Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nuteistajam A. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams su uždraudimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Pritaikyta Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nusivykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, kad 2005-12-20, apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), Prienuose, vairuodamas R. L. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172 punktų reikalavimus, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgdamas į kelio būklę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiuodamas nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko eismo įvykio pasekoje žuvo automobilio „VW Golf“ keleivis T. B..

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą 327 str. 1 p. numatytais pagrindais jo atžvilgiu nutraukti, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos 68 str.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde, nurodo, kad, esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, t.y. prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, savo noru atlyginus ar pašalinus fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarus dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikius su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis nurodo, kad šias sąlygas jis atitinka. Nukentėjusioji B. B. civilinio ieškinio nereiškia, taip pat neprieštarauja, kad nuteistasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl žalos atlyginimo Kauno Teritorinei ligoniui kasai susitarta atskira sutartimi. Girtumas negali būti motyvu netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 38 str., nes girtumas yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti požymis. Pirmosios instancijos teismas. Atmesdamas prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisingai nustatė, kad jis slapstėsi ir buvo paieškomas, nors šaukimo negavo, o paskelbta paieška tetruko tik 10 dienų. Teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį nuostolių, susitarė dėl žalos atlyginimo ir sumokėjo pirmą įmoką Teritorinei ligonių kasai, be to, susitarė ateityje padėti nukentėjusiajai B. B.. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams - netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Tai yra esminė šios poveikio priemonės taikymo sąlyga, o kadangi nuteistasis neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl, vairuodamas mamai - R. L. priklausantį automobilį VW Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ta teise ir nesinaudojo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, nuteistąjį prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. L. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendyje neteisingai nustatytomis aplinkybėmis, t.y., kad nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi bei dalies nuostolių atlyginimo. Taip pat nesutinka su skirta baudžiamojo poveikio priemone, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs įrodymus ir tai, kad kaltės neneigė, vadovaudamasis humanizmo principais, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams ir taikė baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuteistajam A. L. taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir tuo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija nemato galimybės.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo norus atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens, arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas turi net tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltės neneigia, praeityje teistas, teistumas išnykęs. Teismas įvertino ir tai, kad pasekmės sunkios, negrįžtamos, nors tai veiką kvalifikuojantis požymis, bet veika padaryta esant sunkiam girtumo laipsniui, kraujyje buvo rasta 2,51 promilės etilo alkoholio (T1 b.l. 15), automobilį vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad bylą perdavus nagrinėti teisme, A. L. pakeitė savo gyvenamąją vietą, apie tai neinformavo nei prokuroro, nei teismo, todėl bylos nagrinėjimas buvo net kelis kartus atidedamas, nedirbo, įsidarbinti (T1 b.l. 131) paskatino tik ta aplinkybė, kad buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą. Kardomosios priemonės- rašytinio pasižadėjimo neišvykti - pažeidimas, trukdymas teisminiam procesui, nėra tos aplinkybės, kurios besąlygiškai patvirtintų kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad žalos atlyginimo sutartimi susitarė dėl žalos atlyginimo Kauno Teritorinei ligonių kasai, nesvarstė, tačiau ir teisėjų kolegija, tai pripažinti neturi jokio pagrindo. Formalus žalos atlyginimo sutarties sudarymas nėra pakankamu pagrindu tai vertinti kaip lengvinančią aplinkybę. A. L. nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, nepateikė jokių duomenų, kad sutartis dėl žalos atlyginimo Kauno Teritorinei ligonių kasai vykdoma - joje numatytomis sąlygomis ir terminais mokamos įmokos. Todėl vien tik fakto buvimas, kad tokia sutartis buvo sudaryta prieš bylos nagrinėjimą teisminiame posėdyje, vertintina tik kaip formalus siekimas palengvinti kaltinamojo padėtį, bet ne nuoširdus siekis atlyginti žalą, atsiradusią tik dėl kaltinamojo veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. L. būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas, t.y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu civilinio ieškinio atsisakė, baigiamosiose kalbose išsakė nuomonę, kad nėra būtinas realios laisvės atėmimo bausmės taikymas kaltininko atžvilgiu, prašo bausmę švelninti, tačiau kitų duomenų, kad ji sutinka su kaltinamuoju susitaikyti, ar susitaiko, nei bylos medžiagoje, nei jos išsakytuose žodžiuose bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nėra. Nukentėjusiosios nuomonė, kad reali laisvės atėmimo bausmė nėra būtina, negali būti vertinama kaip nukentėjusiosios ir kaltininko susitaikymas.

A. L. yra jauno amžiaus, tačiau jau buvo teistas ir nors teistumas išnykęs, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. prašymą taikyti BK 38 str. nuostatas nuosprendyje atmetė.

Nuteistasis, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nurodė, kad automobilio dabar neblaivus nebevairuoja (T2, b.l. 80), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis tokios teisės, t.y. vairuotojo pažymėjimo – vairuoti transporto priemonę - ir neturi, tad tai rodo asmens atsakomybės stoką. Duomenų, kad po įvykio būtų įgijęs vairuotojo pažymėjimą, teismui pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam taikė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemonę ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra pagrįsta nei jo darbine, nei profesine veikla.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.