Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d., 128 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 15 d., apie 14.42 val., Kaune, Šiaurės pr. ties namu Nr. 29, S. A., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje važiavo 73 km/h greičiu (greičio matuoklio paklaida ±2 km/h), kai nustatytas leistinas greitis buvo 50 km/h. Nustatytą leistiną ribojamą greitį viršijo 21 km/h (pritaikius prietaiso paklaidą vairuotojo naudai). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. kaltę dėl greičio viršijimo pripažino ir paaiškino, kad jis sutinka, jog viršijo leistiną greitį, tačiau nežinojo, kad jam reikalingas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas. Jis gyvena Gruzijoje, tačiau dažnai atvažiuoja ir į Lietuvą, nes tiek Gruzijoje, tiek Lietuvoje turi individualias įmones. Jo sutuoktinė bei vaikai gyvena Gruzijoje. Lietuvoje jokių artimų šeimos narių nėra. S. A. savo gyvenamą vietą yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje tik dėl savo vykdomo verslo ir ją deklaravęs pas pažįstamus žmones, tačiau tai nėra jo nuosavas būstas. Atvažiavęs į Lietuvą, joje ilgiausiai prabūna iki pusantro mėnesio. Po to grįžta į Gruziją arba su verslo reikalais važiuoja į kitas valstybes. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytinai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, iš kurių matyti, kad už KET pažeidimą buvo sustabdytas automobilis Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairuoja S. A., turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą Gruzijos Respublikos Nr. 22001007962. Vairuotojas nebuvo įvykdęs LR VR, 2008-09-10 įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinio transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimų ir neturėjo teisės LR vairuoti motorinės transporto priemonės. Vairuotojui buvo išaiškinti padaryti pažeidimai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės Lietuvos Respublikoje, nes per nurodytą terminą turėjo pakeisti savo šalies vairuotojo pažymėjimą į galiojantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. S. A. Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 2015-04-30 (b. l. 3; 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-13), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 14), S. A. paso kopijos ( b. l. 20-39).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. kaltę dėl greičio viršijimo pilnai pripažino. Jo kaltę dėl minėto pažeidimo pilnai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d. ir yra pilnai įrodyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. A. surašytas ir už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 15 d., apie 14.42 val., Kaune, Šiaurės pr. ties namu Nr. 29, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Nissan Primera, v. n. (duomenys neskelbtini) bei sustabdytas policijos pareigūnų už kitą pažeidimą, pareigūnams pateikė trečios šalies vairuotojo pažymėjimą, kuris negalioja Lietuvos Respublikoje, nes vairuotojas nebuvo įvykdęs Lietuvos Respublikos VRM 2008-09-10 įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinio transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimų, todėl neturėjo teisės vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nurodoma, kad Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Egzamino nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje ir vairuotojų registre yra tai patvirtinanti informacija, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Minėto įsakymo 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. A. patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas Gruzijos Respublikoje (b. l. 9). Iš asmens duomenų (b. l. 7) matyti, kad S. A. nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 9d., nuo 2012 m. gegužės 28 iki 2015 m. balandžio 29 d., bei nuo 2015 m. balandžio mėn. 30 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje bei iki 2016 m. liepos 14 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. paaiškino, kad jis gyvena Gruzijoje, tačiau dažnai atvažiuoja ir į Lietuvą, nes tiek Gruzijoje, tiek Lietuvoje turi individualias įmones. Jo sutuoktinė bei vaikai gyvena Gruzijoje. Lietuvoje jokių artimų šeimos narių nėra. S. A. savo gyvenamą vietą yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje tik dėl savo vykdomo verslo ir ją deklaravęs pas pažįstamus žmones, tačiau tai nėra jo nuosavas būstas. Atvažiavęs į Lietuvą, joje ilgiausiai prabūna iki pusantro mėnesio. Po to grįžta į Gruziją arba su verslo reikalais važiuoja į kitas valstybes. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje. Byloje nustatyta, kad S. A. Lietuvos Respublikoje, Vilniaus m. turi individualią įmonę. Iš S. A. pateiktų žymų jo pase matyti, kad jis dažnai atvyksta į Lietuvos Respubliką, joje prabūna nuo keleto dienų iki pusantro mėnesio ir išvyksta. Iš atžymų matyti, kad jis dažnai vyksta į Gruziją, rečiau į Baltarusiją, Ukrainą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad S. A. laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 15d. iki 2015 m. lapkričio 15d. Lietuvos Respublikoje neišbuvo ilgiau nei 185 dienas.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad S. A. inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl jam negaliojo Lietuvos Respublikos VRM 2008-09-10 įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinio transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukimo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų dėl S. A. kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. S. A. atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. A. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d., sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 250 str. 1p. teismas

nutaria:

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 3 d., ir skirti administracinę nuobaudą - 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.