Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda;

2) 2022 m. birželio 6 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį šešiasdešimties parų areštu, kurį subendrinus su 2021 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešiasdešimties parų areštas ir 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda, arešto bausmės vykdymą atidedant šešiems mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi arešto bausmės vykdymas panaikintas (areštą atlikęs, baudos nesumokėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., kuriam Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus, 2024 m. balandžio 25 d. apie 17 val. 08 min. Ignalinoje, nuo Taikos gatvės iki Užupio gatvės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

D. K. sulaikytas policijos pareigūnų ir viso ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigęs, teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad daugiau nei prieš pusę metų, 2024 m. balandžio 25 d. vairavo automobilį „Opel Vectra“, kurį buvo įsigijęs visai neseniai, būdamas neblaivus. Sulaikytas policijos pareigūnų neigė vairavęs automobilį, nes bijojo atsakomybės. Prieš sėsdamas už automobilio vairo buvo išgėręs keturis butelius alaus, jautėsi apsvaigęs. Alkoholį gėrė prie parduotuvės „Norfa“, Ignalinoje. Važiavo nuo parduotuvės „Norfa“ Taikos gatvėje link Visagino, galvojo, kad prie ežero išblaivės. Apie jam anksčiau paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones žinojo. Gailisi nusikaltęs, išvadas dėl to yra padaręs, savo elgesį vertina blogai, jau du mėnesius nevartoja alkoholio, žada nenusikalsti.

Kaltinamajam D. K. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. J. tarnybiniai pranešimai ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto jo parodymai, kad 2024 m. balandžio 25 d., patruliuojant kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju M. Z., Ignalinoje, Taikos gatvėje nuo parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelės pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Minėto automobilio vairuotojas nusuko į Geležinkelio gatvę ir padidino greitį. Persekiojant minėtą automobilį, automobilis nusuko į Užupio gatvę, po to sustojo miško masyve. Visą persekiojimo laiką ir sustojimo metu, automobilis buvo akiratyje, iš automobilio niekas neišlipo. Pribėgus prie automobilio, automobilio durys buvo uždarytos, viduje ant galinės sėdynės gulėjo vairuotojas, daugiau automobilyje jokių asmenų nebuvo. Nustatyta, kad automobilį vairavo D. K.. D. K. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis elgėsi agresyviai, tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė, neigė vairavęs automobilį (1 t., b. l. 1-2. 12, 14, 42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno M. Z. parodymai (1 t., b. l. 57-58), kurie yra analogiški liudytojo S. J. parodymams.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos L. S. parodymai, kad 2024 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, dienos metu žvejojo prie ežero. Ežero pavadinimo nežino. Prie ežero važiavo iš Ignalinos, Geležinkelio gatve, tuomet pasuko į Užupio gatvę. Prie ežero atvažiavo viena draugo motinos automobiliu. Automobilį buvo pastačiusi miško keliuke. Automobilio priekis buvo nukreiptas į Užupio gatvės pusę. Vakarop grįžo į automobilį ir jame sėdėjo. Sėdėdama išgirdo garsinį signalą, todėl atkreipė dėmesį. Tuoj pat pamatė iš Geležinkelio gatvės į Užupio gatvę pasukantį automobilį, kuris važiavo labai greitai. Automobilis buvo tamsiai pilkos spalvos, jo modelio ir markės neįsidėmėjo. Ar vairavo vyras, ar moteris nežino, nes automobilis pravažiavo labai greitai. Priekinėje keleivio pusėje sėdinčio asmens nebuvo. Jeigu keleivis būtų buvęs, būtų mačiusi, nes gerai matė pravažiuojančio automobilio dešinės pusės šoną. Ar automobilio salono gale buvo keleivių, pasakyti negali, nes nematė. Toje vietoje, kur ji stovėjo, yra keliukas einantis ratu, viduryje keliuko auga medžiai, krūmai, pastatytos šiukšliadėžės. Matė, kad automobilis apvažiavo ratu ir pasuko link ežero, ten kur yra įkalnė. Nežino, ar automobilis nuvažiavo toliau, ar sustojo. Iš karto pasukus automobiliui, pamatė, kad į Užupio gatvę įsuko policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Kai minėtas automobilis įsuko į keliuką, vedantį link ežero, policijos pareigūnų automobilis jau įsukinėjo į Užupio gatvę. Ar buvo įjungti švyturėliai, nežino, neatkreipė dėmesio, tačiau garsinis signalas tikrai buvo. Suprato, kad automobilis buvo stabdomas. Pareigūnų automobilis pravažiavo pro ją ir pasuko į dešinę pusę, ten, kur nuvažiavo minėtas automobilis. Matė, kad pasukus į dešinę pusę, policijos pareigūnų automobilis sustojo. Ji dar kurį laiką sėdėjo automobilyje, bet nieko nematė ir negirdėjo. Jokie asmenys pro ją nepraėjo, jokių pašalinių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 33-34, 37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos policijos pareigūnės L. Č. parodymai, kad 2024 m. balandžio 25 d. dirbo kartu su P. R.. Tarnybos metu, apie 16 val. 30 min. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prieš valandą ar pusantros prie upės buvo sumuštas pranešėjas D. K. su draugu. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Laukia prie Norfos. Atvykus į parduotuvės „Norfa“, esančios Ignalinoje, Taikos g. 20, automobilių stovėjimo aikštelę, mobiliojo ryšio telefonu buvo susisiekta su pranešėju D. K., tačiau jis į skambutį neatsiliepė. Netrukus prie policijos tarnybinio automobilio priėjo agresyviai nusiteikęs pranešėjas D. K., kuris išlipo iš automobilio „Opel Vectra“. Priėjęs prie tarnybinio automobilio D. K. klausė: „Ko jūs čia atvažiavot?“ Tuomet D. K. grįžo atgal į „Opel Vectra“ automobilį. Priėjus prie „Opel Vectra“ automobilio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš jo pro priekines kairės pusės dureles išlipo D. K.. Automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo, D. K. buvo vienas. D. K. paaiškino, kad prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris jį sumušė ir pasišalino. D. K. jį sumušusiam asmeniui jokių pretenzijų neturėjo, D. K. drabužiais neuždengtose kūno vietose sužalojimų nebuvo pastebėta. Pabendravus su D. K., D. K. įsėdo į „Opel Vectra“ automobilį pro galines kairės pusės dureles. Netrukus, D. K. iš automobilio salono galo perlipo į automobilio salono priekį, vairuotojo pusę. D. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo į šalis bei nerišliai kalbėjo. D. K. paklausus, kas vairavo automobilį, D. K. paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, tik jame sėdi. Alkoholio kiekio matuokliu D. K. neblaivumas tikrinamas nebuvo. Kadangi be akivaizdžiai neblaivaus D. K., šalia automobilio ir automobilyje nebuvo jokio kito asmens, kuris galėtų automobilį „Opel Vectra“ vairuoti, informacija apie tai, kad automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), gali vairuoti apsvaigęs nuo alkoholio D. K. buvo perduota kitam Ignalinoje dirbusiam policijos ekipažui, kurio sudėtyje buvo tyrėjai S. J. ir M. Z.. D. K. policijai yra žinomas, kaip asmuo, linkęs daryti KET pažeidimus, taip pat jam anksčiau buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl vairavimo transporto priemones, esant neblaiviam(1 t., b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno P. R. parodymai (1 t., b. l. 53-54), kurie iš esmės yra analogiški liudytojos L. Č. parodymams.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Ignalinoje, Užupio gatvėje šalia miško masyvo, ir automobilis „Opel Vectra“, mėlynos spalvos, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio salone, be kita ko, rasta ir dvi tuščios alaus „Utenos auksinis“ skardinės (1 t., b. l. 22-23, 25-29).

Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 25 d. D. K. padarė naują nusikalstamą veiką, nepraėjus 2022 m. birželio 6 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams laikotarpiui, todėl D. K. veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių (1 t., b .l .18).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti peržiūrėti policijos tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“ priekine vaizdo stebėjimo kamera daryti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 72-74).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti uždarosios akcinės bendrovės „Omniva LT“ pateikti vaizdo įrašai, daryti prie parduotuvės „Norfa“ Ignalinoje, Taikos gatvėje esančia vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 79-81).

Kitų objektų apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti peržiūrėti „Body“ kamerų vaizdo-garsai įrašai (1 t., b. l. 85-86, 90-91).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. D. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, D. K. pasitikrinti neblaivumą atsisakė (1 t., b. l. 59).

Įvertinęs paties kaltinamojo D. K., liudytojų S. J., M. Z., L. Č., P. R., L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, neblaivumo nustatymo duomenis, įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad D. K. 2024 m. balandžio 25 d. apie 17 val. 08 min. Ignalinoje, nuo Taikos gatvės iki Užupio gatvės, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taip akivaizdžiai demonstruodamas nepagarbą teismo sprendimui – Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo, be kita ko, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 243 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. K. padarė dvi nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą teisingumo srityje (BK 12, 243 straipsniai) ir nesunkų nusikaltimą transporto saugumo srityje (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), neatsakingai ir pavojingai elgdamasis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, neblaivus vairuodamas automobilį mieste, dienos metu, taip keldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. D. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, jis, suprasdamas jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, vairavo transporto priemonę, nors jam tai daryti buvo uždrausta, taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir šis nusižengimas vertinamas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas.

D. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau D. K. nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė būdamas recidyvistu ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas, atsižvelgia į tai, kad D. K. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bei už analogiškas nusikalstamas veikas yra teisiamas ne pirmą kartą ir sprendžia, kad švelniausia bausmės rūšis – bauda būtų per švelni, o laisvės atėmimo bausmė, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad D. K. pripažino savo priklausomybę nuo alkoholio ir žada ją gydytis, per griežta, todėl D. K. skirtinos arešto bausmės, kurių dydis, atsižvelgiant į jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (ankstesnius teistumus), nustatomas atitinkamai maksimalus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. K. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė, prilygstanti griežtesnei paskirtai bausmei.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus pakankamai aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 t., b. l. 99-101, 132) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam priklausančia transporto priemone (1 t., b. l. 65), todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir automobilis konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmena DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais policijos pareigūnų „Body“ kameromis, vaizdo įrašais, darytais policijos tarnybinio automobilio vaizdo kamera, paštomato „Omniva“ stebėjimo kamera, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkių parų areštą.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – devyniasdešimties parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir D. K. paskirti subendrintą bausmę – devyniasdešimties parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti šešiasdešimties parų areštą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, D. K. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 25 d. 17 val. 15 min. iki 2024 m. balandžio 26 d. 11 val. 56 min.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomą R. K. individualios įmonės automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje M. V. g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r. sav., konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmeną DVD-R su vaizdo-garso įrašais, darytais policijos pareigūnų „Body“ kameromis, vaizdo įrašais, darytais policijos tarnybinio automobilio vaizdo kamera, paštomato „Omniva“ stebėjimo kamera, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuteistasis D. K. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, bausmės atlikimo vietos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.) atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu +370 34656216.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.