Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 4 d. gautu ieškovo N. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas N. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl teismo leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą bei pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo, ir patenkintas atsakovų priešieškinis – jiems leista vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal jų pateiktą projektą be ieškovų sutikimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo N. M. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai: 1) netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80, 6.394 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neįvertino, kad atsakovai, pažeisdami įstatymą, pardavė trečiajam asmeniui butą be žemės sklypo dalies, todėl, atidalijant atsakovų dalį bendrojoje nuosavybėje, trečiajam asmeniui reikalinga sklypo dalis jo butui naudoti turėjo būti užtikrinama atsakovams priklausančia sklypo dalimi, o ne nustatant servitutą ieškovų sklypo dalyje; 2) netinkamai aiškino ir taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalį, pažeidė CPK 5 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovo nuomone, atsakovai neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo, nes tokį reikalavimą gali reikšti tik viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkas. Atsakovai nėra tarnaujančio daikto savininkai, todėl nepagrįstai reiškė reikalavimą nustatyti servitutą kito savininko turtui. Toks reikalavimas laikytinas pareikštu suinteresuotumo byloje neturinčio asmens.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Prie kasacinio skundo ieškovas N. M. pridėjo rašytinį įrodymą, iš kurio matyti, kad L. V. 2020 m. liepos 22 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 75 Eur. Šis dokumentas nepatvirtina, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį už paduotą kasacinį skundą, todėl klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir gražinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.