- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-62-2339-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00846-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties V. D. (V. D.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Šalies argumentai
E. M. ir A. M. 2010 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovadai (toliau – ir Institucija) padavė pareiškimą dėl V. D. veiksmų. Pareiškime nurodė, kad E. M. ir A. M. yra buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkiai. V. D., gyvenantis trečiojo buto bendrasavininkio O. I. kambaryje neaiškiu pagrindu, 2010 m. sausio 29 d., be jų leidimo vonios kambaryje išvertė vonią, išėmė medinį kamštį, kuriuo buvo užkimštas vonios kanalizacijos vamzdis, ir tyčia užmėtė kažkokiu cementu, kad negalėtų iš vonios ištekėti vanduo. Kai jam buvo pasakyta išvalyti kanalizaciją, jis savavališkai pratęsė vamzdį. Taip pat nurodė, kad V. D. pastoviai užverčia virtuvę ir koridorių, vonią, neaiškios kilmės daiktais (iš sąvartyno), todėl neįmanoma naudotis bendro naudojimo patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2010 m. kovo 2 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos V. D. atžvilgiu, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
A. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog jis V. D. kaltina tuo, jog šis savavališkai nuėmė stacionarų vamzdį, einantį iš vonios į pagrindinį kanalizacijos stovą, pravedė virš kanalizacijos plastikinį vamzdį, neatitinkantį diametro, vonią pastatė ant plytų, nes nebuvo nuolydžio, kas yra nesaugu. Teismo išvada, kad V. D. bandė remontuoti vonią kitų buto savininkų sutikimu, nepagrįsta. Mano, kad Institucijos nutarimai ir tarnybiniai pranešimai yra suklastoti atgaline data, jais remtis teismas negalėjo. Teigia, jog teismas nepagrįstai tikėjo pareigūno paaiškinimais, tačiau netyrė, kodėl nebuvo surašytas apžiūros protokolas. Pabrėžia, kad jo prašymo suremontuoti nebuvo. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai įžvelgė privačius teisinius santykius tarp A. M. ir V. D.. Be to, nepagrįstai nevertinta, kad pareiškėjas negavo Institucijos nutarimo, pareigūnas nesurašė apžiūros protokolo, jo neapklausė liudytoju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. M. siekia, kad jam ir dar dviem asmenims nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenantis V. D. būtų patrauktas atsakomybėn už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad savavališkai, be jo žinios remontavo vonią. ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų <...>. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis.
Byloje nustatyta, kad bute buvusi vonia ilgą laiką buvo užsikimšusi, ja naudotis nebuvo galima. Tą patvirtina tiek pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti A. M. ir E. M. paaiškinimai (b. l. 11), tiek teismo posėdžio metu duoti paties A. M. parodymai (b. l. 61). Be to, iš paties apelianto paaiškinimų teismo posėdžio metu – „kadangi reikėjo pravalyti kanalizaciją, tai V. D. sutiko tai padaryti“ (b. l. 61), „jis sutiko viską sutvarkyti, tačiau viską sugadino“ (b. l. 62) – matyti, kad vonia buvo tvarkoma visų gyventojų sutarimu. Netgi jei vertinti A. M. pateiktose pastabose dėl protokolo nurodytą pažodinį jo paaiškinimą – „šią kanalizaciją tiesiog reikėjo pravalyti. Kame problema! Aš imsiuos ir padarysiu. V. D. pats ėmėsi tai daryti“ (b. l. 75) – akivaizdu, jog V. D. apie savo ketinimus tvarkyti vonią aiškiai pranešė ir apeliantui. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl savavališkumo požymio buvimo jo veikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad kita buto bendrasavininkė E. M. buvo labai patenkinta V. D. atliktais darbais ir niekam jokių pretenzijų neturėjo (b. l. 11). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis, kad tarp šalių kilęs ginčas turi civilinio ginčo požymių, t. y. akivaizdu, jog A. M. nepasitenkinimą kelia atliktų darbų kokybė (b. l. 61), tačiau tokio pobūdžio ginčas nesudaro pagrindo spręsti dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių buvimo V. D. veikoje.
Apelianto nurodomi procesinio pobūdžio pažeidimai taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo nutarimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu išdėstytomis išvadomis ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylos nagrinėjimas žodiniame teismo posėdyje leidžia ištaisyti tokius procesinio pobūdžio trūkumus, kurie buvo padaryti ikiteisminėje tyrimo stadijoje. Todėl šiuo atveju, įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme byla buvo nagrinėjama žodiniame posėdyje, A. M. sudaryta galimybė tiek pačiam teikti paaiškinimus, papildomus įrodymus, tiek apklausti liudytojus, spręstina, kad ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu galimai padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nesudaro pagrindo naikinti priimto procesinio sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. A. M. teiginiai dėl suklastotų tarnybinio pranešimo, nutarimo ar kitų dokumentų taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi to nepatvirtina jokie įrodymai, be to, pareigūno nustatytų faktinių aplinkybių apeliantas neginčija.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį V. D. (V. D.) administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.