- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-1846-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18250-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- S. G., J. G.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2381-568/2012 pagal pareiškėjų J. G. ir S. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų J. G. ir S. G. santuoką bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje numatytomis sąlygomis.
2014 m. kovo 5 d. teisme gautas pareiškėjos J. G. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios 72800 Lt sumos išieškojimo iš S. G., nes pareiškėjas praleido sutartyje nustatytus įmokų mokėjimo terminus, todėl vadovaujantis sutarties 5 punktu išduotinas vykdomasis raštas likusiai skolai išieškoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjos J. G. prašymą patenkino iš dalies – išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo 5.2 punktą dėl 70000 Lt kompensacijos sumokėjimo, kitą prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, jog šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte susitarė, kad pažeidus mokėjimo terminą, laikoma, kad visų įmokų mokėjimo terminai yra suėję. Kadangi bylos duomenimis nebuvo laikomasi nustatytos mokėjimo tvarkos, teismas sprendė, kad pareiškėja turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai sumai. Nors pareiškėja prašyme nurodė, kad pareiškėjas skolingas 72800 Lt sumą, tačiau pareiškėjui pateikus duomenis apie 2800 Lt įmokėjimą į pareiškėjos sąskaitą, teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl 70000 Lt sumos išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių motyvų:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad galutinis atsiskaitymo pagal teismo sprendimą terminas sueina tik 2016-12-24. Apeliantas nurodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių pavėlavo įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, ir nors 4000 Lt pareiškėjai sumokėjo, tai padarė pavėluotai, t. y. praleidęs sutartyje nurodytą terminą, tačiau faktiškai sumokėjo visą įsiskolinimo sumą ir bylos nagrinėjimo metu jis jau nebebuvo skolingas pareiškėjai. Teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytas priežastis, dėl kurių jis negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų, dėl to, kad sumažėjus įmonės veiklai, jis neteko darbo, o tuo pačiu buvo sumažintas darbo užmokestis.
2. Teismas pažeidė CPK 646 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad teismas išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti, tik tuomet kai yra ištirtos šalių nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai apie sutarties sąlygų vykdymą. Nors teismo posėdžio dieną apeliantas buvo atlikęs visus sutartyje numatytus mokėjimus ir pateikė šiuos faktus patvirtinančius rašytinius įrodymus, teismas nesivadovaudamas CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, šių įrodymų netyrė ir neįvertino.
3. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą ir įpareigodamas apeliantą išmokėti visą 70000 Lt kompensacijos dydį iki termino suėjimo, pagerino pareiškėjos procesinę padėtį ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, pažeidė bendruosius sąžiningumo reikalavimus bei sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Apelianto nuomone, kadangi jis savo prievolę bylos nagrinėjimo dieną įvykdė ir nėra pagrindo abejoti, jog jis laikysis sutarties sąlygų bei terminų ateityje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis iš esmės pažeidė sutartį ir taikyti sutarties 5 punkto nuostatą, jog visų kitų įmokų terminai yra suėję.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė esant pagrindui išduoti vykdomąjį raštą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis ne dėl savo kaltės praleido nustatytus įmokų mokėjimo terminus, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliantas turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Apeliantas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo nustatyto dydžio įmokų pagal grafiką, jis nei karto nesikreipė į pareiškėją, nepaaiškino įmokų nemokėjimo priežasčių, neprašė pratęsti mokėjimo terminų, taip pat nesiekė kitaip susitarti dėl vykdymo atidėjimo.
2. Apelianto argumentas, kad bylos nagrinėjimo metu jis jau buvo įmokėjęs visą pagal sutarties 5.1 punktą mokėtiną sumą, todėl negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas dėl sutarties 5.2 punkte nurodytos sumos išieškojimo, yra nepagrįstas, nes tai nepaneigia fakto, kad tuo metu jau buvo pažeisti prievolės įvykdymo terminai ir kilo sutartyje numatytos teisinės pasekmės. Pareiškėja, teikdama teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, įgyvendino savo teises, nustatytas šalių pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje.
3. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto pateiktą įrodymą apie papildomai sumokėtą 2800 Lt sumą, todėl pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl likusios nesumokėtos kompensacijos dalies, kurios mokėjimo terminas suėjo apeliantui pažeidus sutartyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Teismas nustatė, kad apeliantas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, t.y. pažeidė sutartį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą apgynė nukentėjusios sąžiningos sutarties šalies teises, tokiu būdu atkurdamas pažeistą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. G. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog pareiškėjas S. G. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-30 sprendimu nutraukė pareiškėjų J. G. ir S. G. santuoką bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje numatytomis sąlygomis. Teismo patvirtintos sutarties 5 punkte šalys sutarė, kad pareiškėjas S. G. įsipareigoja pareiškėjai J. G. sutarties 5.1 p. ir 5.2 p. nurodytais terminais sumokėti 74000 Lt kompensaciją, o pradelsus nors vienos įmokos mokėjimo terminą, laikoma, kad visų įmokų mokėjimo terminai suėjo. Sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad piniginės kompensacijos dalis, lygi 4000 Lt, mokama laikotarpiu nuo 2012-01-20 iki 2013-01-20, sumokant kiekvieno mėnesio 20 dieną po 300 Lt (paskutinė įmoka – 400 Lt). Sutarties 5.2 p. šalys sutarė, kad likusi įmoka, t. y. kompensacijos dalis, lygi 70000 Lt, sumokama ne vėliau kaip iki 2016-12-24. Iš teismui pateiktų dokumentų ir banko sąskaitos išrašo (b. l. 57-62, 89) matyti, jog pareiškėjos kreipimosi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dieną (2014-03-05), sutarties 5.1 p. numatytas 4000 Lt sumos sumokėjimo terminas jau buvo pasibaigęs, tačiau S. G. iš viso buvo sumokėjęs pareiškėjai tik 1200 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio dėl vykdomojo rašto išdavimo metu S. G. pateikė 2014-05-28 banko nurodymą pervesti grynuosius pinigus į pareiškėjos sąskaitą, t. y. dar 2800 Lt sumą. Tai reiškia, kad apeliantas netinkamai vykdė sutarties 5.1 p. prisiimtus įsipareigojimus, nes pavėlavo sumokėti sutartyje nustatytą visą 4000 Lt įmoką beveik pusantrų metų, todėl pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties 5 punktą pareiškėja J. G. įgijo teisę reikalauti sumokėti visą įsiskolinimą iš karto bei prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos sutarties dalies. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas CPK nustatyta tvarka ginčytų sutarties sąlygas, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas, neturėdamas finansinių galimybių mokėti sutartyje nurodytas įmokas pagal grafiką, būtų ėmęsis veiksmų susitarti su pareiškėja dėl sutartyje numatytų įmokų mokėjimo atidėjimo ir pan. Kaip minėta, teismo patvirtinta sutartis šalims turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.189 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat numatyti sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atskirajame skunde, apeliantas pripažino faktą, kad nustatytais terminais neįvykdė sutartyje numatytų savo piniginių įsipareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą. Aplinkybę, kad nustatytus terminus praleido ne dėl savo kaltės, apeliantas grindė tik savo paaiškinimais apie tai, kad jam buvo sumažintas darbo užmokestis, neteko darbo, taip pat teigė, kad apeliantas savo prievoles pagal sutartį bylos nagrinėjimo dieną yra įvykdęs ir ateityje laikysis sutarties sąlygų ir terminų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kad prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo dieną yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių apeliantas beveik pusantrų metų vėlavo mokėti sutartyje numatytas pirmąsias įmokas, nors pagal sutarties sąlygas prisiėmė prievolę sutartyje numatytas įmokas mokėti nustatytais terminais ir tvarka (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, tai yra vykdymo proceso metu nepaneigta pareiškėjų teisė susitarti dėl išieškotinų sumų mokėjimo terminų ir tvarkos.
Remdamasi nurodytais argumentais bei atsižvelgdama į vykdomųjų raštų išdavimo tvarką reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir nustatęs, kad šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta sutartis netinkamai vykdoma, pagrįstai dėl neįvykdytos sutarties dalies išdavė vykdomąjį raštą, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje pateikta 2014 m. birželio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. BP036/14 ir 2014 m. birželio 24 d. mokėjimo pavedimas Nr. 110 (b. l. 101-102) patvirtina, kad pareiškėja J. G. turėjo 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atmetus atskirąjį skundą, šios išlaidos pareiškėjai priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) (210,26 EUR) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.