- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1-614-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33400-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), laikomas neteistas,
kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. 2017 m. birželio 30 d. apie 19⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia sudavė kumščiu savo šeimos nariui – sugyventinei D. M. vieną kartą į kairę akį ir ne mažiau kaip šešis kartus į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. D. 2017 m. liepos 1 d. apie 14⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia sudavė kumščiu savo šeimos nariui – sugyventinei D. M. ne mažiau kaip tris kartus į abi rankas, spyrė vieną kartą į sėdmenis ir vieną kartą į dešinį šoną, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiojo dilbio vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir poodinę kraujosruvą kairiojo kelio priekiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. D. 2017 m. liepos 3 d. apie 15⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia sudavė kumščiu savo šeimos nariui – sugyventinei D. M. vieną kartą į lūpas ir vieną kartą į nosį, padarydamas jai muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje ir poodines kraujosruvas nosies ir dešinės akies srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) G. D. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 83-84, 95), kuriuose nurodyta, kad D. M. yra jo sugyventinė. Gyvena kaip šeima jos namuose J. (duomenys neskelbtini). Kartu moka mokesčius, perka maisto produktus, veda bendrą ūkį. Grįžęs iš reiso, vartojo alkoholį. Atsisakė važiuoti dirbti, prarado darbą. Keturias dienas smurtavo prieš sugyventinę. Dėl girtumo gerai neprisimena įvykių eigos. Sutinka, kad padarė inkriminuotus smurtinius veiksmus.
Nukentėjusiosios D. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokuoluose (b. l. 39-40, 43-44), kuriuose teigiama, kad 4 metus gyvena su G. D. kaip šeima, bendrai moka mokesčius, perka maistą, veda bendrą ūkį. Per tris dienas G. D. ją sumušė tris kartus. 2017 m. birželio 30 d. abu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Dieną abu nusipirko maisto ir butelį degtinės. Namuose pavalgė, išgėrė butelį degtinės. Ji gėrė mažiau, tik kelis stikliukus. Jie susipyko. Mano, kad nebuvo priežasties. Apie 19⁰⁰ val. G. D. tyčia sudavė kumščiu jai vieną kartą į kairę akį ir ne mažiau kaip šešis kartus į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada išėjo iš namų ir miegojo namo rūsyje. Po įvykio jai atsirado mėlynės abiejose akyse. Nežino, kodėl mėlynės atsirado abiejose akyse, bet mano, kad nuo smūgio į kairę akį.
2017 m. liepos 1 d., šeštadienį, apie 7⁰⁰ val. grįžo į butą. G. D. apie 10⁰⁰ val. išėjo į parduotuvę ir parsinešė butelį degtinės. Namuose gėrė. Apie 14⁰⁰ val. G. D. tyčia sudavė jai kumščiu kokius tris kartus į abi rankas, sukeldamas jai fizinį skausmą. Smūgiai buvo stiprūs, atsirado kraujosruvos ant kairio dilbio ir nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Kėlė rankas, gynėsi, todėl jis galėjo jai suduoti ir tiesiai į alkūnę. Po to G. D. tyčia spyrė jai vieną kartą į sėdmenis, sukeldamas fizinį skausmą. Dėl to jai atsirado kraujosruva kairės blauzdos srityje. Galiausiai G. D. tyčia jai spyrė vieną kartą į dešinį šoną, sukeldamas fizinį skausmą. Ji nugriuvo ant kairės kojos ir susižalojo kairį kelį, kairio kelio paviršiuje atsirado kraujosruva. Nenorėdama būti stipriau sumušta, išėjo iš namų ir vėl miegojo rūsyje.
2017 liepos 2 d., sekmadienį, apie 7⁰⁰ val. grįžo į kambarį. G. D. dar miegojo. Apie 10⁰⁰ val. jis kažkur išėjo, apie 13⁰⁰ val. grįžo girtas, parsivedė kaimyną A. ir parsinešė butelį degtinės. G. D. ir A. gėrė. Ji (D. M.) negėrė, tik sėdėjo su jais prie stalo. Vakare Aidvaras išėjo namo, o sugyventinis nuėjo pamiegoti. Apie 21³⁰ val. G. D. nuėjo į parduotuvę, nusipirko ir parsinešė butelį degtinės. Ji išėjo ir miegojo pas kaimynę J. B.. G. D. 2017 liepos 2 d. jos nemušė, nesukėlė jai fizinio skausmo, jie tik apsistumdė.
2017 m. liepos 3 d., pirmadienį, apie 8⁰⁰ val. grįžo namo. Sugyventinis vis dar buvo girtas. Jis klausė, kur ji buvo. Melavo, kad miegojo pas dukrą. Bijojo sakyti, kad pas kaimynę. Jie susiginčijo. Apie 10⁰⁰ val. ji išėjo pas kaimynę J. B.. Ten abi išgėrė 0,7 l butelį degtinės. Apie 15⁰⁰ val. grįžo namo. G. D., būdamas girtas, tyčia sudavė kumščiu jai vieną kartą į lūpas, sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai iš lūpų bėgo kraujas. Po to G. D. tyčia sudavė kumščiu jai vieną kartą į nosį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl to jai atsirado muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje. Ji ėmė šaukti, kvietėsi pagalbos. Neprisimena, ką šaukė. Atbėgo kaimynas A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir kaimynė J. B. iš (duomenys neskelbtini). J. B. pranešė jos dukrai D. K., kad G. D. muša ją (D. M.). Dukra pranešė policijai. Kalbėdama su policijos pareigūnais buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio. Supainiojo datas, suklydo sakydama, kad G. D. smurtavo prieš ją ir sekmadienį. Sekmadienį jie tik susistumdė, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas.
Liudytojos J. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 54-55), kuriame rašoma, kad 4 metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). D. M. gyvena (duomenys neskelbtini). D. M. užeina pas ją pakalbėti. Nei anksčiau, nei įvykio dienomis jokio triukšmo D. M. bute negirdėjo. 2017 m. birželio 30 d., penktadienį, buvo išvykusi iš namų. 2017 m. liepos 1 d., šeštadienį, po pietų, nežino, kiek buvo valandų, ėjo į parduotuvę ir laiptinėje sutiko D. M.. D. M. kairė akis buvo mėlyna. Paklausė, kas atsitiko. D. M. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis G. D.. 2017 m. liepos 2 d., sekmadienį, vėlai vakare pas ją į butą atėjo D. M. ir pasakė, kad G. D. girtas ir (D. M.) jo bijo. D. M. kažką pasakojo apie tai, kad G. D. ją mušė, bet (J. B.) nežino, apie kurią dieną ši kalbėjo. Neišleido D. M. namo. D. M. nakvojo pas ją. Anksti ryte D. M. išėjo namo. Po to D. M. vėl atėjo apie pietus. Jos pasidarė valgyti, abi ramiai pasėdėjo, išgėrė butelį degtinės, pasikalbėjo. Po pietų D. M. išėjo namo. Apie 18⁰⁰ val. nuėjo pas D. M. į butą pažiūrėti, kaip šiai sekasi. Matė, kaip iš D. M. buto išėjo (J. B.) nepažįstamas vyras. Nežino G. D. draugų, nepažįsta A. Buto durys buvo neužrakintos, triukšmo bute nebuvo. Įėjo į butą. D. M. sėdėjo kamputyje ant grindų ir verkė, o G. D. sėdėjo ant lovos. Paklausė G. D., ką jis padarė, o tas jai nieko nesakė, tik sėdėjo nuleidęs galvą. Matė, kad D. M. lūpos ir nosis patinusios, kraujo nematė. Paklausė D. M., ar (J. B.) gali pakviesti (D. M.) dukrą. D. M. leido. Paskambino D. K. ir pasakė, kad jos motiną sumušė sugyventinis.
Liudytojos D. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 61), kuriame nurodyta, kad G. D. yra jos motinos D. M. sugyventinis. Jie gyvena kartu apie 4 metus. Kartais nueina pas motiną į svečius, bet tik tada, kai nėra G. D.. G. D. jai nepatinka, nes jis nuolat būna girtas. 2017 m. liepos 3 d. apie 18⁰⁰ val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino motinos kaimynė J. B. ir pasakė, kad G. D. sumušė jos motiną. Ji paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G 852/2017(04) (b. l. 32-33), kurioje teigiama, kad D. M. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų-nosies srityje, kairio dilbio vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje; odos nubrozdinimas dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų-nosies srityje, kairio dilbio vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje padaryti prieš 2-4 paras iki apžiūros. Muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje padarytos prieš 1-3 paras iki apžiūros. Odos nubrozdinimas dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje padarytas prieš 1-4 paras iki apžiūros. Kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje ir odos nubrozdinimą dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva kairio kelio priekiniame paviršiuje ir odos nubrozdinimas dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. Kūno sužalojimų visuma vertinama kaip nežymus sveikatos sutrukdymas. Kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui.
Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (b. l. 66), iš kurių matyti, kad G. D. 2017 m. liepos 3 d. 18⁵¹ val. nustatytas sunkus – 2,70 promilių – girtumo laipsnis.
Taip pat kitų objektų (kompaktinio disko) apžiūros 2017 m. liepos 5 d. protokolu (b. l. 26-27), 2017 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 21-23).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai visais trim atvejais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. . Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajai, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Už nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2017 m. birželio 30 d. skirti G. D. 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2017 m. liepos 1 d. skirti G. D. 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2017 m. liepos 3 d. skirti G. D. 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. D. neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą sumažintą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. D. neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamasis sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 120-123).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (49 m.), išsituokęs, nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. liepos pradžios dirbo (duomenys neskelbtini), dabar nebedirba (b. l. 111, 117). Nuo 2010 m. iki šiol 10 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 4 kartus už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, 2 kartus už smulkius ir 3 kartus už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus; 2 kartus už keleivių ar krovinių vežimo tvarkos pažeidimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (b. l. 104-110, 115-116). Buvo teistas 1994 m., teistumas išnyko, todėl juridiškai laikomas neteistu. Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 38 straipsniu, 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžiu atleido G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti vaiką) padarymą (b. l. 102-103, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus ir, juos padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs kaltinamojo nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių (intensyvumą) ir dislokaciją, inkriminuotų nusikalstamų veikų trukmę, padarinius, kaltinamojo asmenybę, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė už padarytus smurtinius nusikaltimus galėtų būti prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmių dydžiai (trukmės) parenkamos artimos arba mažesnės už sankcijos vidurkį, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti didesnį nei sankcijos vidurkis skaičių valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos tarpusavyje iš dalies sudedant ir skiriama subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 3 d. 18⁴⁵ val. iki 2017 m. liepos 5 d. 14²⁵ val. (b. l. 70, 75-76). Remiantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą viešųjų darbų bausmę santykiu 1:6 įskaitomos dvi kaltinamojo laikino sulaikymo paros, jas prilyginant 12 viešųjų darbų valandų.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, prisegtas prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2017 m. birželio 30 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2017 m. liepos 1 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2017 m. liepos 3 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6 mėnesių, 5 mėnesių ir 4 mėnesių viešųjų darbų bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. D. per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant G. D. per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos viešųjų darbų bausmės laiką santykiu 1:6 įskaičiuoti laiką, kurį G. D. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), jį prilyginant dvylikai viešųjų darbų valandų.
Nustatyti tokią viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką: G. D. įpareigojamas 6 mėnesius per mėnesį dirbti po 28 valandas visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
G. D. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti G. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.