryje stovi baltos spalvos mūrinis fontanas su dekoracijomis, kairėje pusėje stovi dviejų aukštų mūrinis namas, kuris renovuojamas. Apžiūrėjus teritoriją vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. (1 t., b. l. 19-26).

2024-04-19 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad su nukentėjusiuoju M. G. buvo bendrauta (duomenys neskelbtini)Respublikinėje ligoninėje. M. G. nurodė, kad 2024-04-18, nuo 17 val. vienas pats namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė sidrą, kiek jo išgėrė, negali pasakyti. Tuo metu su juo buvo jo draugė, kurios įvardinti nenori, ji alkoholio nevartojo. Kažkuriuo momentu išėjo į kiemą, kur be jokios priežasties jį užpuolė brolis M. G., kuris gyvena su tėvais šalia esančiame name. Jis trenkė vieną kartą į galvą, tačiau ar kumščiu ar kokiu įrankiu, negali pasakyti. Po smūgio neteko sąmonės, todėl kas vyko po to nežino. Tuo metu kieme buvo dviese, bet mano, kad pro langą tai galėjo matyti ir mama, ir draugė. Kai atsigavo, brolio nebebuvo, buvo išvykęs, o jis nuėjo pas mamą ir pasakė, kad paskambintų broliui, kad jis grįžtų, nes reikia išsiaiškinti. (1 t., b. l. 9-12).

2024-04-19 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo M. G. kūno apžiūra. Protokole nurodyta, jog apžiūra atlikta policijos komisariato patalpose. Apžiūrint matoma, jog yra padaryti sužalojimai galvos srityje, kairėje pusėje po akimi matoma mėlynos spalvos kraujosruva, patinęs kairės pusės žandas bei kaklas, ties kairiu antakiu ir ant jo matomi nubrozdinimai, dešinėje pusėje pakaušyje matomas nedidelis guzas. (1 t., b. l. 108-114).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1) M. G. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje pėdoje, muštinė žaizda kairio smilkinio srityje su aplinkine poodine kraujosruva kairio antakio - kairiosios akies vokų - kairio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujosruva kairio žando gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinių dešiniųjų I ir II dantų vainikų kandamųjų kraštų aptrupėjimai, kairiojo viršutinio V danties lūžis, kairiojo VII šonkaulio lūžis; VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024-04-19 nustatytas galvos smegenų sukrėtimas kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei apžiūros ligoninėje metu pacientas buvo neblaivioje būklėje; 2) Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku; 3) Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje pėdoje, muštine žaizda kairio smilkinio srityje su aplinkine poodine kraujosruva kairio antakio - kairiosios akies vokų - kairio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujosruva kairio žando gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinių dešiniųjų 1 ir II dantų vainikų kandamųjų kraštų aptrupėjimai, kairiojo viršutinio V danties lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje, kairiojo VII šonkaulio lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais; 4) sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais; 5) M. G. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairiojo VII šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; vertinant sužalojimus atskirai, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje pėdoje, muštinė žaizda kairio smilkinio srityje su aplinkine poodine kraujosruva kairio antakio - kairiosios akies vokų - kairio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujosruva kairio žando gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinių dešiniųjų I ir II dantų vainikų kandamųjų kraštų aptrupėjimai, kairiojo viršutinio V danties lūžis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairiojo VII šonkaulio lūžis - nesunkiu sveikatos sutrikdymu; M. G. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei/kritiminei traumai, kadangi sužalojimai yra išsidėstę skirtinguose kūno paviršiuose. (1 t., b. l. 119-120).

2024-04-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų apžiūra. Viename įraše užfiksuotas pranešimas, kurio pradžia 2024-04-18 16.33.38 val.; garso įraše girdima kaip asmuo, prisistatęs M. G., praneša, jog reikalinga policijos pagalba, nes jį sumušė brolis, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, tačiau medikams apie tai, kad sumušė brolis, nesakė. Kitame įraše užfiksuotas pranešimas, kurio pradžia 2024-04-18 17.08.16 val.; garso įraše girdima, jog paskambinęs M. G. nurodo, jog nori atšaukti savo pranešimą apie policijos reikalingumą, jam paaiškinama, kad atšaukti pranešimo negalima. Trečiame garso įraše užfiksuotas pranešimas, kurio pradžia 2024-04-18 17.21.50 val.; įraše girdima kaip S. R. bendrojo pagalbos centro operatorei nurodo, jog policijos į (duomenys neskelbtini) kaimą nebereikia, o operatorė paaiškina, kad tokie pranešimai neatšaukiami. Ketvirtame įraše užfiksuotas pranešimas, kurio pradžia 2024-04-18 15.12.45 val.; įraše girdima kaip moteris, prisistačiusi S. R., nurodė, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes jos draugas apsistumdė su savo broliu, negali įkvėpti. (1 t., b. l. 33-36).

2024-05-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra: 1) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“, darytas įvykio vietoje 2024-04-18 15 val. 32min. Vaizdo įrašas spalvotas, darytas šviesiu paros metu, gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 2 min. 37s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 15 val. 32 min. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai atvyksta, prie gyvenamojo namo lauke pasitinka S. R. ir M. G.. Girdėti, kai M. G. nurodo, kad kvietė tik medikus. Pareigūnai praneša, kad konfliktas su broliu, tai dėl smurto artimoje aplinkoje atvyksta ir pareigūnai. Matyti, kad M. G. yra kraujosruva prie kairės pusės akies. Į pareigūno klausimą, ar patyrė fizinį skausmą, ar mušėsi, M. G. atsako į abu klausimus, kad ne. Matoma, kai atvykę medikai apžiūri M. G.. Girdėti, kad S. R. teigia, kad yra išgėręs; 2) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 20 min. 52 s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 18 val. 26 min., policijos pareigūnams, ugniagesiams atvykus į įvykio vietą. Matyti, kaip pareigūnai kartu su ugniagesiais eina už gyvenamojo namo, kur yra šiltnamis. Girdėti, kad pareigūnai nurodo, jog jaučiasi degėsių kvapas. Pareigūnai klausia M. G.: „kas uždegė“? M. G. atsako: „nežinau“. Girdisi, kaip ugniagesiai patvirtina, kad viena pusė šiltnamio nudegusi. Į pareigūno klausimą, kam priklauso namai, M. G. atsako: „mano tėvams“. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai nueina į gyvenamąjį namą ir prašo M. G. pakviesti S. R.. M. G. elgiasi agresyviai, nenori pakviesti S. R.. Girdisi, kaip pareigūnai nurodo, kad atvyko išsiaiškinti, kas šiltnamį padegė, kas M. G. sumušė. M. G. nurodo, kad tai brolis, tačiau jis pasišalino. Girdėti, kaip M. G. teigia, kad vakar sukonfliktavo su broliu. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai laukia M. G. mamos. Girdėti, kad M. G. teigia, kad jam labai gėda, kad gavo nuo brolio. Į pareigūno klausimą, ar rašys pareiškimą, M. G. atsisako rašyti, nori tik sudrausminti brolį, kad daugiau taip nesielgtų. Vaizdo įraše matyti, kad atvyksta mama G.. Girdisi kaip G. sako: „man jo nepalikite čia“. Pareigūnas klausia M. G.: „dėl ko tu padegei šiltnamį“? G. nurodo, kad sūnus M. G. atsiuntė įrašą, kaip dega šiltnamis ir teigia, jog kai atvažiuos tėvo mašina į kiemą jis ją padegs. Matyti, kai M. G. klausia mamos: „kas šiltnamį pakūrė“? G. atsako: „tu, jau sakau trečią kartą“; 3) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 12 min. 52 s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 18 val. 40 min., kai į namus grįžta G.. Matoma, kad pareigūnas prieina prie G. ir klausia: „ar brolis sumušė M. G.“ . G. rodo: „taip, trečia para geria, brolis yra grįžęs iš (duomenys neskelbtini), o dabar visi pabėgom, kaip stovėjom, taip visi ir išlėkėm“. Į pareigūno klausimą, ar rašys pareiškimą dėl uždegto šiltnamio, G. atsako, kad rašys. Pareigūnas paprašo paskambinti sūnui, kad atvažiuotų, tačiau jis negali atvykti. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas paprašo G. parodyti vaizdo įrašus, kur siuntė M. G.. Matyti, kaip pareigūnas patikrina M. G. neblaivumą, nustatomas 2,66 prom. neblaivumas; 4) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 3 min. 33 s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 18 val. 50 min. Įrašas darytas kito pareigūno kūno kamera. Įrašas analogiškas prieš tai esančiam vaizdo įrašui, kai nustatomas M. G. neblaivumas; 5) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 14 min. 32 s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 19 val. 05 min. Vaizdo įraše girdėti, kaip pareigūnas telefonu bendrauja su broliu M. G.. Matyti, kaip įteikiamas M. G. orderis dėl smurto artimoje aplinkoje; 6) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 1 min. 33 s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 19 val. 24 min. Vaizdo įraše matyti, kad atvyksta papildomas ekipažas pareigūnų. Pareigūnai aptaria visas įvykio vietos aplinkybe; 7) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 1 min. 17 s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 20 val. 05 min. Vaizdo įraše girdėti, kaip pareigūnė klausia G. dėl smurto. Vaizdo įrašas nekokybiškai, sunkiai suprantama, apie ką kalbama. G. atsako: „aišku bijau“. Pareigūnė klausia: „ar turi priklausomybę nuo alkoholio“? G. atsako: „žinoma“. Pareigūnė klausia: „ar grasino nusižudyti“? G. atsako: „jo“. Pareigūnė klausia: „ar prašote izoliuoti nuo jūsų“? G. atsako: „taip“. Pareigūnė praneša G., kad M. G. turi orderį nesiartinti prie 15 parų; 8) Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 2 min. 17 s. Įrašo pradžia yra 2024-04-18 apie 20 val. 10 min. Vaizdo įraše matyti, kai prie M. G. prieina Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnė ir klausia: „ar tu sutinki, kad padegei šiltnamį“? M. G. atsako: „aišku, kad ne“. Matoma, kaip pareigūnai paaiškina M. G., kad yra sulaikomas ir vyks į policijos komisariatą. Pareigūnai išvažiuoja. (1 t., b. l. 37-40).

Atsakant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus viršininko 2024-04-29 prašymą iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos buvo pateikta 2024-04-25 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, kopija. (1 t., b. l. 41-43).

Pateiktame 2024-04-25 apžiūros protokole iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr(duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, jog telefonas yra juodos spalvos korpusu, sensoriniu ekranu, telefono priekinis stiklas sudaužytas. Apžiūrint telefone esančią informaciją, grasinančių SMS žinučių, siųstų tėvui J. G. nerasta, aptikta tik viena SMS žinutė per susirašinėjimo programą „Viber“, SMS įeinanti iš tėvo, kuris užvardintas „(duomenys neskelbtini)“, žinutės turinys: „Perskaityk visas savo žinutes, mes bijom namo gryžti-dasigyvenom“. Per susirašinėjimo programą „Messenger“ rasta, kad 2024-04-18 11.57 val. išsiųsta nuotrauka vartotojui „R. J.“, kurioje užfiksuotas M. G. su kruvinu veidu. Tokia pati nuotrauka dar buvo siųsta: 11.54 val. vartotojui „A. J.“, 12.56 val. vartotojui „A. T.“, 13.17 val. vartotojui „A. T.“, 14.22 val. vartotojui „K. K.“. Per susirašinėjimo programą „Viber“ ta pati nuotrauka 2024-04-18 siųsta: 11.23 val. vartotojui „(duomenys neskelbtini)“, 13.10 val. vartotojui „R. C.“, 15.55 val. vartotojui „A. P.“. Po nuotraukos nusiuntimu seka balso pranešimai ir SMS žinutės, kuriose M. G. nurodo, kad jį sumušė brolis. Apžiūrint galeriją, rastas 48 sekundžių trukmės vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas degantis šiltnamis, girdisi vyro balsas: „tėti, nieką, aš nieką negąsdinu, tu pats pagalvok, ką tu darai, kokius sprendimus čia, aš tipo išgėręs, neišgėręs, bet žinok M. nebeužstoste, jau žinok nebepadės nieks, ir aš tau sakau. Tu sakei ma...tu sakei, nebeduosiu (duomenys neskelbtini), nebeduosiu. Tu neatsakai už bazarą, neatsakei. Viskas žinok. Pyksi, jeigu pyksimės, pyksimės iki galo, vo matai? O, deg šiltnamis, viskas, pyksimės iki galą, tėti“. Šis įrašas per susirašinėjimo programą „Viber“ 2024-04-18 17.53 val. buvo persiųstas vartotojui „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint žinutes nustatyta, kad 2024-04-18 12.50 val. išeinančios dvi SMS žinutės abonentui „M. M.“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinučių turinys :“Pakelk rageli“; „As begsi i mentus“. Apžiūrint skambučius nustatyta, kad 2024-04-18 abonentas skambino 11 kartų abonentui „M. M.“, kurio Nr(duomenys neskelbtini): 11.08 val., pokalbio trukmė 27 s, 11.15 val., pokalbio trukmė 4 s, 11.19 val., 11.29 val., 11.33 val., 11.48 val., 12.01 val., 12.41 val., 12.48 val., 14.52 val. ir 17.10 val. praleisti išeinantys skambučiai. Taip pat abonentas 2024-04-18 skambino abonentui „(duomenys neskelbtini)“, kurio numeris (duomenys neskelbtini): 11.34 val. išeinantis praleistas skambutis, 11.47 val. išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 28 s ir 13.48 val. išeinantis skambutis, pokalbio trukmė 3 min. 1 s. (1 t., b. l. 44-49).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2024-04-18 15.18 val. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba M. G. į (duomenys neskelbtini). Atvykus medikams M. G. nurodė, jog po konflikto eidamas užkliuvo ir nukrito ant kairio šono, skauda galvą ir kairįjį šoną. Į ligoninę vykti atsisakė. Preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 52-53).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2024-04-18 22.26 val. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba M. G. į (duomenys neskelbtini). Atvykus medikams M. G. susižalojimo aplinkybių nenurodė, skundėsi kairio šono skausmu(duomenys neskelbtini)apie kairę akį stebimas patinimas, nubrozdinimas. Preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54-55).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2024-04-19 05.20 val. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba M. G. į Šiaulių policijos areštinę (duomenys neskelbtini). Atvykus medikams M. G. skundėsi pykinimu, vėmimu, skausmu po kairiu šonkaulių lanku. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra nustatytas kairės pusės šonkaulių lūžis. Preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 56-57).

Pagal prokuroro 2024-06-26 nutarimą, patvirtintą ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo gautos M. G., I. G., J. G., M. G. mobilaus ryšio telefonų skambučių ir SMS žinučių išklotinės. (1 t., b. l. 71-75, 76, 77).

2024-07-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo M. G.abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)išklotinės apžiūra. Protokole nurodyta, kad išklotinė yra nuo 2024-04-18 00.27.36 val. iki 2024-04-18 22.49.00 val. Abonentas jungėsi prie interneto: 08.27.36 val., 12.27.36 val., 14.53.59 val., 20.04.14 val. Abonentas nuo išklotinės pradžios iki 19.43.05 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), nuo 20.04.14 val. iki 22.47.45 val. abonentas jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini)“, nuo 22.47.45 val. abonentas jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini)“. Kad abonentas bendrautų su tėvu J. G., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nenustatyta. Su broliu M. G., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) abonentas bendravo: 11.08.47 val. išeinantis skambutis, 27 s trukmė; 11.15.50 val. išeinantis skambutis, 3 s trukmė; 11.19.55 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.19.57 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.19.57 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.29.45 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.29.48 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.29.48 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.33.53 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.33.55 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.33.55 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.48.57 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.48.59 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.48.59 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.01.55 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.01.58 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.01.58 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.41.11 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.41.13 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.41.13 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.49.00 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.49.02 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.49.02 val. išeinantis praleistas skambutis; 12.51.13 val. išeinanti SMS žinutė; 12.51.39 val. išeinanti SMS žinutė; 14.52.20 val. išeinantis praleistas skambutis; 14.52.23 val. išeinantis praleistas skambutis; 14.52.23 val. išeinantis praleistas skambutis; 17.10.45 val. išeinantis praleistas skambutis; 17.10.47 val. išeinantis praleistas skambutis. Su mama I. G., kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini), abonentas bendravo: 11.35.00 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.35.03 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.35.03 val. išeinantis praleistas skambutis; 11.48.12 val. išeinantis skambutis, 28 s trukmė; 13.49.09 val. išeinantis skambutis, 181 s trukmė. Su S. R., kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), abonentas bendravo: 10.21.21 val. įeinantis skambutis, 67 s trukmė; 10.21.22 val. įeinantis skambutis, 67 s trukmė; 20.33.16 val. įeinantis skambutis, 3 s trukmė; 20.33.17 val. įeinantis skambutis, 3 s trukmė; 20.33.44 val. įeinantis praleistas skambutis; 20.33.44 val. įeinantis praleistas skambutis; 20.37.38 val. įeinantis skambutis, 15 s trukmė; 20.37.39 val. įeinantis skambutis, 15 s trukmė; 20.40.35 val. įeinantis skambutis; 20.41.16 val. įeinantis skambutis, 120 s trukmė; 20.43.50 val. įeinantis skambutis, 130 s trukmė. (1 t., b. l. 78-81).

2024-07-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota I. G. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės apžiūra. Protokole nurodyta, kad išklotinė yra nuo 2024-04-18, 00.34.34 val. iki 2024-04-18, 23.12.36 val. Abonentas pagrinde bendrauja internetu. Nuo 00.34.34 val. iki 11.35.18 val. abonentas jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini) nuo 11.35.18 val. iki 11.35.56 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini)., nuo 11.37.59 val. iki 11.38.06 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), nuo 12.10.42 val. jungėsi prie įvairių celių, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 14.40.54 val. iki 15.35.02 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), nuo 15.35.02 val. iki 15.55.51 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), po to trumpai jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), nuo 17.23.21 val. iki 18.06.58 val. jungėsi prie celių, kurių adresai (duomenys neskelbtini)., o nuo 18.10.37 val. iki 21.55.00 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), 18.46.49 val., 18.56.08 val., 20.05.52 val. ir 20.27.37 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini)., nuo 21.55.00 val. iki išklotinės pabaigos jungėsi prie celių, kurių adresai (duomenys neskelbtini). Abonentas bendravo su J. G., kurio abonentinis numeris 8 656 04 121: 11.38.06 val. išeinantis skambutis, 154 s trukmė; 12.05.24 val. išeinantis skambutis, 314 s trukmė; 12.17.13 val. išeinantis skambutis, 28 s trukmė; 12.25.41 val. išeinantis skambutis, 458 s trukmė; 13.08.35 val. išeinantis skambutis, 68 s trukmė; 14.24.39 val. išeinantis skambutis, 133 s trukmė; 15.34.06 val. išeinantis skambutis, 51 s trukmė; 16.19.29 val. išeinantis skambutis, 227 val. trukmė; 17.53.22 val. įeinantis skambutis, 11 s trukmė; 17.54.10 val. įeinantis skambutis, 97 s trukmė; 17.59.21 val. išeinantis skambutis, 40 s trukmė; 19.32.11 val. išeinantis skambutis, 39 s trukmė; 19.33.44 val. įeinantis skambutis, 13 s trukmė. Abonentas su M. G., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendravo: 18.46.49 val. išeinantis skambutis, 73 s trukmė; 18.54.50 val. įeinantis skambutis, 65 s trukmė; 20.09.56 val. įeinantis skambutis, 61 s trukmė; 21.24.50 val. išeinantis skambutis, 275 s trukmė; 23.10.37 val. įeinantis skambutis, 118 s trukmė. Abonentas su M. G., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendravo: 11.48.11 val. įeinantis skambutis, 28 s trukmė; 13.49.08 val. įeinantis skambutis, 181 s trukmė. Kiti įeinantys praleisti skambučiai nefiksuojami, nes skambinant iš M. G. abonentinio numerio, skambučiai neįvykę, nes abonentas buvo užblokuotas. Abonentas su S. R., kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendravo: 11.41.53 val. išeinantis skambutis, 18 s trukmė; 11.56.37 val. išeinantis skambutis, 35 s trukmė; 12.15.22 val. įeinantis skambutis, 39 s trukmė; 13.02.32 val. įeinantis skambutis, 332 s trukmė; 13.26.43 val. išeinantis skambutis, 69 s trukmė; 14.28.30 val. išeinantis skambutis, 150 s trukmė; 17.59.02 val. išeinantis skambutis, 5 s trukmė; 20.25.19 val. išeinantis skambutis, 3 s trukmė. (1 t., b. l. 82-85).

2024-07-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota M. G. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)išklotinės apžiūra. Protokole nurodyta, išklotinė yra nuo 2024-04-18 00.26.29 val. iki 2024-04-18 23.49.24 val. Nuo 00.26.29 val. iki 00.53.52 val. abonentas jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini) nuo 00.52.35 val. 14.53.52 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini)., nuo 15.09.00 val. jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini)., nuo 15.53.52 val. iki 15.56.31 jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini)m., po to abonentas jungėsi prie įvairių celių, kurių adresai (duomenys neskelbtini) bendravo: 11.08.46 val. įeinantis skambutis, 28 s trukmė; 11.15.49 val. įeinantis skambutis, 4 s trukmė; 11.20.00 val. įeinantis praleistas skambutis; 11.29.50 val. įeinantis praleistas skambutis; 11.33.58 val. įeinantis praleistas skambutis; 11.49.02 val. įeinantis praleistas skambutis; 12.02.01 val. įeinantis praleistas skambutis; 12.41.17 val. įeinantis praleistas skambutis; 12.49.05 val. įeinantis praleistas skambutis; 12.51.16 val. įeinanti SMS žinutė; 12.51.41 val. įeinanti SMS žinutė; 14.52.26 val. įeinantis praleistas skambutis; 17.10.50 val. įeinantis praleistas skambutis. Abonentas su tėvu J. G., kurio abonentinis numeris 8 656 04 121, bendravo: 21.47.44 val. išeinantis skambutis, 317 s trukmė; 21.47.54 val. įeinantis skambutis, 307 s trukmė. Abonentas su mama I. G., kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendravo: 18.46.49 val. įeinantis skambutis, 72 s trukmė; 18.54.50 val. išeinantis skambutis, 65 s trukmė; 20.09.56 val. išeinantis skambutis, 60 s trukmė; 21.24.50 val. įeinantis skambutis, 275 s trukmė; 23.10.37 val. išeinantis skambutis, 118 s trukmė. (1 t., b. l. 86-88).

2024-07-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo J. G.abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės apžiūra. Protokole nurodyta, jog ji yra už laikotarpį nuo 2024-04-18 00.00.43 val. iki 2024-04-18 21.47.54 val. Abonentas vieną kartą jungėsi internetu, tai yra 00.00.43 val. Abonentas bendravo su I. G., kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini): 11.38.06 val. įeinantis skambutis, 154 s trukmė; 12.05.24 val. įeinantis skambutis, 314 s trukmė; 12.17.13 val. įeinantis skambutis, 28 s trukmė; 12.25.41 val. įeinantis skambutis, 458 s trukmė; 13.08.35 val. įeinantis skambutis, 68 s trukmė; 14.24.39 val. įeinantis skambutis, 133 s trukmė; 15.34.06 val. įeinantis skambutis, 51 s trukmė; 16.19.29 val. įeinantis skambutis, 227 val. trukmė; 17.53.22 val. išeinantis skambutis, 11 s trukmė; 17.54.10 val. išeinantis skambutis, 97 s trukmė; 17.59.21 val. įeinantis skambutis, 40 s trukmė; 19.32.11 val. įeinantis skambutis, 39 s trukmė; 19.33.44 val. išeinantis skambutis, 13 s trukmė. Abonentas su M. G., kurio abonentinis numeris 8 690 21 995, bendravo tik vieną kartą, tai yra 21.47.54 val. jam skambino M. G., pokalbio trukmė 307 s. Visą išklotinės laikotarpį abonentas jungėsi prie celės, kurios adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89-91).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo M. G. kaltė įrodyta. Pats kaltinamasis M. G. kaltę pripažino, tik nurodė, kad, kiek jis prisimena, sudavė nukentėjusiajam M. G. du ar tris smūgius ir abejoja, ar galėjo padaryti visus sužalojimus nukentėjusiajam M. G., tačiau pripažino, jog sužalojimai veide ir šonkaulio lūžis padaryti jo veiksmais. Nukentėjusysis M. G. teisme nurodė, jog jam kaltinamasis sudavė ne mažiau šešių smūgių, buvo mušamas ir praradęs sąmonę, tačiau nukentėjusiojo parodymai yra itin nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokį smūgių skaičių, tuoj po įvykio telefonu bendraudamas su tėvu - liudytoju J. G. nurodė, kad M. G. jam sudavė į veidą ir pabėgo, tą teisme patvirtino apklaustas liudytojas J. G.; teisme nukentėjusysis nurodė, jog neprisimenantis prieš įvykį skambinęs broliui – kaltinamajam M. G., tačiau tai paneigia byloje surinkta medžiaga – iš byloje esančios nukentėjusiojo M. G. mobilaus ryšio telefono skambučių ir žinučių išklotinės analizės matyti, jog nukentėjusysis keliolika kartų skambino kaltinamajam; atvykusiems policijos pareigūnams ir ugniagesiams nukentėjusysis nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, neigė padegęs šiltnamį, kas paneigiama kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis M. G. įvykio metu buvo neblaivus, po įvykio praėjus ilgam laiko tarpui jam buvo nustatytas sunkus girtumas, dėl ko nukentėjusysis gali kai kurių aplinkybių neprisiminti. Todėl teismas besąlygiškai vadovautis nukentėjusiojo M. G. parodymais negali. Iš teismui pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (2 t., b. l. 154) matyti, jog kaltinamasis M. G. praeityje yra patyręs sunkią galvos traumą, kas patvirtina jo paaiškinimus teisme, kad dėl atminties sutrikimų gali netiksliai prisiminti įvykio aplinkybes. Liudytojas J. G. apklausiamas teisme nurodė, jog po įvykio nukentėjusysis M. G. elgėsi agresyviai, bendraudamas su juo telefonu nurodė, jog užmuš brolį M. G., aiškino, jog dėl brolio elgesio ir tėvų nuolaidžiavimo broliui M. jis padegė šiltnamį. Iš nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. G. atžvilgiu dėl turto sunaikinimo (2 t., b. l. 156-164), matyti, jog 2024-04-18 ryte, dar prieš konfliktą su M. G., M. G. buvo agresyviai nusiteikęs brolio M. G. atžvilgiu, konfliktavo su mama I. G., iššoko iš jos vairuojamo važiuojančio automobilio, kas taip pat patvirtina kaltinamojo M. G. parodymus, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis M. G.. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis M. G. įvykio metu buvo neblaivus, o kaltinamasis M. G., būdamas blaivus, suprasdamas, kad nukentėjusysis būdamas girtas elgiasi neprognozuojamai, turėjo galimybę išvengti konflikto, pasišalinti iš įvykio vietos, bet to nepadarė ir smurtavo prieš nukentėjusįjį M. G.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis M. G. tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam M. G., padarė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus.

Kaltinamasis M. G., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo artimą giminaitį - savo brolį M. G., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymius. Iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis sužalojo savo šeimos narį, nes kaltinamasis M. G. yra suaugęs asmuo, kartu su nukentėjusiuoju negyvena, todėl negali būti laikomas nukentėjusiojo šeimos nariu.

Kaltinamasis M. G. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, jog jis pasielgė neapgalvotai, dėl ko smerkia save, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, permąstė savo veiksmus ir ateityje nebenusikals; yra dirbantis, atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos, pasižada teismui priėmus nuosprendį ir priteisus atlyginti žalą, ją atlyginti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. (2 t., b. l. 166)

I. G. pateikė prašymą dėl kaltinamojo M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, kad sūnus kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo veiksmų labai gailisi, jai pažadėjo ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. M. G., kai grįžta iš darbų užsienyje, gyvena pas ją, su juo ji nuolat bendrauja, jis jai padeda tvarkytis namuose, į jos prašymus, pasiūlymus atsižvelgia, jai neprieštarauja, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Į jos pastabas reaguoja teigiamai. (2 t., b. l. 165).

Prašymas atleisti kaltinamąjį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. G. laidavimą tenkintinas.

Kaltinamasis M. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas (2 t., b. l. 23-25), administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra priskiriami šiurkštiems nusižengimams (2 t., b. l. 26-34), dirba, charakterizuojamas gerai (2 t., b. l. 152-153, 177, 178-179), nukentėjusiajam atlygino dalį – 500 eurų neturtinės žalos (2 t., b. l. 155) ir įsipareigojo atlyginti visą žalą, kurią priteis teismas (2 t., b. l. 166). Kaltinamasis M. G. kaltę dėl nukentėjusiojo M. G. sužalojimo pripažino, teisiamas pirmą kartą, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

I. G. yra verta teismo pasitikėjimo – ji neteista (2 t., b. l. 172), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 173-175), dirba, charakterizuojama gerai (2 t., b. l. 180). Ji yra artima kaltinamojo giminaitė – mama, santykiai yra artimi, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Dėl to yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis M. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. G. laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Laidavimas skirtinas be užstato. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 69 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam M. G. nebuvo paskirta. Kaltinamasis M. G. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl nuosprendžiu skirti kardomąją priemonę kaltinamajam M. G. pagrindo nėra.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 206,84 Eur civilinį ieškinį dėl žalos, susidariusios teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam M. G., Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 135-142).

Nukentėjusysis M. G. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 762,85 Eur, kurią sudaro negautos pajamos 364,96 Eur, 397,89 Eur išlaidos vaistams, gydymo paslaugoms ir priemonėms pirkti, ir 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 90-100).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Teismas pripažįsta, jog Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos nukentėjusiajam M. G. buvo teikiamos gydant sužalojimus, kuriuos nukentėjusysis M. G. patyrė dėl tyčinių kaltinamojo M. G. veiksmų, žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl iš kaltinamojo M. G. priteistina 206,84 Eur suma Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patirtai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusysis M. G. tyčiniais kaltais kaltinamojo M. G. veiksmais buvo sužalotas, dėl nedarbingumo neteko dalies pajamų, patyrė išlaidas gydantis sužalojimus, perkant vaistus ir kitas priemones, patirtos turtinės žalos dydis realus ir patvirtintas pateiktais dokumentais, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo tenkintina visiškai.

Nukentėjusysis M. G. dėl tyčinių kaltinamojo M. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, buvo nedarbingas, dėl sužalojimų patyrė įvairius nepatogumus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo M. G. veiksmus – jis pats, būdamas neblaivus, išprovokavo konfliktą, pripažįsta, jog nukentėjusiojo M. G. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir patirtos neturtinės žalos sumą mažina iki 3000 Eur. Kadangi kaltinamasis M. G. dalį neturtinės žalos – 500 Eur nukentėjusiajam atlygino, iš kaltinamojo M. G. priteistina nukentėjusiajam M. G. 2500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro J. T. 2024-06-20 nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 206,84 Eur dydžio civilinį ieškinį, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo M. G. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms UAB R. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 730,00 Eur, nuo 2024-06-20 iki 2024-12-20. (1 t., b. l. 8-10). Kadangi žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nėra atlyginta, laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki žalos Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tačiau nustatytinas laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas – 206,84 Eur.

Byloje pateiktas prašymas dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam M. G., iš viso 1500 Eur. (2 t., b. l. 181-188).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusįjį teisme atstovavo jo pasirinktas advokatas, išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, patvirtintos pateiktais dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam M. G. priteistina 1500 Eur suma atlyginti išlaidoms, nukentėjusiojo patirtoms advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024-11-22 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 352,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. G., priteisimo (2 t., b. l. 193-198). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamąjį M. G. teisme gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas advokatas. Išlaidas patyrė valstybė. Kaltinamasis M. G. dirba, gauna pastovias pajamas, todėl jo turtinė padėtis nėra sunki. Dėl šių aplinkybių iš kaltinamojo M. G. priteistinos valstybės naudai išlaidos, patirtos teikiant kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą.

Daiktiniai įrodymai – 5 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

M. G. perduoti I. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, M. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam M. G. 762,85 Eur turtinę žalą, nustatant dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. G. 206,84 Eur (du šimtus šešis eurus 84 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginti išlaidoms, susidariusioms teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiam M. G., pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, b. k. 7300.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš M. G. nukentėjusiajam M. G. 762,85 Eur turtinei žalai ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 3262,85 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du eurus 85 centus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš M. G. priteisti nukentėjusiajam M. G. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš M. G. priteisti valstybei 352,08 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 8 centus) atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro J. T. 2024-06-20 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo M. G. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms UAB R. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 206,84 Eur, neišieškoma suma 730,00 Eur, palikti galioti iki žalos Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – 5 kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti M. G., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė