- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-900-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. M., J. G., N. G.
- Atsakovas
- P. K.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės, Dalios Višinskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių D. M., J. G., N. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8350-803/2009 pagal ieškovių D. M., J. G., N. G. ieškinį atsakovui P. K., tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės D. M., J. G., N. G. atsakovui P. K. pareikštu ieškiniu prašė: 1) patvirtinti, jog ieškovėms ir atsakovui P. K. priklauso dalinės nuosavybės teise rūsiai, esantys name adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą savo lėšomis išgriauti užmūrytą įėjimą į rūsių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovėms naudotis rūsiu; 4) panaikinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registraciją P. K. vardu; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui disponuoti namu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įrašyti nekilnojamojo turto registre draudimą perleisti namo nuosavybės teisę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovių D. M., J. G., N. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, jog ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovas bandė parduoti namą, nenurodant jokių kitų motyvų ir jų nepagrindžiant įrodymais, nėra pakankama konstatuoti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
Šalies argumentai
Ieškovės D. M., J. G., N. G. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždrausti atsakovui disponuoti namu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įrašyti nekilnojamojo turto registre draudimą perleisti šio namo nuosavybės teisę. Nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į rūsius, kurių nuosavybės teisė šiuo metu kartu su visu namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra neteisėtai įregistruota atsakovo vardu. Atsakovui priklauso tik dalis minėto namo, t.y. jame esantis butas, o ne visas namas kartu su ginčijamais rūsiais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali disponuoti visu namu, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso, be apribojimų perleisti tretiesiems asmenims namą su rūsiais - ginčo objektais. Laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka LR CPK 145 str. 2 d. įtvirtintą ekonomiškumo principą, nes nustatyti apribojimai nevaržys atsakovo teisių, tačiau kartu užtikrins ieškovų interesus bei teismo sprendimo įvykdymo galimybes.
Atsiliepimas
Atsakovas P. K. atsiliepimu prašė D. M., J. G., N. G. atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino ieškovų pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas jų prašymas. Teigė, jog bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus.
Ieškovių D. M., J. G., N. G. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnis reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, jos yra dažniausiai taikomos byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, siekiant apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų interesus. Konkrečiu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpą, kurios nuosavybės teisė šiuo metu kartu su visu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota atsakovo vardu. Ieškovai nurodė, kad namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančia rūsio patalpa, kuri dalinės nuosavybės teise priklauso taip pat ieškovėms, yra neteisėtai įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip P. K. nuosavybė. Ieškovių D. M., J. G., N. G. ieškinio pagrįstumas bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, tiriant įrodymus ir sprendžiant, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ieškovių naudai ateityje. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstravimu (sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus laikinėju apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti). Šiuo atveju egzistuoja galimybė, kad, esant ginčui tarp šalių, atsakovas P. K. gali perleisti šiuo metu jo vardu įregistruotą nuosavybės teisę tretiesiems asmenims į namą, kuriame yra ginčo dalykas, ir kuris nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Atsakovui perleidus nuosavybės teises tretiesiems asmenims, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo privalomumas ir įvykdymas pasunkėtų, ar netgi taptų neįmanomas LR CK 4.96 str. 2 d. prasme, būtų pažeisti ieškovių teisėti interesai įgyvendinti nuosavybės teisę į priklausančius objektus. Pažymėtina, kad CPK 147 str. siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju, tokiu būdu įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Jei ieškinys nebūtų tenkinamas, atsakovas įgytų teisę reikalauti iš ieškovų nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Kiekvienu atveju asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams turi įvertinti teismas (CPK 185 str.), o laikinąsias apsaugos priemones parinkti vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadaryti atsakovui nuostolių ar šie nuostoliai būtų minimalūs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliančių prašomos laikinosios priemonės taikymas – draudimas disponuoti visu namu ir įrašas viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į visą namą, kai ginčas vyksta tik dėl rūsio patalpų, nėra tikslingas ir proporcingas šalių interesams. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 2 d., nekilnojamojo daikto įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra būtinas, norint įregistruoti nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą kaip juridinį faktą. Vadinasi, aplinkybė, jog ginčo rūsio patalpa nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, neturi unikalaus numerio neužkerta kelio atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpas įregistruotame nekilnojamojo turto objekte perleidimo. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis naikinama, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 337 str. 2 p., 329 str. 1 d.). Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies, nustatant draudimą ieškovui disponuoti ginčo rūsio patalpa ir įrašant tokį draudimą nekilnojamojo turto registre (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti.
Uždrausti atsakovui P. K. disponuoti rūsio patalpa, esančia name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei įrašyti nekilnojamojo turto registre draudimą perleisti rūsio patalpos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir Nekilnojamojo turto registrui.