- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- 2-767/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Gasūnienė, Vincas Verseckas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Dovainos prekyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Dovaina“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovaina“, uždarosios akcinės bendrovės „Dovainos prekyba“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Asviga“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasūnienės, Konstantino Gurino ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asviga“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutarties, kuria patvirtinti administratoriaus ginčijami kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Dovainos prekyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dovaina“ reikalavimai, civilinėje byloje Nr. B2-493-153/2007 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovaina“, uždarosios akcinės bendrovės „Dovainos prekyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Asviga“ administracijos vadovės ieškinius uždarajai akcinei bendrovei ,,Asviga“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Asviga“ buvo iškelta bankroto byla.
Kreditorius UAB „Dovainos prekyba“ bankrutuojančios UAB „Asviga“ administratoriui pateikė pretenziją dėl 189 282,94 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad UAB „Asviga“ skolą sudaro: 63 616,91 Lt pagal iš dalies apmokėtą 2004 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DPK Nr.0000172; 47 683,11 Lt pagal avansinius pavedimus; 62 667,98 Lt pagal neapmokėtus vekselius; 15 314,94 Lt palūkanos nuo nesumokėtų sumų (t. 2, b. l. 120-121). Reikalavimui pagrįsti kreditorius pateikė apyvartos žiniaraščių ( t. 2, b. l. 127-128), 2004 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros DPK Nr. 0000172 (t. 2, b. l. 129), 2006 m. spalio 13 d. paprastųjų vekselių (11 vnt.) nuorašus (t. 2, b. l. 122-126, 134-139), banko sąskaitos išrašus (t. 2, b. l. 130-133).
Kreditorius UAB „Dovaina“ bankrutuojančios UAB „Asviga“ administratoriui pateikė pretenziją dėl 215 017,00 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad UAB „Asviga“ skolą sudaro: 73 000,00 Lt pagal iš dalies apmokėtą 2005-02-25 PVM sąskaitą faktūrą DOV Nr. 00000618; 42 000,00 Lt pagal avansinio mokėjimo dokumentą Nr. 284; 8 100,00 Lt pagal išankstinio mokėjimo nurodymą Nr. 1842; 75 100,00 Lt pagal neapmokėtus vekselius; 16 817,00 Lt palūkanos nuo nesumokėtų sumų (t. 2, b. l. 103-104). Reikalavimui pagrįsti kreditorius pateikė apyvartos žiniaraščius (t. 2, b. l. 106-107,114), 2005 m. vasario 25 d. PVM sąskaitos faktūros DOV Nr. 00000618 (t. 2, b. l. 105), 2006 m. spalio 13 d. paprastųjų vekselių (11 vnt.) nuorašus (t. 2, b. l. 108-113), banko sąskaitos išrašus (t. 2, b. l. 115-118).
Bankrutuojančios UAB „Asviga“ administratorius sutiko su kreditoriaus UAB „Dovainos prekyba“ 103 182,13 Lt (63 916,91 Lt + 47 683,11 Lt – 8 117,89 Lt) ir kreditoriaus UAB „Dovaina“ 106 943,00 Lt (73 000 Lt + 42 000 Lt – 8 057 Lt) dydžio finansiniais kreditorių reikalavimais, todėl Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi šiuos kreditorių reikalavimus patvirtino.
Administratorius ginčijo kreditoriaus UAB „Dovainos prekyba“ finansinės pretenzijos dalį dėl 62 667,98 Lt pagal neapmokėtus paprastuosius vekselius ir dėl 15 314,94 Lt palūkanų, o kreditoriaus UAB „Dovaina“ finansinės pretenzijos dalį dėl 8 100,00 Lt skolos pagal išankstinio mokėjimo nurodymą Nr. 1842, kadangi kreditoriai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šią skolą, pretenziją dėl 16 817,00 Lt palūkanų nuo nesumokėtų sumų, 75 100,00 Lt pagal neapmokėtus paprastuosius vekselius. Administratorius nurodė, kad kreditoriai UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ reikalauja dvigubos skolos. UAB „Asviga“, siekdama padengti susidariusias skolas šiems kreditoriams, vadovaudamasi CK 6.930 str. 1 d., 2006 m. spalio 13 d. išrašė atitinkamai UAB „Dovainos prekyba“ 11-a 70 785,87 Lt bendros sumos paprastųjų vekselių, o UAB „Dovaina“ 11-a 83 100 Lt bendros sumos paprastųjų vekselių, tokiu būdu UAB „Asviga“ buvusias skolas iš dalies padengė vekseliais, todėl UAB „Asviga“ prievolė šiems kreditoriams pagal ankstesnius dokumentus iš dalies pasibaigė. UAB „Asviga“ skola kreditoriui UAB „Dovaina“ turi būti sumažinta 8 057,00 Lt suma, o kreditoriui UAB „Dovainos prekyba“ 8 117,89 Lt suma, kurios pagal vekselius buvo išieškotos antstolio (t. 2, b. l. 119, 140-143).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi patikslino UAB „Asviga“ kreditorių sąrašą, padidino UAB „Dovainos prekyba“ kreditorių reikalavimą 71 785,87 Lt suma ir patvirtino bendrą 174 968 Lt kreditorių reikalavimą bei padidino UAB „Dovaina“ kreditorinį reikalavimą 92 257 Lt suma ir patvirtino 199 200 Lt kreditorių reikalavimą. Nurodė, kad UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ savo atitinkamai 75 100 Lt ir 62 667,98 Lt reikalavimus grindžia atsakovo UAB „Asviga“ direktorės išrašytais paprastaisiais vekseliais. Atsakovo atstovai su tuo nesutinka, nes, jų nuomone, vekseliais atsakovo direktorė apmokėjo anksčiau susidariusią UAB „Asviga“ skolą kreditoriams UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“, todėl, atsakovo atstovų manymu, šie kreditoriai neturi teisės reikalauti dvigubos skolos iš atsakovo. Šias aplinkybes atsakovo atstovai įrodinėjo liudytojos buvusios UAB „Asviga“ direktorės A. G. parodymais. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo UAB „Asviga“ kreditoriams UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ paprastaisiais vekseliais apmokėtos skolos faktas privalėjo būti fiksuotas atsakovo buhalterinės atskaitomybės dokumentuose ir tik šiais dokumentais atsakovas gali įrodinėti aplinkybę, kad vekseliais buvo apmokėtos ankstesnės atsakovo skolos kreditoriams (CPK 177 str. 4 d.). Buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad paprastaisiais vekseliais buvo apmokėta skola kreditoriams, atsakovas nepateikė, o liudytojos A. G. parodymai įrodymų leistinumo požiūriu nelaikytini tinkamais, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Nustatė, kad atsakovas nei šioje, nei kitose bylose ieškovams išrašytų vekselių neginčijo, buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų skolos kreditoriams grąžinimą, nepateikė, todėl šių įrodymų, teismo nuomone, pakanka atsakovo skolai nustatyti, o atsakovo reikalavimus, kad kreditoriai pateiktų savo buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtintų skolos susidarymą, laikė nepagrįstais. Kadangi atsakovas neįrodė, kad vekseliais buvo atsiskaityta už ankstesnes UAB „Asviga“ skolas kreditoriams UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“, todėl pagal vekselius kreditorių naudai antstolio išieškotomis sumomis (UAB „Dovainos prekyba“ 8 117,89 Lt, o UAB „Dovaina“ 8 057 Lt) negali būti mažinami kreditorių reikalavimai pagal kitus skolos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, avansinius mokėjimus), kas buvo padaryta Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartimi tvirtinant administratoriaus neginčijamus kreditorių ir finansinius reikalavimus: UAB „Dovainos prekyba“ 103 182,13 Lt (63 916,91 Lt + 47 683,11 Lt – 8 117,89 Lt) ir kreditoriaus UAB „Dovaina“ 106 943,00 Lt (73 000 Lt + 42 000 Lt – 8 057 Lt). Kadangi kreditorių reikalavimai buvo sumažinti nepagrįstai, UAB „Dovainos prekyba“ bendras kreditorių reikalavimas padidintas 8 117,89 Lt, o kreditoriaus UAB „Dovaina“ kreditorių reikalavimas padidintas 8 057 Lt. Pirmosios instancijos teismas į kreditorių reikalavimų sąrašą taip pat įtraukė UAB „Dovaina“ 8 100 Lt reikalavimą, kadangi pagal pateiktą apyvartos žiniaraštį ir banko pavedimus nustatė, kad UAB „Dovaina“ 2004 m. gruodžio 28 d. ir 2005 m. vasario 25 d. atliko avansinius pavedimus, kurių dalies – 50 100 Lt – atsakovas negrąžino. 42 000 Lt atsakovo administratorius pripažino, o 8 100 Lt ginčijo. Teismas nenustatė, kad atsakovas pateikė kreditoriui prekių ar suteikė paslaugų už ginčijamą sumą, todėl 8 100 Lt UAB „Dovaina“ kreditorių reikalavimą įtraukė į bendrą kreditoriaus finansinį reikalavimą UAB „Asviga“. Teismas taip pat nurodė, kad palūkanos už piniginių prievolių įvykdymo termino praleidimą skaičiuojamos iki nutarties iškelti UAB „Asviga“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2006 m. gruodžio 22 d.), todėl nepagrįstas kreditorių UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ pateiktas šių palūkanų skaičiavimas iki pretenzijos administratoriui pateikimo dienos, tai yra 2007 m. kovo 9 d. Teismas taip pat laikė nepagrįstu reikalavimą skaičiuoti palūkanas nuo pagal paprastuosius vekselius neišieškotų sumų, kadangi terminai apmokėti šiuos vekselius nutarties iškelti bankroto bylą atsakovui įsiteisėjimo dieną nebuvo pasibaigę. Teismas taip pat nusprendė, kad kreditorių reikalaujamos palūkanų sumos – 15 314,94 ir 16 817 Lt – yra nepagrįstai didelės ir jų patvirtinimas pažeistų kitų kreditorių teises, todėl prašomas patvirtinti sumas sumažino iki 1 000 Lt kiekvienam iš kreditorių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Asviga“ administratoriaus UAB „Projektų investicijos“ įgaliotas asmuo V. M. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad:
1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kadangi klausimas dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo išspręstas pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes buvo išnagrinėtas ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 235 straipsnio 4 dalį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka galima tik gavus rašytinį atsakovo sutikimą arba tokį sutikimą įrašius į teismo posėdžio protokolą. Kadangi Įmonių bankroto įstatymo ir CPK reikalavimų nebuvo laikomasi ir buvo pažeistos proceso šalių procesinės teisės, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.
2. Teismas nepagrįstai padidino kreditorių UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ reikalavimus, pasisakė dėl vekselių, jų galiojimo, ginčijimo, nors tarp šalių ginčo dėl vekselių išrašymo ir jų galiojimo fakto nėra. Teismas netyrė aplinkybės, kad UAB „Asviga“ išrašius paprastuosius vekselius jo prievolės iš dalies pasibaigė ir atsakovas liko skolingas UAB „Dovaina“ 31 900 Lt, o UAB „Dovainos prekyba“ – 40 514,15 Lt. Be to, ieškovai, reikalaudami patvirtinti savo finansinius reikalavimus, turėjo savo reikalavimus pagrįsti tinkamais įrodymais, tačiau jie šios savo pareigos neįvykdė, nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Asviga“ gavo vekseliuose nurodytas sumas. Šios sumos nėra apskaitytos jokiuose jų buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vekseliuose nurodyta suma nėra įtraukta į UAB „Dovainos prekyba“ debitorių sąrašą ar į balansą už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. UAB „Dovaina“ pateikta pažyma nėra finansinės apskaitos dokumentas, todėl buvo prašoma gauti iš VMI kreditorių 2006 metų balansus, tačiau jie nebuvo gauti. Teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad tik atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentais galima įrodyti aplinkybę, kad už skolas atsakovas atsiskaitė vekseliais. Tokiu būdu teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Tai, kad kreditoriai prašo dvigubos skolos sumokėjimo, rodo, kad jie siekia apgaule užvaldyti svetimą turtą arba apgaulingai tvarko buhalteriją, todėl administratoriaus iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą LUAB „Dovainos prekyba“ administratoriaus įgaliotas asmuo A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2006 metų birželio ir liepos mėnesiais vyko žodinis bylos nagrinėjimas, teismas išaiškino visas reikšmingas aplinkybes, todėl visiškai pagrįstai skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka. Teismas tinkamai vertino ir taikė norminius teisės aktus dėl vekselių pagrįstumo. Savo reikalavimams pagrįsti UAB Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ pateikė atsakovo direktorės išrašytus vekselius. Atsakovas liudytojos, buvusios direktorės, paaiškinimais įrodinėjo, kad šiais vekseliais buvo padengtos atsakovo skolos, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad vekseliais buvo įskaityta skola, nepateikė. Atsakovo išrašytų paprastųjų vekselių pakanka, kad būtų įrodyta besąlygiška atsakovo skola kreditoriams, todėl atsakovo atstovų reikalavimai, kad kreditoriai pateiktų papildomus rašytinius įrodymus – buhalterinės apskaitos dokumentus bei balansus, kurie patvirtintų skolos pagal išrašytus vekselius susidarymą, laikytini nepagrįstais. Kadangi atsakovas neįrodė, kad paprastaisiais vekseliais apmokėjo ankstesnes skolas kreditoriams, teismas pagrįstai įtraukė kreditorių finansinį reikalavimą UAB „Asviga“ bankroto byloje. Be to, atsakovo nurodytos procesinės normos yra nesusijusios su atskirojo skundo esme, nes minėti straipsniai yra taikomi sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Dovaina“ atskirąjį skundą prašo atmesti, o Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta, nes ji buvo priimta pažeidžiant procesines teisės normas, t. y. rašytinio proceso tvarka, kadangi Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalis numato, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Tai, kad klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo yra nagrinėjamas teismo posėdyje, nereiškia, kad būtinai turi vykti žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovo argumentas, kad teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, yra nepagrįstas. Be to, nepagrįsti yra atsakovo argumentai, kad kreditoriai nepagrindė savo prašomų patvirtinti sumų, nes kreditoriai pateikė tinkamus įrodymus – sąskaitas faktūras, pavedimus, atsakovo išrašytus paprastuosius vekselius, o atsakovas savo argumentų dėl skolos padengimo vekseliais nepagrindė leistinais įrodymais, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovas nepagrįstai reikalauja iš kreditorių įrodyti, kokiu pagrindu buvo išrašyti vekseliai, nes ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl kreditorių reikalavimų vekselio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Asviga“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 134-135). 2007 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta žodinio proceso tvarka, buvo patvirtinti administratoriaus neginčijami UAB „Dovainos prekyba“ 103 182,13 Lt ir UAB „Dovaina“ 106 943 Lt reikalavimai, o klausimas dėl ginčijamų minėtų kreditorių reikalavimų buvo perduotas nagrinėti kitame teismo posėdyje (t. 3, b. l. 22-23). Skundžiama Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, teismas patvirtino ginčijamus kreditorių reikalavimus (t. 4, b. l. 106-110).
Byloje kilo ginčas dėl administratoriaus ginčijamo kreditorių reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje. Bankroto administratorius nesutinka su teismo patvirtintu UAB „Dovaina“ 75 100 Lt ir UAB „Dovainos prekyba“ 62 667,98 Lt reikalavimu pagal neapmokėtus vekselius, kadangi šiais vekseliais yra dubliuojama ankstesnė atsakovo skola. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vekseliai nėra ginčijami ir atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie skolos padengimą vekseliais, administratoriaus ginčijamas sumas patvirtino.
Kolegija su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais nesutinka ir pažymi, kad, nagrinėdamas bankroto bylą ir spręsdamas kreditorių reikalavimo patvirtinimo klausimą, teismas turi būti aktyvus, tinkamai nustatyti ir ištirti su sprendžiamu klausimu susijusias aplinkybes, nes to reikalauja viešasis interesas. Byloje kilo ginčas, ar atsakovo išrašytuose vekseliuose nurodyta skola buvo nauja atsakovo skola kreditoriams, ar šalys tokiu būdu įformino ankstesnes skolas. Nors tarp šalių nėra ginčo dėl kreditoriams išrašytų vekselių galiojimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje plačiai išanalizavo su vekseliais susijusius teisinius santykius, nustatė, kad šie vekseliai patvirtina atsakovo skolą, bei padidino kreditorių reikalavimų sumas vekseliuose numatytomis skolų sumomis motyvuodamas tuo, kad atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra pažymėta, kad vekseliais yra dengiamos ankstesnės skolos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinga. Kaip jau buvo minėta, spręsdamas kreditorių reikalavimo patvirtinimo klausimą, teismas turi būti aktyvus, imtis iniciatyvos renkant įrodymus, nes reikalavimo tvirtinimo klausimas yra susijęs ne vien su kreditoriumi ir skolininku, bet ir su kitų kreditorių interesais atgauti savo skolas. Teismas, apsiribodamas vien atsakovo pateiktų dokumentų įvertinimu ir nerinkdamas kitų papildomų įrodymų, neišaiškino visų reikšmingų aplinkybių, todėl kreditorių reikalavimo patvirtinimo klausimas galėjo būti neteisingai išspręstas. Teismas, nagrinėdamas ginčijamo kreditorių reikalavimo patvirtinimo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje ginčijamos skolos, atsiradusios iš juridinių asmenų teisinių santykių. Juridiniai asmenys visas finansines operacijas turi fiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl sprendžiant skolos buvimo ar nebuvimo faktą turi būti vertinami ne tik skolininko, bet ir kreditorių turimi buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismas nurodė, kad atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų, kad skola buvo padengta vekseliais, tačiau teismas netyrė aplinkybės, ar iš atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad vekselio išrašymo metu atsakovas gavo vekseliuose nurodytas sumas ar pinigų perdavimas ir gavimas yra fiksuotas atsakovo ir kreditorių buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teismas turėjo nuosekliai įvertinti ginčo šalių ir liudytojų nurodomas aplinkybes, pareikalauti iš šalių papildomų paaiškinimų ar paskaičiavimų, įpareigoti kreditorius pagrįsti, kaip susidarė prašoma patvirtinti skola, tačiau minėtos aplinkybės nebuvo nustatomos ir tiriamos.
Be to, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka, o, esant suinteresuotų šalių prašymui, šis klausimas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ši norma taip pat nurodo, kad administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Vadinasi, klausimas dėl administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo turi būti sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalys pateikia rašytinį sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 4 dalis).
Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamų reikalavimų patvirtinimo klausimą pradėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau, bylos nagrinėjimą atidėjęs, šį klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, nors šalių sutikimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo gautas. Kadangi teismas ginčijamo reikalavimo patvirtinimo klausimą išsprendė rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, buvo pažeisti procesinių teisės normų reikalavimai ir atimta iš ginčo šalių galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta ir šio trūkumo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl to, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo perduotinas nagrinėti iš naujo.
Pakartotinai nagrinėdamas klausimą dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas turi žodinio proceso tvarka išaiškinti, ar vekseliuose yra nurodytos naujos skolos ar jais yra įforminti ankstesni finansiniai atsakovo įsipareigojimai kreditoriams, ir, tik nustatęs šias aplinkybes, spręsti klausimą dėl ginčijamo reikalavimo patvirtinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n utaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.