Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant atsakomybėn traukiamam R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017-01-01) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2016-11-10, apie 20.30 val., Kalvarijų pr. 196, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino.

Be to, R. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

R. M. teisme kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad norėdamas praleisti kitą automobilį važiuodamas atgal atsirėmė į nukentėjusiojo mašinos šoną. Tai supratęs išlipo iš automobilio. Šalia buvo pilietis, kuris matė įvykį, suveikė automobilio signalizacija. Jis apžiūrėjo automobilius ir laukė, kol gal kas sureaguos. Automobiliui stovint tokioje padėtyje jis sudarė spūstį, dėl ko teko pavažinėti pirmyn ir atgal, kad praleistu kitas mašinas. Jis palikau raštelį ant galinio automobilio lango. Raštelio, pasirodo, niekas nematė. Įvykio vietoje jis prabuvo keletą minučių, mažiau kaip penkias minutes. Raštelį užkišo į valytuvo mechanizmą ant galinio lango. Su liudininku jis nebendravo. Išlipęs matė, kad buvo dažų pažeidimai tiek ant jo, tiek ir ant nukentėjusiojo automobilio. Įlenkimų nebuvo, bet buvo nubrozdinimai. Jis supratau, kad įvyko eismo įvykis.

Nukentėjusysis N. P. teisme parodė, kad po darbo grįžęs namo prieš namų langus pasistatė automobilį. Buvo apie 20.00 val. Buvo su draugais sutaręs susitikti garaže, žadėjo ten atvykti apie 21.00 val. Išėjęs kiek po 21 val. priėjo prie automobilio. Ten pamatė kitą „BMW“, kuris privažiavo ir vairuotojas pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Jam paaiškino, kad kita mašina įbraukė duris, pasisukinėjo ir po kažkurio laiko pasišalino. Liudytojas padiktavo valstybinius numerius. Jis iškvietė pareigūnus. Jis dar neremontavo automobilio, kreipėsi į draudimą, kur paskaičiavo apie 273 eurų žalą. Jis įvykio vietoje raštelio nerado, nors matė galinę automobilio dalį ir apėjo visą automobilį.

Liudytojas B. K. teisme parodė, kad pastatęs nuošaliau mašiną sėdėjo ir kalbėjo su draugu. Išgirdo, kaip suveikė „BMW“ automobilio signalizacija. Privažiavęs.pamatė, kad vairuotojas apžiūrinėjo savo automobilį ir nukentėjusiojo automobilį. Jis suprato, kad automobilis jau buvo atsitraukęs nuo „BMW“, kad buvo eismo įvykis. Tada vairuotojas pravažiavo kiek toliau, kad netrukdytų kitoms mašinoms. Vairuotojas stovėjo nuvažiavęs gal 10 metrų išlipęs lauke, apsižiūrėjo savo automobilį ir tiesiog nuvažiavo. Prie kito automobilio pakartotinai tikrai nepriėjo. Jis nematė, kad vairuotojas kažką paliktų. Su nukentėjusiuoju jis apėjome automobilį du kartus, ieškojo raštelio, bet nerado. Nukentėjusysis į įvykio vietą atėjo po 10 minučių, kai vairuotojas išvažiavo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. V. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-11-10 apie 21:06 val. gautas pranešimas, kad Kalvarijų pr. 196, Vilniuje apgadintas stovintis automobilis BMW 325, valst. (duomenys neskelbtini). Atvykus BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. P. paaiškino, kad automobilį pastatė 20.10 val. o 21 val. atėjęs jo pasiimti sutiko asmenį, kuris nurodė kad matė, kaip automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas B. K. paaiškino, kad išgirdo kaip suveikė automobilio signalizacija ir išlipęs iš savo automobilio pastebėjo šalia BMW automobilio stovintį kitą automobilį, kurio vairuotojas išlipo ir priėjęs prie BMW apžiūrinėjo jo dureles, po to apžiūrėjo savo automobilį ir patraukė jį, kad nekliudytų eismui, apsižvalgęs iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta nukentėjusio automobilio „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 8, 9).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelės matyti automobilių „BMW 325“ ir „Ford Mondeo“ apgadinimai, jų atitikimas (b. l. 16, 17)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto D. N. tarnybinio pranešimo duomenimis pareigūnui telefonu susisiekus su liudytoju B. K., jis nurodė, kad nematė, kad R. M. būtų palikęs raštelį (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad R. M. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas turtas – tiek jo vairuojamas, tiek nukentėjusiojo automobiliai. R. M. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jo pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį informavus policijos pareigūnus. R. M. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokią tiesą byloje patvirtina visuma minėtų rašytinių įrodymų, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, fotolentelė.

R. M. kaltę pripažino iš dalies ir teisme teigė, kad išvažiuodamas ant nukentėjusiojo automobilio paliko raštelį su savo telefono numeriu. Tokių kaltininko parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Netgi priešingai, tiek nukentėjusysis N. P., tiek liudytojas B. K. parodė, kad tikėdamiesi ieškojo raštelio ir šio nerado. Liudytojas B. K. be to nurodė, kad nematė, jog R. M. būtų pakartotinai priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, o nukentėjusysis į įvykio vietą atėjo po 10 minučių, kai R. M. išvažiavo iš įvykio vietos. Toks laiko intervalas yra mažas ir neleidžia manyti, kad raštelis galėtų dingti natūraliu būdu (iškrentant, išpučiant vėjui ar kitaip). Visos šios aplinkybės rodo, kad R. M. suprasdama eismo įvykį, jo galimas pasekmes, iš įvykio vietos pasišalino nepalikdamas savo tapatybės duomenų, apie įvykį niekam nepranešęs, įvykio pasekmėmis nesirūpino, taip akivaizdžiai tikėjosi išvengti galimos atsakomybės. Remiantis šių logiškai susijusių duomenų visuma teismas pripažįsta, kad R. M. tyčia atliko pasišalinimo veiksmus iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

R. M. vairuodamas automobilį kliudė kitą stovintį automobilį, ir abiem transporto priemonėms dėl kontakto buvo padaryti apgadinimai. Tokiu būdu R. M. eismo įvykį sukėlė dėl to, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 9 p., ir nepaliko pakankamo tarpo, kad eismas būtų saugus, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 126 p. Tokiu būdu R. M. dėl savo kaltės sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, transporto priemones, dėl ko padarė teisės pažeidimą, kuris įvykio metu atitiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Be to, R. M. būdamas vairuotojas ir žinodamas Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, tokiu būdu padarė pažeidimą, kris įvykio metu atitiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 426 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 punktu R. M. veiką dėl pasišalinimo įvertinus nukentėjusiojo N. P. nurodytą žalos dydį automobiliui būtina perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis ne tik numato švelnesnę baudos sankciją, bet ir galimybę, bet ne būtinybę pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą.

Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties, nustačius R. M. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu būtina perkvalifikuoti pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai galisi dėl sukelto eismo įvykio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į R. M. asmenybę – baustas administracine tvarka, kaltės pripažino iš dalies, už tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, dirbantis, vedęs, augina du mažamečius vaikus. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, lėmusius eismo įvykį, skiria minimalią baudą, o už pasišalinimą iš eismo įvykio baudą, kurios dydis parenkamas žemiau vidurkio, su trumpiausios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nes asmuo linkęs daryti įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas dėl jų 11 kartų, įvykio metu turėjo galiojančią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skirti 10 (dešimties) eurų dydžio baudą.

R. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos AKN 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą, ir ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus R. M. skirti galutinę 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.