- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-34-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Margaritos Dzelzienės, Rimantas Savickas
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atstovų atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1722-82/2007, pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės į J. Š. žemę atkūrimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. S. 2007-11-12 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad:
1.J. Š. (miręs 1956-03-28) ir I. Š. (miręs 1956-03-28) yra vienas ir tas pats asmuo;
2.nustatyti, kad L. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. Š. iki nacionalizacijos valdytą 51,71 ha žemės sklypą, esantį Varniškių III kaime, Tauragnų sen., Utenos rajone pagal F. B. sudarytą testamentą;
3.įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti L. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą,
4. atnaujinti F. B. terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės į J. Š. žemę atkūrimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos L. S. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo atsisakytinas priimti, kadangi jis neteismingas Utenos rajono apylinkės teismui, nenagrinėtinas teisme, be to, kito teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Civilinio proceso kodekso 137str.2d.1p.,2p.,5p.). Tai yra reikalavimas nustatyti faktą, kad J. Š. (miręs 1956-03-28) ir I. Š. (miręs 1956-03-28) yra vienas ir tas pats asmuo yra neteismingas Utenos rajono apylinkės teismui, nes šio fakto teismas neturi teisės nustatyti. Dėl reikalavimų, kad L. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. Š. iki nacionalizacijos valdytą 51,71 ha žemės sklypą, esantį Varniškių III kaime, Tauragnų sen., Utenos rajone pagal F. B. sudarytą testamentą, įpareigojimo Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti L. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą bei atnaujinti F. B. terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, teismas padarė išvadą, kad šie klausimai nagrinėti administracinės justicijos teismuose, t.y. Utenos rajono apylinkės teismui neteismingas, o be to, Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla Nr. I-2000-257/2007, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagal pareiškėjos F. B. prašymą dėl termino atnaujinimo (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p.).
Atskiraisiais skundais ieškovės L. S. atstovai advokatas N. K. ir advokatas R. P. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui. Mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta – prieštarauja CPK 22 str. ir 24 str., nuostatoms, nepagrįstai taikyti CPK 137 str. 2 d. 1 p., 5., numatyti pagrindai. Ieškovė priėmusi palikimą, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 51,71 ha žemės sklypą ir kurį testamentu jai paliko J. Š. sūnaus Š. N. duktė F. B., todėl ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Būtent tokį faktą, vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 5 p. ir 9 p. ir prašė nustatyti pareiškėja. Juridinių faktų nustatymas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, bet netaikyti CPK 137 str. 2 d. nuostatų ir atsisakyti ieškinį priimti, jei manė, kad pareiškimo reikalavimas nustatyti faktą, kad J. Š. (miręs 1956-03-28) ir I. Š. (miręs 1956-03-28) yra vienas ir tas pats asmuo nėra tiksliai suformuluotas ar pagrįstas. Nurodo, jog du alternatyvūs reikalavimai, vadovaujantis CPK 24 str., įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, atnaujinti F. B. terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą. Nurodo, jog Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje L. S. nurodyta, kaip F. B. teisių perėmėja ginčo dalykas visai nesusijęs su pareikštu ieškiniu ir sprendžia klausimą tik dėl galimybės atstatyti F. B. praleistą terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į N. Š. valdytą žemę ir kitus nekilnojamus daiktus.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovės L. S. ieškinys atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės į J. Š. žemę atkūrimo perduotinas pirmosios instancijos teismui jo priėmimui nagrinėti (Civilinio proceso kodekso 336str.3p.)
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas nustatyti faktą, kad J. Š. (miręs 1956-03-28) ir I. Š. (miręs 1956-03-28) yra vienas ir tas pats asmuo yra neteismingas Utenos rajono apylinkės teismui, o teismas šio fakto neturi teisės nustatyti yra nepagrįstas. Pagal Civilinio proceso kodekso 444str.2d.4p. teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde, tėvo vardu, nustatymo, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismui yra neteismingas paminėtas pareiškėjos prašymas. Pareiškėjos prašymas nustatyti faktą, kad J. Š. (miręs 1956-03-28) ir I. Š. (miręs 1956-03-28) yra vienas ir tas pats asmuo nėra tinkamai suformuluotas, tačiau ši aplinkybė įpareigoja teismą taikyti pareiškimo turinio ištaisymo institutą (Civilinio proceso kodekso 115str.2d.). Juridinių faktų nustatymas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 444str.2d.).
Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. S. reikalavimai atkurti nuosavybės teises į J. Š. iki nacionalizacijos valdytą 51,71 ha žemės sklypą, esantį Varniškių III kaime, Tauragnų sen., Utenos rajone pagal F. B. sudarytą testamentą, įpareigojimas Utenos apskrities viršininko administraciją atkurti L. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą bei atnaujinti F. B. terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra nagrinėti administracinės justicijos teismuose. Pareiškėja neginčija viršininko administracijos sprendimų, neteigia, kad viršininko administracija atsisako nagrinėti jos prašymus. Pareiškėja prašo įpareigoti atkurti nuosavybės teises pagal testamentą, prašo atnaujinti terminą paduoti prašymą ir t.t. ..., o tokie reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr.I-2000-257/2007pagal pareiškėjos F. B. prašymą dėl termino atnaujinimo. Nurodytoje byloje L. S. dar nėra perėmusi F. B. procesinių teisių, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p.). Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad L. S. yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Š. nuosavybės teise valdytą žemę, tačiau Utenos apskrities viršininko administracija dar nėra pasisakiusio dėl jos prašymo.
Virš aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta, todėl nutartis naikintina, o pareiškėjos prašymas perduotinas pirmosios instancijos teismui jo priėmimui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti. L. S. ieškinį atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduoti pirmosios instancijos teismui jo priėmimui nagrinėti iš naujo.