Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu penkiolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų ir trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2009 m. kovo 19 d. laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 15 d., nuo 22 val. iki 23 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs už D. S. lietimąsi rankomis prie jo kojų, tyčia smogdamas kumščiais, spausdamas rankų pirštais, spirdamas koja bei smogdamas peiliu, viso sudavė 45 smūgius D. S. į galvą, dešinį petį, kojas, rankas, kaklą, sprandą, krūtinę, nugarą, tuo padarydamas įvairius kūno sužalojimus ir pažeidimus, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės, širdiplėvės, pilvaplėvės ertmes, mažakraujiškumu po nukraujavimo, nuo ko D. S. netrukus įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiais savo veiksmais sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias ir skausmą, taip tyčia itin žiauriai nužudė D. S. , t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje jo padarytos nusikalstamos veikos. Jis taip pat neginčija ir veikos juridinio įvertinimo. Todėl kolegija žemesnės instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje apeliacine tvarka netikrina.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo netinkamas nukentėjusiojo D. S. elgesys.

BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie lengvina kaltininko teisinę padėtį. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai paprastai pasireiškia įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į kaltininką ar į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį.

Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, įžeidė kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo susiję su smurtu arba kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusiojo elgesys iš dalies paskatina kaltininką nusikalsti prieš jį.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog D. S. prie jo priekabiavo, t. y. lietė kojas, D. S. ranka slydo link jo lytinių organų. Taip nukentėjusysis elgėsi pirmą kartą, tokie jo veiksmai jam (V. B. ) buvo labai nemalonūs, pastarasis jautėsi pažemintas ir tai iššaukė jo agresiją (t. 1, b. l. 141-142, 144-147, 148-150; t. 2, b. l. 3-4, 7-8, 136-139). Tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo analogiškas aplinkybes jis paaiškino ir liudytojui A. G. (t. 1, b. l. 101-103). Netikėti viso proceso metu nuosekliais, kuriuos patvirtino paminėtas liudytojas, apelianto parodymais kolegija neturi jokio pagrindo.

Tokių nuteistojo parodymų nepaneigia ir kartu su nukentėjusiuoju negyvenusios jo sesers V.S. mažai informatyvūs parodymai, iš kurių seka, kad ji nieko nežinojo apie D. S. seksualinę orientaciją ar seksualinį gyvenimą. Be to, pati V. S. patvirtino, jog bendrauti su merginomis broliui sekėsi sunkiai.

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, faktiškai pats konstatavo, kad nusikaltimo padarymą iš dalies sąlygojo tradicinės moralės požiūriu nepriimtinas nukentėjusiojo elgesys, t. y. lietimasis rankomis prie nuteistojo kojų.

Kolegija daro išvadą, kad gyvendamas kartu su nuteistuoju viename bute, nukentėjusysis suprato, jog V. B. yra tradicinės seksualinės orientacijos, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad liesdamasis rankomis prie gulinčio lovoje nuteistojo kojų, sukels neigiamą V. B. reakciją ir taip paskatins pastarojo nusikalstamą veiką prieš jį. Todėl, kolegijos nuomone, toks D. S. elgesys turi būti pripažintas rizikingu ir turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tuo pačiu šis rizikingas nukentėjusiojo elgesys yra pripažintinas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p.

Kaip jau minėta, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad būtent nukentėjusiojo rizikingas elgesys sukėlė nuteistojo pyktį ir iš dalies paskatino jį nusikalsti. Paminėtas nusikalstamos veikos padarymo motyvas, šiuo atveju, negali būti vertinamas kaip siekimas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl jo seksualinės orientacijos. Todėl sprendimas pripažinti nukentėjusiojo rizikingą elgesį V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra kolizijoje su 2009 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 129, 135 ir 138 straipsnių papildymo įstatymu Nr. XI-303, įsigaliojusiu nuo 2009 m. birželio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis labai sunkus, sukėlęs neatstatomas pasekmes, nusikaltimas) ir nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, kas neabejotinai rodo jo susiformavusias antivisuomenines pažiūras ir ryškų polinkį nusikalsti). Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 50 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybę. Tačiau, šiuo nuosprendžiu nustačius dar vieną nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei įvertinus jos pobūdį, reikšmę (buvo objektyvi nusikaltimo padarymo prielaida) ir byloje nustatytų kitų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių tarpusavio santykį, yra pagrindas tenkinti apelianto prašymą ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant žemesnį nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

Nuteistajam V. B. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirtą bausmę sumažinti iki trylikos metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų ir trims mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2009 m. kovo 19 d. laiką.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.