Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-120-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-15
Bylos Nr.
1A-198-120-2009
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00985
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
R. V.
Nukentėjusysis
E. V.
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr. lA-198 -120/2009Teisėja Audronė Levinskienė Proceso Nr. 1-65-1-00985/2008Procesinio sprendimo(S)kategorija: 2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2009 m. balandžio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl 2009 m. vasario 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str.2 d. 3 p. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. BK 64 str. 1 ir 3 dalių tvarka paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2007 m. rugpjūčio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš nuteistojo neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiai E. V. priteista 1.000 lt, o turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai priteista 1318 lt..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V.. nuteistas už tai, kad 2008 liepos 9 d. apie 0.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė 3 kartus seseriai E. V. į galvą ir tuo padaręs jai nosies kaulų lūžimą, nesunkiai sutrikdė šiai sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam bausmę. Nurodo, kad jam skirta bausmė per griežta. Prašydamas sušvelninti jam bausmę, nuteistasis R. V. prašo bylą išnagrinėti iš naujo dalyvaujant gynėjui ir nedalyvavusiems liudytojams. Nurodo, kad, jam prašant apklausti neatvykusius liudytojus teismo posėdyje, jie kviečiami į teismo posėdį ir apklausiami nebuvo. Taip pat nurodo, kad jis advokato dalyvavimo byloje nepageidavo, nes manė galįs apsiginti pats. Teismo posėdžio metu į jo gynybą bei į jo reiškiamą nuomonę, kreipiamas dėmesys nebuvo, todėl jis prašo bylą išnagrinėti iš naujo dalyvaujant liudytojams ir gynėjui.

Savo apeliaciniame skunde apeliantas nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nei jam inkriminuotų jos padarymo aplinkybių, nei veikos kvalifikacijos neginčija, tad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas bei josios kvalifikavimas, netikrinami ir nevertinami.

BPK 50 str. nustatyta, kad įtariamasis ... turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją pats arba tai padaryti gali jo atstovai, o tais atvejais kai jis gynėjo pageidauja, bet gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, nuteistasis gali kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Šiuo konkrečiu atveju gynėjo dalyvavimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo būtinas (BPK 51 str.). Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu su teise turėti gynėją įstatymo nustatyta tvarka buvo supažindintas, bet gynėjo paslaugų nepageidavo. Tai patvirtina surašytas ir jo pasirašytas protokolas. Teisiamajame posėdyje, išaiškinus apeliantui teises, numatytas BK 22 str. 3 d., jis noro turėti gynėją, taip pat nepareiškė. Apeliantui jo teisė teisme naudotis gynėjo pagalba, buvo žinoma. Tai akivaizdžiai patvirtina ir apelianto skundo teiginys, jog teisme jis gynėjo nepageidavo todėl, kad „manė apsiginsiąs pats“. Vadinasi, teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant advokatui, BPK normų reikalavimų ir apelianto teisės į gynybą, nepažeidė, tad šioje dalyje apelianto skundas nepagrįstas.

Duomenys byloje patvirtina, kad į teisiamąjį posėdį liudytojos D. V. ir I. V. nebuvo atvykę. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo minėtoms liudytojoms nedalyvaujant, nutarė bylą pradėti nagrinėti iš esmės ir daryti pertrauką bei neatvykusias liudytojas į teismo posėdį kviesti tik bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus būtinumui jas apklausti. Tokiam teismo sprendimui proceso dalyviai, jų tarpe ir apeliantas, neprieštaravo. Teisiamojo posėdžio protokolas rodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu prieštaravimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusios E. V. parodymų, nebuvo, tiek nukentėjusios, tiek ir apelianto parodymai apie inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, sutapo. Proceso dalyviai, jų tarpe ir nuteistasis, prašymo daryti pertrauką ir į teisiamąjį posėdį apklausai iškviesti neatvykusias liudytojas, nepareiškė. BPK 266 str. 2 d. numato, kad, neatvykus į teisiamąjį posėdį liudytojams, bylos nagrinėjimas atidedamas ir jie kviečiami į teisiamąjį posėdį tik paaiškėjus, kad be šių neatvykusių liudytojų išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, negalima. Tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo, todėl ir pagrindo bylos nagrinėjime daryti pertrauką ir minėtas neatvykusias liudytojas kviesti į teisiamąjį posėdį, nebuvo. Vadinasi teismas, bylos nagrinėjimą baigęs be minėtų liudytojų apklausos, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Apelianto prašymas iškviesti neatvykusias liudytojas ir apklausti jas šios instancijos teismo posėdyje, abstraktus ir nemotyvuotas. Prašydamas jas apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas jokių ginčytinų, aiškintinų ar tikrintinų aplinkybių nenurodo, nei nusikalstamos veikos padarymo, nei josios kvalifikavimo, neginčija, todėl skundas dalyje dėl liudytojų D. V. ir I. V. neapklausimo pirmos instancijos teismo posėdyje bei jo skunde išreikštas prašymas apklausti jas skundą nagrinėjančios instancijos teismo posėdyje, laikomas deklaratyviu ir atmetamas.

Apeliantui teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu ir pagrindo ją mažinti, nėra.

BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką įstatymas laiko apysunkiu nusikaltimu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų. Apeliantas ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei bausmės vykdymo atidėjimo metu, nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, tad šio įstatymo sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, jam paskirta pagrįstai ir nėra aiškiai neteisinga.

Skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, taip pat nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir į nuteistojo asmenybę (asmenybės apibūdinimą, teistumų skaičių, administracinių nuobaudų jam taikymą), ir į kitas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendžiu apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo nekonstatavo. Duomenys byloje rodo, kad savo kaltę apeliantas tikrai pripažino, bet tam, kad prisipažinimas galėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaltininkas turi ir nuoširdžiai gailėtis. Duomenų, rodančių, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltininkas gailisi, byloje nėra, tad nėra ir pagrindo prisipažinimą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažintas buvimas apsvaigusių nuo alkoholio. Įstatymas įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. BK 138 str. 1 d. 3 p. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį sudaro 2 m. 7 mėnesiai 15 dienų [(5 m.+3 mėn):2]. Konstatavus sunkinančios aplinkybės buvimą bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat įvertinus tai, kad apeliantas ne kartą teistas, teistumai neišnykę, skundžiamu nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika padaryta yra 1 m laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio baudos bausmės vykdymo atidėjimo metu, apeliantui skirta bausmė turėjo būti didesnė už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Faktiškai gi apeliantui teismo paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Paskirtąją bausmę BK 64 str. tvarka iš dalies sudedant subendrinus su 1 m. laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda, skirta 2007 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per didelė. Neišnykę teistumai, turimos administracinės nuobaudos, nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo metu, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas akivaizdžiai rodo, jog apeliantas yra nusikalsti linkusi asmenybė, tad pagrindo apelianto skundo tenkinimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėRomualdas LincevičiusArūnas Paštuolis